Automobilinis telefono laikiklis su belaidžiu krovimu: gamybos ekonominis pagrindimas

ĮVADAS Tyrimo aktualumas: idėja, įmonės gaminio išskirtinumas, jo svarba įmonei ir visuomenei. Dar visai nesenai telefonai nebuvo tokie artimi mūsų draugai, tačiau jie tapo neatskiriama žmogaus dalis. Taigi bandydami palengvinti telefonų naudojimą įmonės kuria įvairius aksesuarus ir priedus. Vienas tų priedų yra automobilinis telefono laikiklis. Dauguma telefonus mašinoje naudoja kaip navigacinį įrenginį, taip pat muzikos klausimuisi, laisvų rankų įrangos pakaitalą ir dar daugiau. Todėl dažnai mobiliųjų baterijos išsenka ir juos tenka krauti su nepatogiais laidais. O pasaulyje be laidų telefono laikiklis su belaidžiu įkrovimu stipriai palengvintų visų jo naudotojų keliones. Taip pat šis laikiklis telefoną laikys tik magnetų pagalba ir palaikys greito įkrovimo funkciją. Nors pasaulyje jau yra keleta panašių įrenginio gamintojų, jų pakankamai mažai ir manau, jog dar bus nevėlu įsitvirtinti šioje rinkoje. Tyrimo objektas: Automobilinis telefono laikiklis su belaidžiu krovimu (toliau „telefono laikiklis“) Tyrimo tikslas: atlikti telefono laikiklio gamybos ekonominį pagrindimą. Uždaviniai tikslui pasiekti: 1. Išanalizuoti įmonės verslo aplinką. 2. Aprašyti įmonės gaminio gamybos technologinį procesą. 3. Nustatyti gaminio rinkos dalį. 4. Apskaičiuoti gaminio komercinę savikainą ir nustatyti jo kainą. 5. Nustatyti įmonės turto struktūrą ir jo finansavimo šaltinius. 6. Sudaryti ūkinės veiklos balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. 7. Apskaičiuoti lūžio tašką. 8. Išanalizuoti pagrindinius rodiklius, apibūdinančius įmonės finansinę būklę. Tyrimo metodai: mokslinės ir metodinės literatūros analizė ir sintezė, rodiklių skaičiavimas, grafinio vaizdavimo metodas. 1. GAMINIO GAMYBOS EKONOMINIO PAGRINDIMO teoriniai aspektai 1.1. VERSLO APLINKOS TYRIMO METODAI (PEST IR SSGG ANALIZĖ) Verslo aplinkos tyrimas: Verslo aplinkos veiksnių tyrimas yra neišvengiamas norint įkurti naują įmonę, taipogi jis naudojamas ir jau veikiančių įmonių. Nesvarbu, įmonė dirba pelningai ar nuostolingai, jos verslo aplinkos analizę reikai atlikti visais įmonės gyvavimo tarpais. Atliekant nuodugnią įmonės veiklos analizę yra matoma reali įmonės situaciją bei pastebima kur ir ką būtų galima padaryti, siekiant patobulinti įmonės rezultatus. Atliekant įmonių veiklos analizę, nagrinėjama įvairių rodiklių dinamika, jų tarpusavio ryšiai ir priklausomybė, nustatomi veiksniai, kurie lėmė tam tikrų rodiklių pokyčius (Vijeikis, 2007). Veiksnių, kurie daro įtaką įmonės veiklos rezultatams, yra labai daug. Žinoma, tarp jų yra ir tokių, kuriuos gali nulemti pati įmonė, ir tokių, kurie nuo įmonės veiksmų nepriklauso. Tokie veiksniai skirstomi į išorinę ir vidinę įmonės aplinką. Veiksniai, kuriuos gali nulemti įmonė patenka tarp vidinės aplinkos. Tai būtų tokie veiksniai, kuriuos įmonės vadovai panorėję gali kontroliuoti. Tuo tarpu tokius veiksnius, kurie nuo įmonės visiškai nepriklauso, apima išorinė aplinka. Tai būtų tokie veiksniai, kurie daro įtaką verslui, ir prie jų galima tik prisiderinti. Vidinę aplinką sudaro: • Tikslai - jie naudojami, kad per tam tikrą laikotarpį būtų pasiekta užsibrėžta idėja. • Užduotys - aiškiai apibrėžiama, ką, kaip ir kada reikia atlikti. • Technologija - įmonėje naudojami įrankiai ir mašinos, taip pat darbuotojų gebėjimas bei išmanymas jomis naudotis. • Struktūra - darbų paskirstymas, sugrupavimas ir tarpusavio santykiai tarp darbuotojų ir vadovų. • Organizacijos kultūra - žmogaus elgesio, vertybių ir vartojimo įpročių veiksnys. • Darbo ištekliai - žmonės, kurių dėka įgyvendinami įmonės tikslai. Įmonėms reikalingi darbuotojai, turintys jos uždaviniams spręsti tinkamą specialybę ir pakankamą kvalifikaciją. Išorinę aplinką susideda iš dar dviejų aplinkų: 1. Tiesioginė aplinka: • Tiekėjai - žmonės, atsakingi už prekių, medžiagų, gamybos priemonių ir panašių daiktų tiekimą. Išteklių panaudojimas lemia gaminių kokybę ir kainas. • Konkurentai – rinkos dalyviai siūlantys klientams tokio paties ar panašaus pobūdžio prekes ir paslaugas. Dėl viso to įmonių vadovams tenka atsižvelgti į savo ir priešininkų siūlomus gaminius, lyginti jų kainas, kokybę, tinkamai jas paskirstyti, naudoti pardavimo rėmimo programas. • Vartotojai - turbūt didžiausią poveikį, prekių pasisekimui turinti aplinka. Svarbiausias įmonės siekis turėtų būti patenkinti klientų norus, kadangi tai įtakos, įmonės pardavimus ir tuo pačiu pelną, be kurių tolimesnis veiklos vykdymas bus neįmanomas. • Įstatymai - įmonių veiklą apriboja jas reglamentuojantys įstatymai. Tai įstatymai susiję su jų veikla, statusu, mokesčių dydžiu, darbuotojais, valstybės aktais, gamtos apsauga. 