Laivyba: Šiaurės ir Pietų Amerika

2.1.1. Vandenys........................................................................................................................10psl
2.1.2. Salos, salynai..........................................................................................................10 – 11psl
2.1.3. Sąsiauriai, kanalai...........................................................................................................11psl
2.1.4. Įlankos, jūros..........................................................................................................11 – 12psl
2.2. Pramonė…………………………………………………………………………….12 – 13psl
III. ŠIAURĖS IR PIETŲ AMERIKOS LAIVYBA
3.1. Uostai ir krovinių gabenimas….................................................................................14 - 15psl
IŠVADOS................................................................................................................................16psl
LITERATŪRA.......................................................................................................................17psl
PRIEDAI……………………………………………………………………….……………18psl
ĮVADAS
Amerika – sausumos masyvas tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų, dažniausiai įvardijamas kaip pasaulio dalis, kurią sudaro du žemynai: Šiaurės Amerika ir Pietų Amerika. Amerika apima taip pat ir Karibų jūros salas bei Grenlandiją, bet Islandija neskaitoma Amerikos dalimi dėl istorinių priežasčių.
Nors Šiaurės ir Pietų Amerika labai skiriasi savo geografine padėtimi, tačiau jas vienija vienas dalykas – jų uostai ir pramonė, kurios varžosi su galingiausiomis jūrinėm valstybėm.
Šiame rašto darbe apie Šiaurės ir Pietų Ameriką bus siekiama atskleisti:
1) Kad to paties žemyno šalys yra visiškai skirtingos ir savitos savo gamta, bei pramone;
2) Kodėl šiose šalyse laivyba yra labai išplėtota;
3) Kas lemia jų jūrų uostų plėtimąsi.
I. ŠIAURĖS AMERIKA
Šiame skyriuje trumpai apžvelgsime Šiaurės Amerikos geografinę padėtį ir jos pramonę
1.1 GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Šiaurės Ameriką (plotas: 23 482 844 km2) sudaro Kanada, Jungtinės Valstijos ir Meksika, taip pat didžiausia pasaulio sala Grenlandija. Per paskutinį ledynmetį žemynu nuslinko didžiulis ledynas, jis nubrūžino uolienas, pagilino įdubas, kuriose dabar Didieji ežerai. O derlingą dirvožemį nustūmė į vidurio lygumas. Nuo Aliaskos iki Naujosios Meksikos eina žemyno nugarkaulis – Uoliniai kalnai. Rytuose yra Apalačai, nuo jų į rytus ir pietus driekiasi pakrantės žemumos. Rytų Kanadoje nutįsęs Kanados skydas – senų sudūlėjusių uolienų plynaukštė, padengta plonu dirvožemio sluoksniu. Pietvakarinėje JAV dalyje prasideda dykumos, kurios eina iki pat Meksikos vidurio.
1.2. VANDENYS,
Vidaus vandenys – didžiausios upės: Misisipė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jukonas. Daugelio upių rėžimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Reguliarų rėžimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Didžiausi ežerai: Aukštutinis ežeras, Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas, Didysis Lokių. Didžiajame baseine yra nenutekamų sūrių ežerų (Didysis Druskos ežeras). Floridoje daug karstinių ir lagūninių ežerų. Aliaskoje – ledyniniai tektoniniai ežerai.
Šv. Lauryno upė – 1959 m. baigus Dižiųjų ežerų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!