Įmonės gamybos proceso planavimas: UAB "Turtmeda"

ĮVADAS Darbo aktualumas. Įmonės valdymas susideda iš keturių pagrindinių funkcijų: planavimo, organizavimo (sprendimų priėmimo), jų vykdymo ir kontrolės. Planavimas yra svarbiausia valdymo funkcija. Visų sprendimų priėmimas ir operacijų sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo šios funkcijos vykdymo kvalifikuotumo. Jis nustato organizacijos tikslus ir uždavinius, kad kiekvienas darbuotojas galėtų suprasti, ką turi padaryti. Planavimas - tai procesas, vykstantis prieš imantis konkrečių veiksmų ir padedantis priimti sprendimus dabartiniu metu galvojant apie ateitį. Šiuolaikinėse organizacijose planavimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vis dažniau traktuojamas kaip veiklos sėkmės garantijos pagrindas, o gamybos planavimas reikalingas tam, kad padeda įmonės darbuotojams nenukrypti nuo pagrindinio gamybos tikslo ir įvertinti reikalingus gamybai išteklius. Sudarius gamybos proceso planą, įmonė mažiau patiria konfliktų, nepalankių situacijų ir nuostolio. Darbo objektas. Įmonės gamybos proceso planavimas. Darbo tikslas. Remiantis teorine paskaitų medžiaga bei kita literatūra, išnagrinėti UAB ,,Turtmeda“ gamybos proceso planavimą. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti gamybos proceso esmę; 2. aptarti gamybos proceso planavimo sampratą; 3. išanalizuoti įmonės gamybos proceso planavimą. Darbo metodai: 1. Teorinių šaltinių analizė. 2. Dokumentų analizė. 1. GAMYBOS PROCESO ESMĖ 1.1. Gamybos proceso elementai Kiekvienos įmonės paskirtis – gaminti gamybos priemones, vartojimo reikmenis arba atlikti patarnavimus. Visame gamybos procese galima išskirti 3 sudedamąsias dalis: • Darbą; • darbo priemones; • darbo objektus. 1. pav. Gamybos proceso schema ( Sakalas, Vanagas, 2000, 166 p.) Žaliavos ir pagrindinės medžiagos – tai darbo objektai, iš kurių tiesiogiai gaminama produkcija, kurie sudaro gaminių daiktinį turinį. Pagalbinės medžiagos – nesudaro daiktinio turinio, bet jos naudojamos gamybos procese. Kooperuojami dirbiniai – ūkio požiūriu nėra gatavi gaminiai, nors ir įeina į juos gaminusios įmonės prekinę produkciją, Komplektuojami dirbiniai – tai tarpinė kooperuojamųjų dirbinių ir gatavų gaminių stadija. Operacija - elementari gamybos proceso dalis, kurią darbininkas ar jų brigada, neperderindama įrengimų, atlieka toje pačioje darbo vietoje tiems patiems objektams. Gamybos operacija – tai tikslingas darbo objektų fizinių bei cheminių savybių kitimas, siekiant juos paversti gaminiai ( Sakalas, Vanagas, 2000, 167 p.). 1.2. Gamybos procesų rūšys ir fazės Priklausomai nuo paskirties bendrame gamybos procese skiriami 3 rūšių procesai: • Pagrindiniai; • pagalbiniai; • aptarnavimo. Pagrindiniai procesai - tokie procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo objektų savybės: forma, matmenys, vidinė struktūra, cheminės savybės; atskirų darbo objektų padėtis vienas kito atžvilgiu. Rezultatas – gatavi gaminiai ir patarnavimai. Pagalbiniai procesai sudaro sąlygas be sutrikimų vykti pagrindiniams procesams. Produkcija nerealizuojama, tačiau naudojama įmonės vidaus reikalams: įrankių gamyba, staklių, įrengimų remontui. Aptarnavimo procesai