2. Netiesioginė aplinka: • Politinė - tai veiksniai, dėl politinių procesų ar politinio klimato, turintys poveikį verslui, tokie kaip šalies ekonominė, socialinė, užsienio politika. Kuo politika yra stabilesnė, tuo lengviau pritraukti kapitalą, krentant stabilumui, krenta ir investicijos. • Ekonominė - ekonominiai veiksniai įtakojantys visas verslą plėtojančias įmones. Visų šalių ekonominė aplinka susideda iš rinkos paklausos, konkurencijos masto ir kitų įmonių veiklą lemiančių ekonominių sąlygų. Svarbiausi ekonominę aplinką veikiantys veiksniai, liečiantys visas įmone yra vartotojai ir jų perkamoji galia. • Socialinė - tai demografiniai rodikliai, tokie kaip gyventojų kiekis, lytis, amžius, išsilavinimas, gyvenimo lygis, įgytas išsilavinimas, pilietybė ar gyvenamoji vieta. Visa tai parodo įmonei, kas yra jų klientai ir kokią padėtį jie užima rinkoje. Paminėtų demografinių rodiklių pokyčiai stipriai paveikia įmones, nes pasikeitusi vartotojų gyvenamoji vieta ar pasikeitęs šalies gyventojų skaičius gali paveikti įmonės užimamos rinkos dydį. • Technologinė - aplinka apima sparčią technologijų kaitą, kontrolės stiprinimą, didžiules investicijas tyrimams ir diegimui, patobulinimui. Nuolat kintant informacinėms technologijoms vis sunkiau pokyčius prognozuoti, todėl technologiniai veiksniai labai svarbūs įmonėms. Jie skatina naujų gamybos metodų ir gaminių, naujų rinkų, marketingo priemonių atsiradimą. Ši aplink įtakoja prekių kūrimą ir jų tobulinimą. Nuolatos atsirandant pažangesnioms technologijoms atsiranda ir grėsmė senoms, dėl to kyla išnykimo grėsmė rinkoje esantiems gaminiams ar net visai pramonės šakai. PEST analizės metodas naudojamas analizuojant anksčiau paminėtus išorinės netiesioginės aplinkos veiksnius, t. y. politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius (PEST) (Zujaus ir kt., 2013). SSGG analizės metodas taikomas norint pateikti vidinės ir išorinės aplinkos veiksnių analizę. • Stiprybės - tai vidinės aplinkos veiksniai, kurie suteikia pranašumą prieš kitas įmones, užsiimančias tokia pačia ar panašia veikla. Stiprybės parodo analizuojamos įmonės išskirtinumą bei konkurencinį pranašumą, kylantį iš žmonių ir kitų įmonės veiksnių daromos įtakos. • Silpnybės - veiksniai, trukdantys įmonei plėsti savo veiklą. Silpnybės parodo, veiksnius labiausiai darančius įtaką įmonės veiklos plėtojimui konkrečioje sferoje ir kokius neigiamus aspektus reikėtų kuo greičiau išspręsti. • Galimybės – apibrėžia išorinius aplinkos veiksnius, kurie daro įtaką įmonės pranašumo prieš konkurentus didinimui. Ši SSGG analizės dalis parodo, kokie sprendimai galėtų pagerinti įmonės rezultatus. • Grėsmės - tai grėsmės, kurios aprėpia išorinius veiksnius, galinčius sukelti nepalankias sąlygas plėtojant įmonės veiklą arba susilpninti įmonės stiprybes. Įmonei atsirandančios grėsmės, parodo, kas galėtų neigiamai paveikti įmonės veiklos rezultatus. 1.2. GAMYBOS PROCESAS IR PAGRINDINĖS JO SUDEDAMOSIOS DALYS Gamybos procesas tai sąvoka kurią įvairūs autoriai apibrėžia skirtingai: Gamybos procesas - tai sudėtingos struktūros visuma, kurią nagrinėjant sisteminiu požiūriu, tenka išskirti keletą tarpusavyje sąveikaujančių posistemių arba proceso rūšių (Venskus, 2008). Kad vyktų gamybos procesas – turi būti visos sudėtinės dalys: darbas, darbo priemonės ir darbo objektai (Lukaševičius ir Martinkus, 2009). Gamybos procesas - prasideda žaliavų, medžiagų, pusgaminių pateikimu darbo vietoms ir baigiasi gatavo gaminio pateikimu į sandėlį (Sakalas, 2011). Tačiau visų autorių apibrėžimų galime prieiti prielaido, jog gamybos procesas yra tam tikros operacijos, kurių metu pradinės medžiagos paverčiamos pardavimui paruoštais gaminiais naudojant darbą, darbo priemones ir darbo objektus. Taigi gamybos procesą sudaro trys dalys: • Darbo jėga - tai nėra tik žmogaus jėga. Žmogus tampa darbo jėga, kai turi reikiamus darbo įgūdžius. Gaminių gamybos efektyvumas priklauso nuo jo išsilavinimo lygio, fizinės sveikatos, valios, moralės ir kt.. • Darbo priemonės - yra visos priemonės, kurių pagalba žmogus paveikia gamybos objektus. Jos privalomos siekiant gauti galutinę produkto formą ir materialinę naudą. Paprasčiau tariant, šios priemonės leidžia sąveikauti su įvairiomis apdorojamomis žaliavomis, norint juos paversti į galutinį produktą. Bandydami pritaikyti tuos darbo įrankius pagal jiems suteiktą paskirtį, žmonės naudoja visokiausius energijos šaltinius, pradedant nuo pačio žmogaus energijos, baigiant saulės energija. Taigi darbo priemonės aprėpia ne tik paprastus įrankius, bet kartu ir energijos šaltinius ir kitus materialius gamybos dalykus kaip pramonines patalpas, žemę, transportą, kompiuterinius, jų programinę įrangą ir t.t.. • Darbo objektai - tai, į ką nukreipiama darbo jėga. Darbo objektas yra viskas, kas yra naudojama darbui. Dažnai žaliavų apibūdinimas naudojamas lygiagrečiai darbo objekto apibūdinimui. Pačioje pradžioje darbo objektai yra paimti iš gamtos. Bet objektai egzistuojantys gamtoje, nėra darbo objektai, jie tokiais tampa, tiktai tuomet kai yra įtraukiami į gamybos procesą. Objektai, kurie jau praėjo gamybos procesą ir yra patapę gaminiu, vėl gali būti naudojami kaip darbo objektai. 