Baltymai – didelės molekulinės masės organinės medžiagos, sudarytos iš aminorūgščių. Visos aminorūgštys turi dvi vienodas funkcines grupes: aminogrupę (NH22 –) ir karboksilo (– COOH), tačiau skiriasi R grupe (radikalu). Ši molekulės dalis gali būti įvairi – nuo vieno vandenilio atomo iki sudėtingų ciklinių junginių.
1 pav. Bendroji aminorūgšties formulė.
Aminorūgštys tarpusavyje jungiasi peptidine jungtimi. Šis ryšys susidaro tarp vienos aminorūgšties karboksigrupės ir kitos aminorūgšties aminogrupės (2 pav. stačiakampiu pažymėta jungtis – CO – NH –).
2 pav. Peptidinis ryšys.
Tokios susijungusios aminorūgštys sudaro peptidą, o visa grandinė – polipeptidą. Nepriklausomai nuo organizmo rūšies ar ląstelės tipo, visi baltymai sudaryti iš tų pačių 20-ies aminorūgščių. Jos jungdamosi tarpusavyje skirtinga tvarka ir skaičiumi sudaro begalinę įvairovę baltyminių molekulių.
Skiriami keturi baltymų struktūrinės sandaros lygiai, kiekvienas jų turi savo ypatybių.
Pirminė baltymo struktūra – tai aminorūgščių, susijungusių peptidinėmis jungtimis, seka. Unikali pirminio baltymo išsidėstymo seka koduojama genų DNR.
Antrinė baltymo struktūra susidaro, kai polipeptido grandinė susirango ir erdvėje užima tam tikrą padėtį. Antrinė baltymo struktūra gali būti dviejų tipų: spiralinė (αα -spiralė) ir klostyta (ββ -struktūra).
Tretinė baltymo struktūra sukuriama, kai globulinio baltymo polipeptidas susisuka ir susilanksto.
Ketvirtinė baltymo struktūra sudaryta iš keleto polipeptidų.
Kiekvienam baltymui būdinga pirminė ir antrinė struktūra, bet tretinę ir ketvirtinę turi ne visi.
3 pav. Keturios baltymų erdvinės struktūros.
Pagal molekulės formą baltymai gali būti skirstomi į globulinius ir fibrilinius. Globulinių baltymų molekulėms būdinga sferinė forma. Paprastai tai tirpūs vandenyje baltymai, ląstelėje atliekantys labai įvairias (katalizinę, transportinę) funkcijas. O fibriliniams baltymams būdinga cilindrinė ilga molekulių forma. Jie blogai tirpsta vandenyje ir dažniausiai atlieka struktūrinį vaidmenį – tokių baltymų pavyzdžiai yra kolagenas, αα -keratinas.
Natūralios erdvinės baltymo struktūros yra pažeidžiamos, jas gali sukelti:
• temperatūros pokyčiai;
• pH pokyčiai;
• sunkiųjų metalų jonai;
• organiniai tirpikliai.
Pakitus baltymo struktūrai, keičiasi ir jo savybės. Jis nebegali atlikti savo biologinių funkcijų. Šis procesas vadinamas denatūracija. Denatūracija gali būti grįžtamasis procesas – renatūracija.
Baltymų funkcijos
Struktūrinė. Baltymai yra membranų, neląstelinio matrikso ir...
Šį darbą sudaro 986 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!