Navigacija

Borto aukštis: 6,5m
Grimzlė pagal vasaros krovos žymę: 5.338m
Dedveitas 3309t
Gėlo vandens atsargos: 24t
Pagrindiniai varikliai: NVD 40 At2U
Kuro rūšis: Dyzelinis
Degalų sąnaudos per parą: 3,8t
Eksploatacinis greitis: su kroviniu 11 mazgų
balaste 13 mazgų
Meteorologinė plaukiojimo rajono apžvalga
Baltijos jūra
VĖJAI
Atviroje jūroje visų metų laikotarpiu vyrauja W, SW ir S vėjai.
Pakrantėje daugelyje punktų vyrauja vėjai nuo SW (pasikartuojimas 15-35%) iki W (15-30%) ir S (15-30%).
Vidutinis mėnesinis vėjogreitis sudaro 3-7 m/s, rudenį ir žiemą vėjas didesnis nei pavasarį ir vasarą. Štiliai sutinkami retai.
RŪKAI
Rūkai Baltijos jūroje – dažnas reiškinys. Jų pasikartojimas atviroje jūroje 1-5%. Dažniausiai jie stebemi nuo rugsėjo-spalio iki kovo-balandžio mėnesių.
MATOMUMAS
Visų metų laikotarpiu Baltijos jūroje vyrauja matomumas daugiau kaip 5 jūrmyles. Geriausias matomumas stebimas nuo birželio iki rugpjūčio. Prastas matomumas dažniausiai yra ryte ir apie vidurdienį matomumo pablogėjimas žiemą dažniausiai sąlygojamas krituliais, o pavasarį ir vasarą – rūkais.
DEBESOTUMAS IR KRITILIAI
Vidutinis mėnesio debesotumas Baltijos jūroje metų bėgyje kinta nuo 5 iki 8 balų. Vidutinis debesuotų dienų skaičius per metus svyruoja nuo 115 iki 170. Giedrų dienų (debesuotumas 0-2 balai) nedaug: vidutiniškai nuo 22 iki 74 dienų per metus .
Krituliai krenta lietaus ir sniego pavidalu. Sniegas stebimas nuo spalio-lapkričio iki gegužės, bet labiausiai tikėtrinas sniegas nuo gruodžio iki kovo mėnesių (iki 23 dienų per metus).
VANDENS LYGIO SVYRAVIMAI IR POTVYNIAI
Baltijos jūroje stebemi pritekėjimo-nutekėjimo, sezoniniai ir potvynių vandens lygio svyravimai. Potvynių reiškiniai Baltijos jūroje dėl menko ryšio su pačiu metu šiauriniame įėjimo į sąsiaurį rajone vandens lygis gali būti sumažėjęs. Sezoniniai lygio svyravimai nedideli ir neviršija 0,3 m. lygis truputi pakyla rugsėjį-spalį, sumažėja – balandyje.
SROVĖS
Srovių režimas sąsiauriuose nustatomas pagal:
1) Potvynių sroves, kurios priklauso nuo Mėnulio fazių, o taip pat nuo vandens ploto pločio
ir gylio. Vidutinis potvynio lygis šiaurinėje Kategato sąsiaurio dalyje siekia 0,2 m, o pietinėje dalyje – 0,1 m, t.y. jų įtaka nedidelė.
2) Pastovi paviršinė srovė šiaurės krypties, kuri kyla dėl mažiau tankaus vandens
pritekėjimo iš upių, įtekančių į Baltijos jūrą. Jos greitis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!