1.3. GAMINIO SAVIKAINOS APSKAIČIAVIMAS IR JO KAINOS NUSTATYMAS Savikaina – piniginė išraiška išteklių panaudotų tam tikriems tikslams. Akcentuotini trys momentai: savikaina įgauna išraišką naudojant išteklius, t. y. nustatant kiek ir kokių išteklių sunaudota; sunaudotų išteklių dydis išreiškiamas pinigais; savikaina visada siejama su konkrečiais tikslais ir uždaviniais (Mackevičiaus, 2015). Produkto savikainos neįmanoma apskaičiuoti tiksliai, taigi savikaina yra nurodoma apytikrė. Išlaidos – piniginė išraiška išteklių, sunaudotų kuriam nors tikslui. Šiame apibrėžime akcentuojami trys svarbūs dalykai: išlaidos parodo kiek ir kokių išteklių sunaudota; sunaudotų išteklių dydis rodomas pinigine išraiška, kad būtų galima susumuoti skirtingus išteklius; išlaidos daromos konkretiems tikslams pasiekti (Mackevičiaus, 2015). Pagal išlaidų santykį su gamybos technologiniu procesu jos yra klasifikuojamos į pagrindines ir pridėtines, arba dar vadinamomis gamybinėmis bei negamybinėmis. O pagrindinės dar išsišakoja į tiesiogines, netiesiogines. Toks jų tarpusavio ryšys yra paplitęs labiausiai. Pagrindinių, tiesioginių ir netiesioginių, ir pridėtinių išlaidų tarpusavio ryšys: 1. Pagrindinės • Tiesioginės • Netiesioginės 2. Pridėtinės Pagrindinės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su produkcijos gamyba. Į pagrindines išlaidas patenka tokios išlaidos kaip: žaliavų ir medžiagų vertė, įrenginių amortizacija, įrenginių tvarkymo išlaidos, darbuotojų darbo atlygis, elektros energija ir kuras įvairiom paskirtim ir pns.. Pridėtines išlaidas sudaro visos likusios išlaidos be tiesioginių medžiagų ir tiesioginio darbo, kurios naudojamos gaminti produktams. Šios išlaidos nėra priskiriamos prie konkretaus gaminio savikainos, kadangi jos naudojamos gaminant visą produkciją, o ne vieną konkretų produktą. Be to, pridėtinės išlaidos priskiriamos gaminių savikainai pagal atskirą metodiką, proporcingai pasirinktai kuriai nors bazei. Pridėtinėmis vadinamos išlaidos, susijusios su gamybos valdymu ir aptarnavimu įmonėje, jos cechuose ir padaliniuose. Prie tokių išlaidų priskiriamas administracijos personalo darbo užmokestis, komandiruočių, įvairios kanceliarinės išlaidos ir kitos, tiesiogiai nesusijusios su gamybos technologiniu procesu. Tiesioginės išlaidos yra tokios, kurias tiesiogiai įskaičiuojamos į kažkokio konkretaus gaminio savikainą, todėl jas sekti daug paprasčiau, negu išlaidas, kurios yra netiesiogiai įskaičiuojamos į gaminio savikainą, t. y. proporcingai pasirinktai bazei. Tiesioginės išlaidos paprastai yra susijusios su gamybos procesu, pvz.: gamybos darbuotojų atlygis, medžiagų sąnaudos, kuras, energija gamybiniams tikslams. Paprastai tariant tiesioginės išlaidos susideda iš medžiagų, žaliavų ir gaminių komplektavimo, arba tos kurias tiesiogiai galima priskirti kokiam nors konkrečiam produktui, paslaugai ar užsakymui. Taipogi tiesioginio darbo išlaidos – darbuotojų, kurie tiesiogiai dalyvauja produkto ar paslaugos gamyboje ar teikime, darbo atlyginimai bei socialinio draudimo išmokos. Netiesioginės išlaidos tai įrengimų priežiūros, eksploatavimo, gamybos aptarnavimo išlaidos. Pagalbinės ir kitos gamybinės medžiagos, kurias būtų netinkama priskaičiuoti į konkrečių produktų savikainą, vadinamos netiesioginėmis medžiagomis. Darbo apmokėjimo išlaidos, kurių negalima tiesiogiai susieti su konkretaus gaminio savikaina yra vadinamos netiesioginėmis darbo apmokėjimo išlaidomis. Tai mechanikų ir kito pagalbinio personalo darbo užmokestis. Savikainos kalkuliavimo metodai Produkcijos savikainos kalkuliavimas - yra ekonominių skaičiavimų rinkinys skirtas produkcijos vieneto, visų kalkuliavimo objektų ir atskirų produkcijos rūšių savikainai nustatyti, siekiant teisingai apskaičiuoti kainas ir priimti atitinkamus sprendimus. Išlaidų kalkuliavimo metodai yra artimai susieti su gamybos ypatumais, pagal gamybos organizavimo tipus (vienetinė, masinė ir serijinė) išskiriami du pagrindiniai kalkuliavimo metodai apskaičiuoti savikainai (Jagminas, 2008): • Procesinis - būdas naudojamas gamybinių įmonių ir priklauso tradicinėms sąnaudų apskaitos sistemoms. Pati išlaidų apskaita yra vykdoma pagal gamybos procesą, t. y. pagal eigą kurioje produktas iš žaliavos tampa preke. Procesas šiuo atveju yra lemiamas faktorius nustatantis taisykles todėl ir pats skaičiavimo metodas vadinamas procesiniu. Procesinis sąnaudų apskaitos būdas dažniausiai naudojama kai turime reikalą su vienoda ar vienarūše produkcija, kitaip pasakius su tipine masine produkcija. Tokio skaičiavimo metodo pagrindinis bruožas yra nuoseklus išlaidų rinkimas: nuo pradinio iki galutinio gamybos proceso taško. Procesinis metodas dar gali būti paprastasis ir fazinis. • Užsakyminis – metodas naudojamas tais atvejais kai nėra tipinės prekės ar paslaugos, kuri gaminama stambiomis serijomis ar nenutrūkstamai. Taigi kai įmonei tenka gaminti skirtingą ir pakankamai sudėtingą produkciją ar įmonės veikla susijusi su stambiais, dažnai individualiais, užsakymais taikomas užsakyminis savikainos nustatymo būdas. Kitu atveju yra naudojamas procesinis savikainos apskaičiavimo būdas. Kainos nustatymas Nustatant gaminio kainą pirmiausia įvertinami, konkurentų profuktų kainos, produkcijos apimtis ir gamybos pajėgumas, ir apskaičiuojamos pastovios išlaidos, prie kurių pridedamos pridėtinės išlaidos. Paskirstant pridėtines išlaidas kiekvienam atskiram gaminiui, naudojami įvairūs sutartiniai apskaitos sprendimai. Prie bendrų gamybos išlaidų pridedamas priedas, leidžiantis gauti tikslesnes pajamas iš įdėtojo kapitalo. Šis priedas, arba antkainis gali būti labai įvairus. Dažniausiai pasirenkamas normalus arba tai ūkio šakai įprastas priedas. „Išlaidų ir priedo“ metodas kainai nustatyti paprastai yra nelankstus paklausos atžvilgiu, tačiau labai populiarus, nes itin paprastas. Paklausai augant, pridėjus didesnį antkainį, įmonė gautų didesnį pelną, ir atvirkščiai. 