padeda nenutrūkstamai vykti pagrindiniams ir pagalbiniams procesams, juos aptarnaujant: kokybės kontrolė, transporto sandėliavimo, darbo vietų aptarnavimas. Pagrindiniai gamybos procesai susideda iš 3 fazių: • Paruošimo; • apdirbimo; • surinkimo. Paruošimo fazėje iš medžiagos gaminami ruošiniai tokie, kad jie savo forma ir matmenimis būtų kuo artimesni būsimų detalių konfigūracijai ir matmenims, tuomet vėlesniuose procesuose gaunama mažiau atliekų ir mažiau įdedama darbo (liejimas, štampavimas). Apdirbimo fazėje gaminamos detalės, stengiantis užtikrinti jų pakeičiamumą, tuomet surinkimo procese mažėja darbo imlumas. Surinkimo fazėje iš detalių gabalų gaminami surinkimo vienetai (mazgai). Gaminių išbandymas apdaila, įpakavimas. Jei įmonėje yra visos trys fazės – įmonė yra pilnos gamybos struktūros, jei bent vienos trūksta, tai nepilnos gamybos struktūros ketaus liejykla, tvirtinimo detalių gamyklose ( Sakalas, Vanagas, 2000, 169 p.). 1.3. Gamybos tipai ir jų charakteristika Kiekvieną įmonę, galima priskirti prie tam tikro gamybos tipo: • Vienetinė; • serijinė; • masinė gamyba. Masinė gamyba – kai pastoviai ilgą laiką vienu metu dideliais kiekiais gaminamas vienas gaminys. Masinėje gamyboje laikas nuo gaminių įleidimo ir išleidimo vadinamas ritmu. Ritmas labai mažas ir sudaro valandos dalį. Gamybos tempas didelis ir siekia 10 iki 1000 vienetų per 1 val. Serijinė gamyba – platesnė nomenklatūra, gaminiai gaminami periodiškai (serijomis). Tam tikras vienodas dirbinių kiekis pradedama gaminti vienu metu ir pereina visus gamybos procesus ir baigiamas gaminti (sudaro partiją). Serijinė gamybą yra tarp vienetinės ir masinės. Vienetinė gamyba – gaminama labai daug skirtingo tipo gaminių ir gamybos apimtys bei kiekiai yra nedideli. Šios gamybos gaminiai per metus nesikartoja, o jei kartojasi, tai neperiodiškai. Naudojami universalūs įrengimai ( Sakalas, Vanagas, 2000, 175 p.). 2. ĮMONĖS GAMYBOS PROCESO PLANAVIMO SAMPRATA Planai rengiami įvairiuose organizacijos lygiuose, todėl juos galima išdėstyti pagal hierarchiją. Organizacijos paprastai valdomos pagal du pagrindinius planų tipus. Aukščiausio lygio vadovai sukuria strateginius planus ir apibrėžia pagrindinius organizacijos tikslus. Operatyviniai planai sudaromi iš detalių, kaip įgyvendinti tuos strateginius planus kasdienėje veikloje. Strateginiai ir operatyviniai planai susiję su esminiais santykiais, su kurių pagalba siekiama organizacijos tikslų. Strateginiai planai susiję su santykiais tarp žmonių organizacijose bei su žmonėmis, dirbančiais kitose organizacijose. Operatyviniai planai susiję su žmonių santykiais vienos organizacijos viduje. Ir strateginiai ir operatyviniai planai sudaromi bei įgyvendinami hierarchiškai. Gamybos proceso planavimas prasideda nuo gamybai reikalingo personalo, medžiagų planavimo iki pagrindinių finansinių rodiklių planavimo. Įmonės vadovai, prieš pradedant gaminti gaminius ar teikti paslaugas, turi sudaryti specialų planą, kuris padės nenukrypti nuo pagrindinės veiklos. Gamybos proceso plano dėka, įmonė mažiau patiria konfliktų, nepalankių situacijų ir nuostolio. 