Lietuvos ir Rusijos spauda

Masinė komunikacija – sistemingas įvairiopos informacijos tiekimas platesniems gyventojų sluoksniams, siekiant kryptingai paveikti visuomenės nuomonę, vienas iš jų spauda. Knygos funkcija – ilgalaikis informacijos saugojimas. Periodiniai leidiniai – aktyvūs perdavėjai. Informaciniai leidiniai propaguoja visuomeninius, mokslinius, gamybinius laimėjimus, renginius, kūrybą, prekes, paslaugas. Leidiniai pasižymi informacijos glaustumu, intriguojančia dėstymo forma, patrauklia išvaizda, gausiomis iliustracijomis. Spaudos apibūdinimas – vienintelė leidybos veiklos kokybinio ir kiekybinio vertinimo, prognozavimo priemonė ir duomenų apie reiškinį ar procesą visuma. Spaudos apibūdinimo objektas – spaudinys, skirtas informacijai paskleisti visuomenėje. Reiškinys, tiriamas spaudos leidinys – spausdintinė produkcija. Ištakos – bibliografinė veikla. Visa leidybinė produkcija grupuojama į neperiodinius leidinius, periodinius bei tęstinius leidinius, smulkius lapelius. Spauda apibūdinama pagal daugybę rodyklių, kurie vadinami - mokslo pažinimo ir specialiais metodais. Svarbiausi šie: leidimo vieta, laikas, aprašas, žinios apie autorių, leidėjus, tematika, tiražą, leidinių kalba. Leidybos statistikos analizavimo uždaviniai gali būti vienokie ar kitokie bei tolygūs atskiruose šalyse.
Šio rašto darbo tikslas: aptarti Lietuvos ir užsienio spaudą.
Tikslo pasiekimui iškelta užduotis: pagal pateiktą planą apibūdinti po vieną Lietuvos ir užsienio knygotyros leidinius.
Viena iš reikšmingų kultūros institucijų buvo ir yra spauda. Jos atsiradimą Lietuvoje parengė plintančios humanizmo idėjos bei reformacijos sąjūdis. Įtakos turėjo pasiektas tam tikras raštingumo lygis. Tačiau po J. Gutenbergo išradimo, kurį F. Engelsas laikė ketvirtąja visuomenės intelektualinės revoliucijos prielaida1, praėjo septyniasdešimt metų, kol spausdinimo staklės pasirodė Lietuvoje.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdinto žodžio pradininkas buvo žymus humanistas Pranciškus Skorina, jis Vilniaus burmistro Jokūbo Babiliaus namuose įkūrė spaustuvę. Išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“ (1522 m.) ir „Apaštalą“ (1525 m.). Po 1530 metais Vilniuje kilusio gaisro, matyt sunaikinusio spaustuvę, išvyko iš Lietuvos.
Spauda nuo pat jos atsiradimo buvo laikoma ideologiniu ginklu. Reformacijos idėjas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė skleidė XVI a. viduryje susidarę du knygų spausdinimo centrai: Prūsijos hercogystėje – Karaliaučiuje, šioje H. Veinreicho spaustuvėje buvo išleista pimoji lietuviška knyga – M. Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai“ (Catechismusa prasty suadei, 1547 m.). Paskutiniame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!