1.4. ĮMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIŲ APŽVALGA Finansavimas -  lėšų ar išteklių išskirstymas norimiems tikslams pasiekti. Jeigu pelnas yra finansavimo tikslas, tada finansavimas virsta investicija. Kuriant įmonę finansavimo šaltinis yra labai svarbi dalis. Finansavimo šaltiniai yra skirstomi pagal įvairius faktorius, tačiau turbūt dažnai naudojami šaltiniai yra šie, kuriuos skirstome į dvi grupes (Lukaševičius, Martinkus ir Piktys, 2012): • Vidiniai finansavimo šaltiniai - susidaro sumuojant investicijas iš amortizacinių atskaitymų fondo ir investicijas, daromas nepaskirstyto pelno sąskaita, t. y. panaudojant įmonės veiklos rezultatus, vidinius įmonės išteklius. Jų naudojimas vadinamas „savęs finansavimas“. Tai yra finansavimas iš nuosavų lėšų. Savarankiškas finansavimas būdingas mažoms įmonėms, kurioms sunku gauti pinigų iš kitų šaltinių. • Išoriniai finansavimo šaltiniai - išoriniai šaltiniai dar skirstomi į dvi grupes: skolų ir dotacijų finansavimas. Dotacijų finansavimas - tai lėšų pateikimas neatlygintinų labdaros, paramos, subsidijų forma. Skolos finansavimas apima skolos kapitalą. Pasiskolintą kapitalą sudaro: trumpalaikės paskolos ir paskolos, ilgalaikės paskolos ir paskolos, mokėtinos sąskaitos. Ališauskas K. ir Kazlauskienė Ž. (2009) finansavimo būdus ir finanasavimo šaltinius skirsto taip: Finansavimo būdai Finansavimo šaltiniai Nuosavi finansiniai ištekliai • Pelnas • Amortizaciniai atskaitymai • Draudimo kompanijos išmokamos kompensacijos dėl patirtų nuostolių ir. Kt. Investuotojų vidinės ūkinės veiklos rezervas • Pelnas • Amortizaciniai atskaitymai • Juridinių ir fizinių asmenų santaupos ir indėliai Skolinamos finansinės lėšos • Banko paskolos, kreditai • Obligacijos paskolos • Biudžeto kreditai • Forfeitingas Lizingas ( išperkamoji nuoma) • Finansinis lizingas • Operatyvinis lizingas • Grąžintinas lizingas • Lizingas pagal likutinę vertę Investiciniai asignavimai • Valstybinis biudžetas • Vietinės valdžios biudžetas • Nebiudžetiniai fondai Užsienio investicijos • Užsienio juridinių ir fizinių asmenų kapitalas Tarptautinės investicijos • Pasaulinio banko kreditai • Europos restruktūrizacijos ir plėtros banko kreditai • Tarptautinių fondų, agentūrų ir draudimo kompanijų lėšos 1 pav. finansavimo būdai ir finanasavimo šaltiniai 1.5. PAGRINDINIAI ĮMONĖS FINANSINIAI RODIKLIAI Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus (Kačinskaitė, 2006). Vieni svarbiausių finansiniai rodikliai: • Pelningumo • Finansinio statuso • Ilgalaikio mokumo • Veiklos efektyvumo Pelno rodikliai vertinant finansinius rodiklius praktikoje yra naudojami įvairūs: pelnas prieš palūkanas, pelno mokestį, pelnas prieš palūkanas ir pelno mokestį, pelnas prieš pelno mokestį, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ir grynasis pelnas. Vienas iš svarbesnių punktų yra tai, kiek viena įmonės akcija įgauna pelno arba tai kiek pridėtinio pelno tenka vienai įmonės akcijai. Tačiau pelnas nėra tas rodiklis, kuris visada atvaizduoja įmonės veiklos efektyvumą. Dvi įmonės gali labai skirtis, nors gauna tokio paties dydžio pelną, pagal tai kaip vertinamas jų gamybinės veiklos efektyvumas. Absoliutus pelnas nenurodo kokie rodikliai lemia veiklos pelną, taigi yra skaičiuojami ir kiti, papildomi, finansiniai rodikliai, kurie tislingiau apibendrina įmonės veiklą. Įmonės finansinį satusą apibūdina mokumo arba likvidumo rodikliai. Taigi mokumas yra siejamas su įmonės finansine būkle, kuri nurodo įmonės gebėjimą vykdyti įsipareigojimus, o tuo tarpu likvidumas siejams su turtu, kuomet įmonei priklauso likvidus turtas, kurį panorėjus būtų galima iškeisti į pinigus. Šis finansinis rodiklis dar žinomas kaip trumpalaikio mokumo rodiklis. Tai parodo ar pasirinktu laikotarpiu įmonė turi daugiau mokėjimo priemonių negu pačių įsipareigojimų. Įmonė yra moki kai nagrinėjamu laikotarpiu mokėjimo priemonių turi daugiau negu pačių įsipareigojimų. Ilgalaikio mokumo rodiklių panaudojimas suteikia galimybę įvertinti įmonės gebėjimą tvarkytis su ilgalaikiais ir trumpalaikiais finansiniais įsipareigojimais verslo bankams, mokesčių institucijoms ar partneriams. Nagrinėjant įmonės ilgalaikį mokumą yra patartina atkreipti dėmesį į du svarbiausius veiksnius: skolų, bei skolų ir įsigyto kapitalo santykį pokitį per numatytą laiko tarpą ir nustatyti įmonės gebėjimą grąžinti skolas laiku, taip pat parodyti iš kur gaunamos ir kokias lėšas naudojamos toms skoloms grąžinti. apžvelgus visus skolos rodiklius, galima įvertinti įmonės ne tik esamą veiklą, jos perspektyvas, bet ir valdymo kokybę. Atsižvelgiant į veiklos efektyvumo rodiklių turinį galima išskirti tris rodiklių grupes: išlaidų lygio, trumpalaikio turto apyvartumo ir ilgalaikio turto apyvartumo. Išlaidų lygis nusako įmonės aktyvumą, naudojant turimus išteklius. Iš rodiklio galima spręsti apie įmonės ūkininkavimo efektyvumą, valdymo tarnybų poveikį išlaidoms, sugebėjimą kontroliuoti jų formavimą. Trumpalaikio turto apyvartumas šio rodiklio dėka matoma, kokia buvo pardavimų suma per dieną. Parodo, ar įmonei netrūksta savų apyvartinių lėšų (apyvartinio kapitalo). Ilgalaikio turto apyvartumo pagal šiuos rodiklius apskaičiuojamas statinių ir įrenginių apyvartumas kartais, dienomis, mėnesiais. Tačiau patys savaime finansiniai rodikliai nieko nepaaiškina ir neįrodo: jie įgauna ekonominę prasmę tik lyginant su analogiškais praėjusių arba ankstesniųjų metų rodikliais, ekonominės veiklos vidurkiais, kitų įmonių rodikliais arba rekomenduojamais orientaciniai dydžiais. 