2.1. Produkcijos pardavimo ir gamybos planavimas Pardavimų plane, numatomos pardavimų apimtys, kainos, pardavimų segmentai. Tiksliau produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį j gaminių skaičių (Bpnj) ir vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį j gaminių skaičių (Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių(gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje (PAprj) ir periodo pabaigoje. Gamybos plane gaminiai paskirstomi padaliniams, apskaičiuojamas gamybinio pajėgumo panaudojimas. Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį j gaminių skaičių (Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje (PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj), (Apalainienė, Jasūdienė, 2002, 40 p.) 2.2. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planavimas Nagrinėjant aprūpinimą gamybos logistikos pažiūriu, susiduriame su problema: aprūpinimas priklauso prie pagrindinių, o sandėliavimas ir vidinis transportavimas – prie aptarnavimo procesų. Tačiau toks sujungimas leidžia kompleksiškai pažvelgti į aprūpinimo reikalus. Medžiagų ūkyje siekiama dviejų pagrindinių tikslų. 1. Racionalaus sandėliavimo, medžiagų valdymo ir paskirstymo, nedidelių ūkio kaštų, kurie pasiekiami, pvz., mažinant medžiagų atsargas ir racionalizuojant transporto sistemą. Tačiau šiuo atvejų rizikuojame, kad gali būti ne visai padengiamas svarbiausių medžiagų poreikis ir gali nutrūkti gamybos procesas. Dėl to atsiras papildomų deficito kaštų. 2. Kitas tikslas – aukštas aprūpinimas ir tiekimo lygis. Tai reikalauja nedidelio sandėliavimo atsargų, pakankamo transportavimo pajėgumo ir didelių medžiagų valdymo kaštų ( Venskus, 2007, 96 p.). Medžiagų paskirstymas ir logistiką Jau pats žodis logistika, reiškiantis skaičiavimo ir mąstymo mena, žaliavų bei gatavos produkcijos judėjimui duotas neatsitiktinai. Optimaliai organizuoti žaliavų bei medžiagų srautus, jungiančius, gamybos paruošimo, technologinio gamybos proceso ir gatavos produkcijos pristatymo etapus, racionaliai įvertinti ir optimizuoti šiuose etapuose padarytas išlaidas yra savitas menas. Visus išvardytus etapus lydi informacijos srautas, be kurio negalima efektyviai valdyti logistinių procesų bei spręsti tam tikrų uždavinių. Suprantama, kad išvardytuose etapuose esama sunkumų, kurie šiuo atveju perkeliami į logistines problemas ir jų sprendimą. Nedalyvaujant logistikai, paprastai pateikiamos dalinės problemos ir daliniai jų sprendimai, bet nepateikiami bendrieji problemų matmenys. Klasikinis analitinis būdas, pagrįstas visos problemos suskaidymo į dalines problemas ir jų išsprendimu, pastarųjų vėl nesujungiant, gali tik labai ribotai paklusti integruotos logistikos reikalavimams. Logistika turi būti suprantama kaip žaliavų, medžiagų, nebaigtos gamybos bei gatavos produkcijos, prekių judėjimo valdymo sistema įmonėje ir už jos ribų, apimanti optimalaus srauto planavimą, organizavimą, kontrolę bei reguliavimą (Sakalas, Vanagas, 2000, 142 – 143 p.). Organizuojant medžiagų ūkį, vadovaujamasi dviem principais. 1. Funkcinis principas. Jis užtikrinamas, išskiriant poreikio apskaičiavimo, pasiūlos išsiaiškinimo, sutarties sudarymo, terminų kontrolės ir kitas funkcijas. 