Baltymai ir jų struktūra

• Baltymai – aktyvios makromolekulės, sudarytos iš aminorūgščių. Taip pat, tai viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip angliavandeniai ir riebalai. Visos šios maistinės medžiagos susideda iš anglies, deguonies ir vandenilio. Baltymai nuo angliavandenių ir riebalų skiriasi tuo, kad juose be anglies, deguonies ir vandenilio molekulių dar yra azoto, sulfanilamidino ir keletas mineralų.
• Pirminė baltymo struktūra - tai aminorūgščių, susijungusių peptidinėmis jungtimis, seka. Nuo pirminės struktūros priklauso atliekama baltymo funkcija.
• Antroji baltymo struktūra susidaro, kai polipeptido grandinė susirango ir erdvėje užima tam tikrą padėtį. Jos erdvinę formą palaiko vandeniliniai ryšiai.
• Tretinė baltymo struktūra sukuriama, kai globulinio baltymo polipeptidas susisuka ir susilanksto. Ją palaiko kovalentiniai, vandelininiai, joniniai ryšiai. Visi fermentai atlieka savo funkciją būdami tretinės struktūros.
• Ketvirtinė baltymo struktūra sudaryta iš keleto polipeptidų (hemoglobinas sudarytas iš 4 susijungusių polipeptidų).
• Aminorūgštys yra baltymų sudedamoji dalis. Aminorūgščių molekulės tarpusavyje jungiasi ir sudaro įvairias grandinines struktūras (peptidus), suteikiančias skirtingų rūšių – kaulų, plaukų arba nagų – baltymams specifines savybes. Aminorūgštys – pagrindinis baltymų sintezės komponentas. Baltymų sintezė labai svarbi gyvybės palaikymui, nes ląstelės žūsta ir turi būti pakeičiamos naujomis.
• Baltymas yra suformuotas iš 100 ar daugiau susijungusių aminorūgščių. Baltymai formuojami vadovaujantis specifiniai genetiniais kodais. Taigi, atskiros aminorūgštys į specifinius baltymus yra jungiamos naudojantis tam tikrais genais ar kodais. Yra apie 10000 skirtingų baltymų rūšių, kurios mus padaro tokiais, kokie esame.
• Iš 24 žinomų aminorūgščių, kurios sudaro tūkstančius skirtingų baltymų kombinacijų, aštuonios (9) laikomos nepakeičiamomis – (histidinas), leucinas, izoleucinas, valinas, metioninas, treoninas, lizinas, fenilalaninas ir triptofanas. Visų jų tam tikromis proporcijomis turi būti racione, nes žmogaus organizmas pats jų nepasigamina ir turi gauti su maistu. Jei nors vienos iš jų nėra arba trūksta, baltymų sintezė susilpnėja, arba sustoja.
• Aminorūgščių naudojimas pagerina ne tik raumenų augimą, jos skatina geresnį smegenų darbą, padeda greičiau gyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!