2. TELEFONO LAIKIKLIO GAMYBOS EKONOMINIS PAGRINDIMAS 2.1. Verslo aplinkos analizė (PEST ir SSGG analizė) Konkreti PEST analizė: politiniai (tarptautinė ir vidinė šalies situacija) ir ekonominiai (ekonominis augimas, infliacija, darbo rinka, palūkanų normos, investicinė aplinka ir kt.) veiksniai, socialiniai ir kultūriniai (gyventojų vartojimo pokyčiai, švietimas, sveikatos apsauga) veiksniai, technologiniai (naujos technologinės galimybės) veiksniai. Politiniai veiksniai – dėl šiuo metu šalyje vyraujančios pandemijos yra apribojimai keliaujant tarp skirtingų savivaldybių ir žmonės turbūt rečiau naudojasi automobiliais kadangi nemažas dalis darbų vykdomi nuotoliniu būdu, tačiau mano tai neturėtų labai stipriai paveikti gaminio. Ekonominiai veiksniai – ekonominės sąlygos šiuo metu buvo šiektiek paveiktos neigiamai, tačiau po truputį grįžta į savo vėžias, todėl perkamumas yra patenkinamas. Socialiniai veiksniai – didžioji dalis žmonių gyvena miestuose, kuriuose nemažai laiko praleidžiama mašinoje, net tie, kurie gyvena užmiesčiuose, praledžia nemažą dalį už vairo. Taip pat dauguma žmonių jau turi išmaniuosius telefonus su belaidžio įkrovimo galimybe. Taigi neretai kelionėje tanka krauti mobilųjį įrenginį, o mano gaminys palengvins šį procesą. Technologiniai veiksniai – kaip jau minėjau didžioji dalis žmonių, sparčiai tobulėjant techologijoms, turi įsigyję telefoną su belaidžio įkrovimo įranga, o kurie dar neturi tuoj atsinaujins, o tai didina gaminio paklausą. Konkreti SSGG analizė. Stiprybės – preke naudotis bus be galo paprasta, ji naudos magnetų pagalbą telefono laikymui. Taigi tereikės laiklį prijungti prie patogaus energijos šaltinio ir patį laiklį primontuoti ant panelės. Taip pat šis gaminys palaikis greito įkrovimo funkciją, kuri nėra palaikoma panašiuose gaminiuose ir bus suderinanma su visų gamintojų tiekiamais mobiliasiais. Silpnybės – prekė nėra pigi, beveik lygiuojasi į brtangiausiai gaminį pardavinėjančius konkurentus. Galimybės – mano žiniomis lietuvoje nėra tokios prekės gamintojų, kadangi ši prekė dar nėra labai paplitusi. Grėsmės – jei didelė įmonė pradės gaminti tokį pat produktą galimai nukonkuruotų mano gaminį, nes žmonės yra linkę pirkti orginalius, žinomus prekių ženklus vietoj mažų ir negirdėtų gamintojų. 2.2. Įmonės veiklos apibūdinimas (numatoma vykdyti veikla, įmonės teisinė forma, veiklai reikalingo ilgalaikio turto aprašymas ir įvertinimas, įstatinio kapitalo struktūra pagal savininkus, darbuotojų ir darbdavio mokami mokesčiai bei visų darbo vietų kaina, mėnesio ir metinis darbo užmokesčio fondai) Įmonės numatoma vykdyti veikla: gaminti automobilinis telefoni laikiklius su belaidžiu įkrovimu. Įmonės teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė (UAB). 1 lentelė. Ilgalaikis turtas (Eur) Ilgalaikis turtas Turto įsigijimo savikaina Pastatas 0 Transporto priemonė 10 000 Gamybinė įranga 30 000 Administracinių patalpų materialusis turtas 5 000 Programinė įranga 10 000 Iš viso 55 000 Transporto priemonė bus naudojama paiimti gamybos žaliavas, išvežioti produktus į siuntos punktus ir panašiai. Transporto priemonė bus 2015 metų. Į gamybinę įrangą įeina presavimo staklės, įvairūs rankiniai elektriniai ir mechaniniai įrankiai, elektronikos testavimo prietaisai, darbo stalai ir pns.. 2 lentelė. Įmonės savininkai ir jų įnašas įstatiniame kapitale (Eur) Įmonės savininkai Įnašas įstatiniame kapitale A 15 000 Iš viso 15 000 3 lentelė. Darbuotojų ir darbdavio mokami mokesčiai, darbo vietų kaina (Eur) Darbuotojas/Darbo užmokestis ir mokesčiai Direktorius Buhalteris Inžinierius Šaltkalvis/ surinkėjas Vairuotojas /derintojas Valytojas Atlyginimas popieriuje 2 500.00 800.00 1 700.00 1 500.00 800.00 642.00 Pajamos į rankas atskaičius mokesčius 1525.61 558.31 1070.41 956.61 558.31 468.41 NPD 65.56 371.56 209.56 245.56 371.56 400.00 Darbuotojo mokesčiai: - GPM - PSD - VSD 486.89 174.50 313.00 85.69 55.84 100.16 298.09 118.66 212.84 250.89 104.70 187.80 85.69 55.84 100.16 48.40 44.81 80.38 Darbdavio mokesčiai: • - Įmoka Sodrai -Sodros "grindys" 44.25 0 14.16 0 30.09 0 26.55 0 14.16 0 11.36 0 Visa darbo vietos kaina darbdaviui 2 544.25 814.16 1730.09 1526.55 814.16 653.36 Papildomai skiriama pensijų kaupimui 0 0 0 0 0 0 Visi darbuotojai dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, pagrindinėje darbovietėje, nepriklauso specialiai darbingumo grupei, neskiria papildomos įmokos pensijos kaupimui II-oje pensijų pakopoje. Mėnesio NPD = 400 Eur – 0,18 (darbo užmokestis – 642 Eur). 