2. Objektinis principas įgyvendinimas išskiriant gaunamuosius ir teikiamuosius objektus: pagrindinės ir pagalbinės medžiagas, pusgaminius, chemikalus, pakuotės medžiagas, kanceliarinius reikmėmis, mašinas ir pan. Medžiagų ūkio organizavimui šiandien keliami tokie reikalavimai: • aprūpinimo, sandėliavimo ir transportavimo funkcijos sujungimas vienoje – logistikos sistemoje; • medžiagų ūkis turi tiekti visas medžiagas ir įrengimus; mašinų pirkimas irgi turi būti organizuojamas pirkimo skyriuje, o ne technikų; • turi būti sukurtas griežtas organizacinis reglamentas: formuliarai, medžiagų kodai, parašo ir teisė ir kt. Didelėms įmonėms ypač svarbus ir pirkimų centralizavimas ar decentralizavimas. Centralizavimas leidžia geriau ir pigiau organizuoti tiekimą ir valdymą, sukuti griežtą ir aiškią organizaciją. Dažniausiai įmonėse taikoma mišri sistema. Medžiagomis, kurių gaunama dideliais kiekiais, apsirūpinimą centralizuotai, kitomis medžiagomis – decentralizuotai. Medžiagų poreikis planuojamas įvairiais metodais, kurie parenkami priklausomai nuo paskirties ir medžiagų ypatybių. Dažniausiai planuojamos tiesioginio apskaičiavimo, patyriminiu statistinių, analogijos metodu, tipinių atstovų, dinaminių koeficientų metodais ir kt. Gaminamos produkcijos žaliavų ir medžiagų poreikis gali būti apskaičiuojamas pagal nustatytus naudojimo normatyvus skaičiuojant tiesiogiai: čia: - i- ojo gaminio metinė gamybos apimtis; - medžiagos naudojimo norma i- ajam gaminiui; - gaminių nomenklatūrą (pavadinimų skaičius), kam naudojama ši medžiaga. Kai kurių rūšių pagrindinių bei pagalbinių medžiagų sunaudojimo tiesioginių būdų skaičiuoti neverta. Jų poreikis dažniausiai nustatomas pagal ankstesnio laikotarpio apyskaitinius duomenis, atsižvelgiant į bendrą darbų apimties padidėjimą ar sumažėjimą (patyriminis statistinis metodas). Šio metodo atmaina – dinaminių koeficientų metodas, kuris tinka ir pagrindinių medžiagų poreikių apskaičiuoti: čia: - faktiškas medžiagų sunaudojimas parėjusio laikotarpiu; - gamybos programos pakitimas indeksas - medžiagų sunaudojimo normų vidutinio sumažėjimo indeksas. Tiekimų apimtis skiriasi nuo apskaičiuotojo medžiagų poreikio: čia: - metinė tiekimo apimtis; - medžiagų likutinis metų pradžioje ir pabaigoje. Gamybos aprūpinimas reikalingomis medžiagomis užtikrinimas įvairiomis tiekimo formomis: • vienkartinis tiekimais, atsiradus poreikiui; • ilgalaikėmis tiekimo formomis kaupiant atsargas sandėlyje; • ilgalaikėmis tiekimo sutartimis, garantuojančiomis su gamyba sinchronizuotus tiekimus; • individualiomis, kai aprūpinimą specialiomis medžiagomis (Venskus, 2007, 99 – 102 p.). 2.3. Energijos poreikio ir išlaidų planavimas Pramonės įmonėse naudojami įvairių rūšių energijos ištekliai: technologinė, varomoji, apšildymo ir apšvietimo energija. Pramonė suvartoja apie pusę viso kuro ir du trečdalius elektros energijos. Šių išteklių sąnaudos sudaro 5 – 10% įmonių produkcijos savikainos. Energetinis ūkis yra sudėtingas kompleksas, apimantis tam tikrus cechus, barus ir tarnybas. Jis turi įvairių energijos rūšių gaminimo įrenginius ir agregatus. Nedidelėje įmonėje energijos ūkis yra sudedamoji vyriausiojo mechaniko tarnybos dalis. Didelėje įmonėje jam vadovauja vyriausiasis energetikas, tiesiogiai pavaldus