Vilnius, 2008-01-19
Barkliškojo idealizmo pagrindimas H. Robinsono percepcijos teorijoje
Įvadas
Pojūčių duomenų postulavimas percepcijos teorijose atrodytų praradęs savo aktualumą visiems laikams po jų įtikinamo paneigimo J.L. Austino filosofijoje (Crane: 2005, 206) tampa vėl diskutuojamas šiuolaikiniame, pozityvizmo dvasia persmelktame, percepcijos filosofijos diskurse. Autoritetingiausi šiuolaikinių pojūčių duomenų teorijos proponentai – H. Robinsonas, J. Fosteris ir F. Jacksonas – siūlo iš esmės skirtingą nuo mokslinio realizmo epistemologijos ir metafizikos pasaulio suvokimo modelį, grįstą patobulintais Berkeley'io nematerialumo argumentais. Barkliškojo idealizmo revizija reiškiasi ne tik percepcijos, bet ir sąmonės filosofijoje, kurioje pojūčių duomenų, qualia ir epifenomenalių psichinių būvių postulavimas iš esmės sustiprina idealizmo pozicijas epistemologijoje. Vienas tokių Berkeley'io fenomenalizmo patobulinimų laikytinas būtų pasaulinio garsumo sulaukęs F. Jacksono žinojimo argumentas už epifenomenalius psichinius būvius, kurio iki šiol neįstengė paneigti fizikalizmo stovyklos atstovai. Pojūčių duomenų teorijos aktualumą šiuolaikiniame sąmonės ir percepcijos filosofijų diskurse parodo stulbinantis F. Jacksono straipsnių bei knygų citavimo koeficientas moksliniuose straipsniuose siekiantis penkis šimtus pozicijų. Todėl akivaizdu, jog barkliškojo idealizmo principai ir nuostatos dar ilgai liks vienu didžiausiu galvos skausmų mokslinio realizmo mokslinio realizmo metafizikos ir epistemologijos proponentams. Tačiau, F. Jacksono žinojimo argumentas išdėstytas 1986 m. jau buvo paskelbtas H. Robinsono knygoje išleistoje 1982 m. Dėl neaiškių priežasčių išgarsėjo ne H. Robinsono pateiktas argumentą referuojantis pavyzdys su kurčiu mokslininku, bet F. Jacksono žinojimo argumento versija vaizduojanti mokslininkę uždarytą juodai baltame kambaryje. Darbe norėčiau išanalizuoti kitą H. Robinsono pateiktą Berkeley'io idealizmą sustiprinančių argumentų - „patikslintą ir sėkminga kauzalinį argumentą už pojūčių duomenis“ (The Revised-and Successful-Causal Argument for Sense-Data (Robinson: 1994, 151)). Šio argumento žavesį suponuoja vieno iš pamatinių Berkeley'io nematerialumo argumento ir šiuolaikinės sąmonės filosofijos tipų tapatumo principo sintezė. Paties H. Robinsono nuomone šis jo argumentas yra pakankamas įrodyti pojūčių duomenų tarpininkavimą percepcijoje ir yra sunkiai kritikuotinas. Drįsčiau suabejoti šia drąsia H. Robinsono ambicija ir parodyti, jog argumentas turi rimtų trūkumų tiek autentiškų Berkeley'io argumentų, tiek sąmonės filosofijos...
Šį darbą sudaro 3654 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!