4 lentelė. Mėnesio ir metinis darbo užmokesčio fondas (Eur) Darbuotojo pareigos Mėnesio fondas Metinis fondas Direktorius 2 544.25 30 531.00 Buhalteris 814.16 9 769.92 Inžinierius 1730.09 20 761.08 Šaltkalvis/surinkėjas 1526.55 18 318.60 Vairuotojas/derintojas 814.16 9 769.92 Valytojas 653.36 7 840.32 Iš viso 8 082.57 96 990.84 2.3. Gaminio gamybos technologinio proceso aprašymas (gamybinių atsargų įsigijimas, gaminio gamybos procesas, produkcijos realizavimas) 1 pav. Gaminio gamybos technologinio proceso schema 2.4. Gaminio komercinės savikainos apskaičiavimas ir jo kainos nustatymas (gaminio rinkos dalies nustatymas, planuojamos gamybos apimties kiekvienam metų mėnesiui ir metams nustatymas, gaminio gamybinės savikainos, pardavimo sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų, komercinės savikainos apskaičiavimas, gaminio kainos nustatymas) Telefono laikiklis tai ilgalaigio naudojimo prekė, juo vidutiniškai naudojamasi apie 2 metus. Prekybos vieta – Lietuva Lietuvoje 2021 metais pagal registrų centro duomenis gyvena 3 029 118 žmonės. Iš jų 490 210 (16,18%) yra 0-17 metų ir 689 417 (22,76%) yra pensinio amžiaus. Iš viso 1 179 627 (38,94%). Šios amžiaus grupės šio gaminio nenaudos. Taigi darbingo amžiaus žmonių dalis – 1 849 491 (61,06%). 72% žmonių Lietuvoje vairuoja automobilį - 1 331 634 (43,96%). 81% turi įsigiję išmanųjį telefoną - 1 078 623 (35,6%). 65% žmonių naudoja telefoną kaip navigaciją, laisvų rankų įrangą ar klausytis muzikai - 701 105 (23,15%). 70% parduodamų telefonų palaiko belaidį ikrovimą - 490 774 (16,2%). 50% tų žmonių norėtų įsigyti tokį produktą - 245 387 (8,1%). Lietuviškose internetinėse parduotuvėse radau 9 panašaus tipo produktus, reiškia, jog 90% rinkos jau yra užimta, kas sudaro 220848 (7,29%). Reali rinka lieka – 24 539 (0,8%) Rinkos dydis Rodikliai Visa rinka Potenciali rinka Pasiekiama rinka Užimta rinka Reali rinka Vartotojų skaičius rinkoje 3 029 118 1 849 491 245 387 220 848 24 539 Vartotojų skaičius rinkoje, proc. 100 61,06 8,1 7,29 0,8 Rinkos potencialas, vnt. Per mėn. 126 213 77 062 10 225 9 202 1 022 5 lentelė. Planuojama gamybos apimtis Mėnuo Produkcijos apimtis (vnt.) 1 200 2 250 3 400 4 500 5 650 6 700 7 700 8 750 9 750 10 800 11 800 12 800 Iš viso: 7300 Aš manau, jog vieno laikiklio gamyba užtruks apie 10-15min. kas reiškia, jog per mėnesį mano gamybos pajėgumas yra mažesnis už realią rinką t. y. 640-960 vnt. vidurkis – 800vnt., iš to išeina, jog per mėnesį galima pagaminti ne daugiau 800vnt.. 6 lentelė. Gamybinė savikaina (7300 vnt.) Išlaidos Suma, Eur Tiesioginės gamybos išlaidos: 83 470,60 Medžiagos 60 152 Energija 5 000 Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis ir soc. draudimas 18 318.60 Netiesioginės gamybos išlaidos: 22 069,92 Pagalbinės medžiagos 3 000 Kuras automobiliams 3 000 Gamybinės įrangos nusidėvėjimas 5 400 Transporto priemonės nusidėvėjimas 900 Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir soc. draudimas 9 769.92 Iš viso: 105 540,52 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu: čia: V1 – turto įsigijimo vertė; V2 – turto likvidacinė vertė; T – naudingas tarnavimo laikas metais. Gamybinės įrangos nusidėvėjimas per metus: (30 000 – 3 000)/5 = 5 400 Eur Transporto priemonės nusidėvėjimas per metus: (10 000 – 1 000)/10 = 900 Eur Medžiagos: Įkrovimo apvijų su plokštėmis kaina yra 2,45 Eur., iš viso kainuos - 17 885 Eur. Adapterio kaina yra 0,31 Eur., iš viso kainuos - 2 263 Eur. Laido kaina yra 0,22 Eur., iš viso kainuos - 1 606 Eur. Pagal užsakymą pagaminto korpuso kaina yra 5 Eur., iš viso kainuos - 36 500 Eur. Magnetų kaina yra 0,2 Eur., iš viso kainuos - 1 460 Eur. Lipnaus pado kaina yra 0,06 Eur., iš viso kainuos - 1 460 Eur. Visų medžiagų kaina - 60 152 Eur. 7 lentelė. Veiklos sąnaudos (7300 vnt.) Sąnaudos Suma, Eur Pardavimo sąnaudos: 8 000 Reklama 8 000 Bendrosios ir administracinės sąnaudos: 87 335,65 Pastato nuoma 12 000 Administracinių patalpų išlaikymo išlaidos 600 Ryšių, kanceliarijos išlaidos 1 000 Administracijos ir bendrojo personalo darbo užmokestis ir soc. draudimas 68 902,32 Administracinių patalpų materialaus turto nusidėvėjimas 1 500 Programinės įrangos amortizacija 3333,33 Iš viso 95 335,65 Adm. p. materialaus turto nusidėvėjimas per metus: (5 000–500)/3 = 1 500 Eur. Administracinį turtą sudarys: stalai, kėdės, įvairios kanceliarinės prekės, kompiuteriai. Programinės įrangos amortizacija per metus: 10 000/3 = 3 333,33 Eur. Komercinė savikaina: tiesioginės gamybos išlaidos + netiesioginės gamybos išlaidos + veiklos sąnaudos =83 470,60 + 22 069,92 + 95 335,65 = 200 876,17 Eur. Gaminio komercinė savikaina: 27,52 Eur 8 lentelė. Konkuruojančių gamintojų gaminių kainos (be PVM) Gamintojas Gaminio kaina, Eur A gamintojas 19,99 B gamintojas 24,00 C gamintojas 25,00 D gamintojas 27,49 E gamintojas 32,49 F gamintojas 38,99 G gamintojas 39,00 H gamintojas 39,00 J gamintojas 39,81 Gaminio kaina (be PVM) – 35,99 Eur Tokią kainą pasirinkta pirmausia dėl to, jog mano gaminys palaiko funkcijas, kurių nepalaiko didžioji dalis šių gamintojų produktų, bet kadangi tai yra naujai įkurta įmonė kaina nėra pati didžiausia. 