vyriausiajam inžinieriui. Funkciškai energetiniam ūkiui vadovauja vyriausiojo energetiko skyrius (Osmolovskis, 1986, 60 p.). Įmonės energetikos ūkis – tai visuma gamykliniu ir cechinių padalinių, kurie organizuoja energijos tiekimą iš šalies ir kai kurių rūšių energijos gamybą savo įmonėje. Energijos ūkio tikslas – mažiausiomis išlaidomis nenutrūkstamai aprūpinti įmonės padalinius visų reikiamų rūšių nustatymų techninių parametrų energija. Siekiant šio tikslo, įmonės energetikos ūkiui reikia spręsti tokius pagrindinius uždavinius: nustatyti, kurių rūšių energiją įmonė gaus iš šalies ir kiek jos reikės; kurių rūšių energiją gamins pati įmonė, kiek jos reikės, organizuoti jos gamybą, racionaliai naudoti visų rūšių energiją įmonės padaliniuose, įskaitant paruošimą, perdirbimą, savalaikį paskirstymą į darbo vietas, tinkamai eksploatuoti – prižiūrėti, aptarnauti, remontuoti – energetikos ir energiją vartojančius įrenginius, rūpintis, kad būtų griežtai laikomasi eksploatavimo taisyklių, ruošti bei įgyvendinti organizacines- technines priemones, padedančias taupyti energijos išteklius, numatyti ir antinio energijos išteklių naudojimo galimybes. Pramonės įmonėse energetikos ūkio sudėtis bei dydis priklauso nuo gamybos masto, produkcijos energijos imlumo, technologijos procesų, jų mechanizavimas ir automatizavimas lygio, regiono, kuriame yra įmonė, aprūpinimo sąlygų. Įmonės energetikos ūkis skirstomas į bendrąjį gamyklos ir cechų. Prie bendrojo gamyklos energetikos ūkio dalies priskiriami energijos perdirbimo įrenginiai bei bendrosios gamyklos paskirties tinklai. Čia galima sujungti kelias specialias kryptis: elektros šilumos, dujų, elektromechaninę ir kt. Struktūra ir dydis priklauso nuo gamybos energijos imlumo bei įmonės ryšių su išorinėmis energetinėmis sistemomis. Cecho energetikos ūkio dalį sudaro cecho energijos perdirbimo įrenginiai bei paskirstymo tinklai. Šiuolaikinės įmonės naudoja palyginti daug energijos išteklių, todėl jų energetikos ūkiai dažniausiai būna dideli. Į jų sudėti įeina: energetikos skyrius (biurai, laboratorijos), šiluminis ūkis su katilinėmis, ir kompresorinėmis, garo, suslėgto oro, vandens tiekimo, kanalizacijos, naftos produktų tiekimo tinklais ir kt.; dujų ūkis su dujų tinklais, vandenilio ir acetono stotimis, šaldymo įrenginiais, pramonine ventiliacija, elektros ūkis su pastotėmis, elektros tinklai, akumuliatoriais, ryšiai (automatinė telefono stotis, dispečerinės ryšys, radijo tinklas ir kt.), (Sakalas, Vanagas, 2000, 314 p.). Energijos išteklių poreikio nustatymas. Tobulėjant mokslui ir technikai, pramonė vis daugiau sunaudoja įvairių rūšių energijos: šiuo metu – beveik pusę viso kuro ir 2/3 visos elektros energijos. Todėl labai svarbu ne tik racionaliai ir taupiai ją naudoti įmonėse, bet ir numatyti būtiną jos kiekį gamybai. Tai nustatoma atsižvelgiant į energetinių išteklių normas bei gamybos apimtį. Normos nustatomos, atsižvelgus į konkrečias gamybos sąlygas bei optimalius įrengimo darbo režimus. Pramonės įmonėse naudojamas sustambintos bei diferencijuotos (lyginamosios) energijos sąnaudų normos. Sustambintos energijos sunaudojimo normos nustatomos barams, cechams, įmonėms; pavyzdžiui, liejyklai – 1 t liejinių, mechaninam cechui – apdirbamų detalių komplektui, surinkimo cechui – surinkimo vienetui ar gaminiui. Įmonėse energijos sunaudojimo normos dažniausiai nustatomos gaminamos produkcijos natūriniam, sąlyginiam natūriniam vienetui arba 1000-iui Lt produkcijos. Diferencijuotose (lyginamosios) energijos normose numatomas, kiek energijos gali būti sunaudota tam tikriems agregatams, detalėms, produkcijos vienetui. Šios normos yra tikslesnės, tačiau pagal jas skaičiuojant energijos poreikį, sugaištame daugiau laiko. Todėl dažniausiai naudojamai svarbiausių rūšių energijai taikomos diferencijuotos, o kitai – sustambintos normos. (Venskus, 2007, 94 p.). 2.4. Personalo ir amortizacinių atskaitymų planavimas Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, dirbančiųjų skaičius, jų darbo užmokestis. Darbo našumas yra darbo efektyvumo vertinis rodiklis. Jis parodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas arba darbininkas. Personalo poreikio planavimas Kiek ir kokių darbuotojų organizacijai reikia, nustatoma,  planuojant personalo poreikį. Personalo poreikis planuojamas siekiant didinti personalo potencialą, siekiant išvengti darbuotojų trūkumo, įvertinant organizacijos plėtros uždavinius, kitimo tendencijas, vidinę ir išorinę aplinkas. Svarbu pasamdyti tiek darbuotojų, jog jų pakaktų siekti organizacijos tikslų. Personalo planavimas nusakomas ir taip: reikia parinkti ne tik geriausią, bet tinkamiausią tam tikrai pareigybei darbuotoją arba perkvalifikuoti darbuotojus, kurie neturi naujam darbui reikalingų įgūdžių, žinių ir pan. Personalo poreikio planavimas yra ilgalaikis įmonės aprūpinimas tinkamu personalu. Tai sudėtinė įmonės ilgalaikio plano dalis. Bendras įmonės personalo poreikis praktiškai nustatomas atsižvelgiant į: atliekamus darbus, pirkėjų srautų pasiskirstymą, darbo vietų skaičių (vadovaujančių darbuotojų ir specialistų etatus, prekių išdavimo punktų skaičių ir kt). 2.5. Gamybos kaštų planavimas Gamybos kaštai – tai įmonės piniginės išlaidos, būtinos visiems gamybos veiksniams apmokėti už teikiamas paslaugas ar pagamintas prekes. Verslo įmonėse pinigai išleidžiami apmokėti mokesčiams, išmokėti palūkanoms, pirkti įrenginiams, grąžinti skoloms, įsigyti žaliavoms, kurui, darbo užmokesčiui ir kitiems tikslams. Pagal gamintojo požiūri kaštai skirstomi į visuomeninius ir individualiuosius. Individualieji kaštai – tai kiekvienos įmonės vidutiniai kaštai; darbo užmokestis, sunaudotos medžiagos. Visuomeniniai kaštai – kurie tiesiogiai gamyboje neskaičiuojami ir neieškoma jų susidarymo priežasčių. Galima išskirti piniginius ir nepiniginius kaštus. Piniginiai kaštai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, todėl jiems ir tinka buhalterinių kaštų pavadinimas. Nepiniginiai arba alternatyvūs kaštai apibrėžiami kai atsisakoma vieno daikto, siekiant įsigyti kitą, tai galimybė pasirinkti vieną iš dviejų. Pagal laiko veiksnius yra trumpojo ir ilgojo periodo kaštai. Pagal priklausomybė konkrečiam gaminiui ar paslaugai , gamybos kaštai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai kaštai yra tokie, kuriuose galima priskirti konkrečiam gaminiui, paslaugai, padaliniui. Jie gali būti pastovieji ir