Baltijos jūrų uostų vystymosi plėtros tendencijos

Jūrinis sektorius Europos Sąjungos (ES) šalims yra labai svarbus. 20 valstybių narių turi pakrantes, kurių bendras ilgis siekia 70 tūkstančių kilometrų. Beveik pusė ES piliečių gyvena mažiau nei už 50 kilometrų nuo jūros kranto. ES ekonomika priklauso nuo jūrų transporto: daugiau kaip 90% užsienio prekybos ir apie 43% vidaus prekybos vyksta jūra; laivų statybos, uostų, žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose dirba trečdalis milijono žmonių. Besiplečianti tarptautinė prekyba skatina rengti daugiau jūrinio sektoriaus ir kvalifikuotų jūrinės srities specialistų.
Baltijos jūra ir toliau išlaiko savo svarbą aplink ją esančių šalių ekonominei plėtrai ir gerovei. Ji taip pat suteikia labai daug galimybių rekreacijai ir turizmui. Prie Baltijos jūros yra per 200 uostų ir eismas joje yra vienas intensyviausių lyginant su kitomis jūromis. Maždaug puse Baltijos jūra plaukiančių laivų gabena įvairius krovinius, pavyzdžiui, konteinerius, Ro-ro krovinius (kurie įrieda ir išrieda iš laivo), trąšas, metalus ir taip toliau.
Darbo tikslas: Surinkti ir pateikti informaciją apie Baltijos jūrų uostus, jų vystymosi ir plėtros tendencijas, uostų veiklos ypatumus.
2. Palyginti pasirinktus uostus.
Dabartinis Baltijos jūros plotas be salų sudaro apie 422 tūkst. 700 km2. Nuo piečiausio taško Oderio įlankoje iki šiauriausio Botnijos įlankoje yra apie 1300 km. Iš vakarų į rytus nuo Skageno kyšulio iki Sankt Peterburgo susidaro apie 1070 km. Ši jūra laikoma seklia (vidutinis gylis 48 m, didžiausias 459 m), jos vandens tūris tik apie 20 tūkst. 300 km3. Jūros baseino plotas 1,55 mln. km3. Lietuvai priklauso 94 km kranto ir 7000 km2 akvatorija (apie 1,5 % viso jūros ploto).
Baltijos jūros vanduo tik apysūris ir jo druskingumas mažesnis negu daugelio panašių jūrų. Didžiausias druskingumas (30–32 %) Kategate ir kituose Danijos sąsiauriuose, kuriais atiteka druskingesnis Šiaurės jūros vanduo. Jis plūsta priedugniu į Baltiją, gėlesnis vanduo srūva paviršiumi į Šiaurės jūrą. Šie du sluoksniai, tankesnis apatinis ir mažesnio tankio viršutinis, beveik nesimaišo. Šiaurės ir rytų kryptimis druskingumas mažėja, o kai kuriose įlankose,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!