2.5. Turto struktūros ir jo finansavimo šaltinių nustatymas (ilgalaikio ir trumpalaikio turto struktūros aprašymas, turto finansavimo šaltinių nustatymas, paskolos/ų grąžinimo plano sudarymas) 9 lentelė. Turto struktūra Eil. nr. Straipsniai Ataskaitinis laikotarpis Turtas A ILGALAIKIS TURTAS 55 000 1. Nematerialusis turtas 10 000 2. Materialusis turtas 45 000 3. Finansinis turtas 0 4. Kitas ilgalaikis turtas 0 B TRUMPALAIKIS TURTAS 16 089,68 1. Atsargos 5 889,68 2. Per vienus metus gautinos sumos 0 3. Trumpalaikės investicijos 0 4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 10 200 Turto iš viso 71 089,68 1 mėn. trumpalaikio turto poreikis: (200 876,17 – 7 800) : 12 = 16 089,68 Eur Administracinių patalpų materialaus turto nusidėvėjimas + Transporto priemonės nusidėvėjimas + Transporto priemonės nusidėvėjimas = 1 500+900+5 400 = 7 800 Eur Atlyginimai mėn. + Reklama mėn. + Nuoma mėn. + Administracinių patalpų išlaikymas mėn. + Energija mėn. = 8 082.57+666,67+1000+50+416,67 = 10 170,91 Eur 10 lentelė. Turto finansavimo šaltiniai Turtas Eur Kapitalas ir įsipareigojimai Eur Ilgalaikis turtas 55 000 Nuosavas kapitalas 15 000 Ilgalaikiai įsipareigojimai 40 000 Trumpalaikis turtas 16 089,68 Trumpalaikiai įsipareigojimai 16 089,68 Iš viso 71 089,68 Iš viso 71 089,68 Ilgalaikės paskolos palūkanų normą sudaro 2 proc., o trumpalaikės – 2,5 proc. https://www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos 11 lentelė. Ilgalaikės paskolos grąžinimo planas (Eur) Metai Negrąžinta paskolos dalis Grąžinama paskolos dalis Palūkanos Įmoka 1 40 000 13 333 800 14 133 2 26 667 13 333 533,34 13 866,34 3 13 334 13 334 266,68 13 600,68 Iš viso 40 000 1 600,02 41 600,02 12 lentelė. Trumpalaikės paskolos grąžinimo planas (Eur) Metai Negrąžinta paskolos dalis Grąžinama paskolos dalis Palūkanos Įmoka 1 16 089,68 16 089,68 402,24 16 491,88 Iš viso 16 089,68 402,24 16 491,88 2.6. Įmonės finansinės ataskaitos 2.6.1. Ūkinės veiklos pradžios balanso sudarymas Įregistruota nauja įmonė turi sudaryti ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. 13 lentelė. Ūkinės veiklos pradžios balansas Eil. Nr. Straipsniai Ataskaitinis laikotarpis (Eur) TURTAS A. ILGALAIKIS TURTAS 55 000 1. Nematerialusis turtas 10 000 2. Materialusis turtas 45 000 3. Finansinis turtas 0 4. Kitas ilgalaikis turtas 0 B. TRUMPALAIKIS TURTAS 16 089,68 1. Atsargos 5 889,68 2. Per vienus metus gautinos sumos 0 3. Trumpalaikės investicijos 0 4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 10 200 C. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS 0 TURTO IŠ VISO 71 089,68 NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI D. NUOSAVAS KAPITALAS 15 000 1. Kapitalas 15 000 2. Akcijų priedai 0 3. Perkainojimo rezervas 0 4. Rezervai 0 5. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 0 E. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS 0 F. ATIDĖJINIAI 0 G. MOKĖTINOS SUMOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI 56 089,68 1. Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 40 000 2. Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 16 089,68 H. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS 0 NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 71 089,68 2.6.2. Pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymas 14 lentelė. Pelno (nuostolių) ataskaita Eil. nr. Straipsniai Ataskaitinis laikotarpis (Eur) 1. Pardavimo pajamos 262 727 2. Pardavimo savikaina (105 540,52) 3. Biologinio turto tikrosios vertės pokytis 0 4. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 157 186,48 5. Pardavimo sąnaudos (8 000) 6. Bendrosios ir administracinės sąnaudos (87 335,65) 7. Kitos veiklos rezultatai 0 8. Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos 0 9. Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos (13 333) 10. Kitos palūkanų ir panašios pajamos (800) 11. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas (16 089,68) 12. Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos (402,24) 13. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 31 225,91 14. Pelno mokestis (1 561,26) 15. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 29 664,65 Pardavimų skaičius * Pardavimo kaina = 7 300 * 35,99 = 262 727 Eur. Pardavimo pajamos - Pardavimo savikaina = 262 727 - 105 540,52 = 157 186,48 Eur. Bendras pelnas - Pardavimo sąnaudos - Bendrosios ir administracinės sąnaudos- Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos - Kitos palūkanų ir panašios pajamos - Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas - Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos = 157 186,48 - 8 000 - 87 335,65 - 13 333 – 800 - 16 089,68 - 402,24 = 31 225,91 Eur. Pelnas prieš apmokestinimą * Pelno mokestis procentais = 31 225,91 * 0,5 = 1 561,26Eur. Pelnas prieš apmokestinimą - Pelno mokestis = 31 225,91 - 1 561,26 = 29 664,65 Eur. 2.7. Lūžio taško apskaičiavimas ir įmonės finansinės būklės vertinimas 2.7.1. Lūžio taško apskaičiavimas Lūžio taškas apskaičiuojamas natūrine išraiška: , Q - produkcijos apimtis, FC – pastovūs kaštai, P – produkto kaina, AVC – vidutiniai kintami kaštai. Q = 95 335,65 : (35,99 – 14,46) = 4 428 vnt. Gamybos kaštai atsipirks po 8 mėnesių. 