kintamieji, tai: • darbo užmokestis, išmokėtas už darbą ar paslaugą; • sunaudotos medžiagos ar žaliavos; • elektros energija, dujos, degalai, įrenginiai. Netiesioginiai (pridėtiniai) kaštai abstraktesni, jų dydis ne visada priklauso nuo gamybos apimties. Netiesioginius gamybos kaštus sudaro: • darbo užmokestis, išmokėtas pagalbiniams darbininkams ir įmonės administracijos darbuotojams; • nuomos mokestis, palūkanos už kreditus, įmonės reklama, komunalinės paslaugos, transporto panaudojimas, draudimas bei kiti kaštai, tiesiogiai nesusiję su konkretaus produkto gamyba (Andrijauskienė, 2004, 78 – 80 p.). Gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kurias įgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, pagrindiniai fondai, energetiniai ištekliai, apmokama darbuotojams už darbą ir pan. Taigi kaštai ir yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijai pagaminti, piniginė vertė. Gamybos kaštus tikslinga sieti su laiko veiksniu. Vienus gamybos sprendimus galima įgyvendinti anksčiau, kitiems reikia ilgesnio laiko. Atsižvelgiant į laiko veiksnį, gamybos kaštai skirstomi į įmonės veiklos laikotarpius: trumpą, ilgą ir labai ilgą. Supaprastintai kaštų planavimo ir apskaitos vaidmenį rodo tokia formulė: čia: P – įmonės pelnas, kaip viena pagrindinių įmonės efektyvumo komponenčių; - gamybos (pardavimų) apimtis - pagamintos parduotos produkcijos kaštai (= savikaina). Tai žinant gamybos kaštus galima spręsti, ar apsimoka gaminti vieną ar kitą gaminį, ar gausime pelną (nuostolius). Kartu mus domina, kuri kašto dalis didžiausia, kuriuos kaštus reikia mažinti (didinti). Pateiktieji teiginiai patvirtina kaštų planavimo ir apskaitos vedimo svarbą bei sudėtingumą. Kaštai klasifikuojami pagal tris svarbiausius kriterijus. 1. Pagal susidarymo vietą: aprūpinimo (pervežimo), gamybos ir pardavimo. 2. Pagal vaidmenį gamyboje: pagrindiniai ir papildomieji. 3. Pagal gamybos apimties pasikeitimo priklausomybę: pastovieji (sąlyginiai pastovūs) ir kintamieji (proporcingieji). Pastoviuosius ir kintamuosius kaštus išskirti svarbu ekonomiškai, nes didėjant gamybos apimčiai, mažėja pastovieji, o kartu ir bendrieji kaštai produkcijos vienetui (Vanagas, Sakalas, 2000, 343- 344 p.) 2.6. Medžiagų ir prekių atsargų planavimas Atsargų planavimas turi atsakyti į klausimą: • Koks turi būti atsargų dydis; • Kuriais kriterijais vadovaujantis turi būti papildomos atsargos; • Ar reikia draustinių atsargų, o jei reikia, tai kiek draustinių atsargų turi būti sandėlyje. Atsargų reikia, kai gamyba nuolatos naudojasi sandėlyje sukauptomis medžiagomis. Svarbu nustatyti, kokia formą bus papildomos sandėliuojamųjų medžiagų atsargos. Čia tinka įvairūs metodai. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą, medžiagas išdavus atsargu likutis apskaičiuojamas ir nustatoma pristatymo apimtis. Kitais atvejais atsargos papildamos konkrečiais laiko momentais, kartu nustatoma tiekimo apimtis, leidžianti grąžinti atsargų lygį. Gamybos atsargos, priklausomai nuo jų paskirties ir jų dydį lemiančių veiksnių, skirstomos į einamąsias, paruošiamąsias ir draustines (rezervines). Gamybinių atsargų dydis labiausiai priklauso nuo dviejų veiksnių grupių: • išorinių