2.7.2. Įmonės finansinės būklės vertinimas Pelningumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė Mokumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė Finansų struktūros rodiklių apskaičiavimas ir analizė Turto panaudojimo efektyvumo rodiklių apskaičiavimas ir analizė 15 lentelė. Santykiniai finansiniai rodikliai Rodiklis Reikšmė Pelningumo rodikliai Bendrasis pelningumas: BPL=BP/P >=0 Parodo, koks pelnas gaunamas iš pagrindinės įmonės veiklos, neįvertinant veiklos sąnaudų. BP – bendrasis pelnas; P – pardavimo pajamos 157 186,48/262 727=0,6 Mano rodiklis 60% yra vertinamas teigiamai. Veiklos pelningumas: VPL=VP/P >=0 Parodo, koks pelnas gaunamas iš pagrindinės įmonės veiklos. VP – tipinės veiklos pelnas (157 186,48 - 87 335,65)/262 727=0,27 Mano rodiklis 27% yra patenkinamas. Grynasis pelningumas: GPL=GP/P >=0 Parodo, kokią pardavimo pajamų dalį sudaro grynasis pelnas. GP – grynasis pelnas 29 664,65/262 727=0,11 Šį rodiklį reiktį lyginti su senu. Tačiau glaime sakyti jog mano rodiklis 11% yra vadinamas geru. Turto pelningumas: TP=GP/T >=0 Rodo, ar įmonė efektyviai naudoja savo turtą, t.y. kiek pelno sukuria vienas piniginis vienetas. T – turtas 29 664,65/71 089,68=0,42 Mano rodiklis 42% yra laikomas labai geru. Nuosavo kapitalo pelningumas: NKP=GP/NK >=0 Parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo piniginiam vienetui. NK – nuosavas kapitalas 29 664,65/15 000=1,98 Mano rodiklis yra beveik 200% kas yra labai gerai. Mokumo rodikliai Bendrasis padengimo koeficientas: BPK=TT/ TĮ >=1 Parodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus. TT – trumpalaikis turtas TĮ – trumpalaikiai įsipareigojimai 16 089,68/16 491,88=0,98 Mano rodiklis beveik 100% yra neigiama. Bendrasis mokumo koeficientas: BMK=NK/ Į >=2 (1;2) Kuo daugiau nuosavas kapitalas viršija įsipareigojimus, tuo mažesnė finansinė rizika. Į – įsipareigojimai 15 000/(14 133+16 491,88)=0,49 Mano rodiklis tik 49% yra labai neigiamas. Finansų struktūros rodikliai Įsiskolinimo koeficientas: ĮK=Į/T =0 Parodo, kiek per metus sukuria pajamų vienas į ilgalaikį turtą investuotas piniginis vienetas. IT – ilgalaikis turtas 262 727/55 000=4,78 Mano rodiklis 478% yra labai geras, sukuria daug pajamų. Atsargų apyvartumas (kartais): AAk=P/A >0 Rodo, kiek kartų vidutiniškai per metus atnaujinamos atsargos. A – atsargos 262 727/5 889,68=44,6 Mano rodiklis 4460% yra labai teigiamas. IŠVADOS Išanalizavus įmonės verslo aplinką pastebėjome, jog toks gaminys turėtų nemažą dalį klientų, taip pat pastedėjome, jog įmonė būtų pranašesnė už konkurentus, kadangi turi daug papildomų funkcijų ir yra aukštos kokybės. Nustatę gaminio rinkos dalį galime sakyti, jog prekė yra ganėtinai potenciali, šiuo metu esamos gamybos apimtys neleidžia pasiekti visos rinkos dalyvių, ko pasekoje lieka vietos plėtrai. Dar aš manu, kad reali rinka gali būti netgi didesnė, dėl to, kad mano gaminys yra aukštos kokybės ir tai lemtų didesnį susidomėjimą preke. Apskaičiavome gaminio komercinę savikainą ir nustatėme jo kainą, atlikę šiuos skaičiavimus galime teigti: prekės savikaina yra ganėtinai aukšta, tai turbūt lėmė ribotas medžiagų pasirinkimas ir aukštos kokybės medžiagų naudojimas surinkime. Manau savikainą dar galima būtų sumažinti jeigu patys pradėtume gaminti kaikurias dalis ir jeigu sudarytume sutartis su kaikuriu dalių tiekėjais. Nustatėme įmonės turto struktūrą ir jo finansavimo šaltinius. Sudarėme ūkinės veiklos balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, iš to pastebėjome, kad veikla yra pelninga. Apskaičiavę lūžio tašką nustatėme, kad gaminys atsipirks po aštuonerių mėnesių, kas mano nuomone yra visai neblogai. Nes kaip jau minėjau nėra pilnai išnaudojama reali rinka, ir tai pristabdo pelno gavimą. Išanalizavome pagrindinius rodiklius, apibūdinančius įmonės finansinę būklę ir pastebėjome, jog mano pelningumo rodikliai yra teigiami, mokumo rodikliai ypač neigiami, tačiau taip yra nes aš savo lėšų įnešu labai nedaug, finansų struktūros rodikliai taip pat neigiami dėl tos pačios priežasties kaip ir mokumo ir galiausiai apyvartumo rodikliai yra ypatingai teigiami. Yra vietos tobulėjimui, galėčiau teigti, jog sekantys metai įmonei būtų daug efektyvesni ir pelningesni. LITERATŪRA 1. Bagdonas, E., Kazlauskienė, E. Verslo pradmenys. Kaunas: KTU leidykla. 2013 2. Bliekienė R., Stundžienė A. Ekonomikos svyravimų įtaka įmonių veiklos rezultatams. 2012 3. Butkus, S. F. Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius: Eugrimas. 2008 4. Christauskas Č., Kazlauskienė V. Modernių veiklos vertinimo sistemų įtaka įmonės valdymui globalizacijos laikotarpiu. Ekonomika ir vadyba, 2009 5. Česynienė, R. ir kt. Įmoniu vadybos orientacijos: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus, 2015 6. Galinienė B., Mašalaitytė L. Verslo vertinimo kokybei turinčių įtakos finansinės analizės aspektai. 2010 7. Girdzijauskas S., Jefimovas B. Įmonės veiklos ekonominė analizė. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012 8. Jewell, Bruce R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press. 2009 9. Kucinskas, V., Kucinskienė, R. Vadybos įvadas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011 10. Mackevicius, J. Rakštelienė, A. Makroekonominių veiksnių įtakos įmonių verslo rinkai analizė. Tiltai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 2006 11. Rimkuvienė S., Tamošaitienė J. Verslo planavimas ir organizavimas: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2012 12. Žvirblis A., Ignotas A. Daugiakriteris verslo procesų vertinimas ir valdymo optimizavimas. 2013 PRIEDAI Statistika rinkai nustatyti: https://www.registrucentras.lt/p/853 http://www.technologijos.lt/rinka/apzvalgos/S-80625 https://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/tyrimas-parode-kas-kiek-laiko-ir-kodel-lietuviai-keicia-telefona.d?id=72940112 https://www.if.lt/apieif/naujienos/2020/mobiliuoju-telefonu-vairuodami-naudojasi-du-trecdaliai-lietuvos-gyventoju https://sc.bns.lt/view/item/313823

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!