veiksnių (tiekimo ritmingumo, krovinių transportavimo sąlygų, tiekimo formų ir kt.). • vidinių veiksnių (medžiagų tvarkymo organizacinio lygio, atsargų naudojimo gamyboje intensyvumo ir kt.). Einamoji atsarga tenkina einamąjį gamybos poreikį tarp eilinių tiekimų. Einamosios atsargos dydis priklauso nuo medžiagos vidutinės paros sunaudojimo normos bei tiekimo periodiškumo. Maksimali einamoji atsarga nustatoma, vidutinę paros sunaudojimo normą padauginus iš vidutinės tiekimų trukmės : Savo ruoštu vidutinė paros medžiagų sunaudojimo norma apskaičiuojama taip: čia: - planuojamas medžiagų poreikis metams; - kalendorinių dienų skaičius per metus. Minimalus einamosios atsargos dydis lygus gaunamosios medžiagų partijos dydžiui . Paruošiamoji atsarga yra gamybinės atsargos dalis gamybai aprūpinti tais atvejais, kai gaunamąsias medžiagas reikia paruošti gamybiniam vartojimui (džiovinti, sendinti). Paruošiamoji atsarga apskaičiuojama taip: čia: - medžiagos paruošimo gamybai trukmė, dienomis. Draustinė atsarga skiriama gamybai aprūpinti medžiagomis, nukrypus nuo planuotų jų tiekimo ir vartojimo sąlygų. Draustinė atsarga apskaičiuojama taip: čia: - skubaus medžiagų pristatymo trukmė, dienomis. Į skubaus medžiagų pristatymo trukmę įeina laikas, reikalingas (vartotojui) medžiagai užsakyti, (tiekėjui) medžiagai išsiųsti; medžiagos gabenimo laikas (nuo tiekėjo iki vartotojo) ir laikas medžiagai priimti ir perduoti gamybai. Be paminėtųjų atsargų, įmonėse gali būti sudaromos ir sezoninių medžiagų atsargų,. Taip pat išskiriama maksimali, minimali atsarga, vidinė atsarga bei užsakymo taškas. Vidutinę atsargą galima apskaičiuoti taip: Užsakymo taškas: čia: - laikas nuo užsakymo momento iki eilinės medžiagų partijos gavimo, dienomis. ABC grafikas ir jo naudojimas medžiagų valdyme. Labai svarbi medžiagų valdymo pagalbinė priemonė yra ABC grafikas. Jis leidžia nustatyti skirtingų medžiagų skirtingus valdymo lygius. ABC analizė atliekama pagal medžiagų sunaudojimą per tam tikrą laiką. Analizė atliekama tokia tvarka: • suskirstomos visų rūšių medžiagos pagal kiekį ir vertę; • nustatomos kiekvienos medžiagos bendras sunaudojimas; • apskaičiuojamas kiekvienos medžiagos sunaudojimo lygis, palyginti su bendru medžiagos sunaudojimu; • medžiagos rūšiuojamos pagal naudojimo lygį; • išskiriamos apibendrinančios naudojimo vertės; • vaizduojamas skaičiuotinas, grafinis rezultatas (Venskus, 2007, 104 – 106 p.). 2.7. Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas ir veiklos sąnaudų planavimas Sudarant gamybos kaštų planą, reikia apskaičiuoti kintamuosius ir pastoviuosius (netiesioginius) gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas, taip pat gaminių savikainą. Jei planuojamos organizacinės – techninės priemonės nekeičia atskirų gaminių kintamų kaštų, bendra šių kaštų suma apskaičiuojama, padauginus bazinius vieno gaminio kintamuosius kaštus iš planinės gamybos apimties. Tiesioginis kaštų apskaičiavimas naudojamas tuo atveju, jei: • numatomas įdiegti priemonės pakeičia atskirų gaminių materialinių, energetinių ir darbo sąnaudų normas ar kainas; • apskaičiuojant naujo gaminio kintamuosius kaštus; • šiuos apskaičiavimus reikia atlikti ir pateikti atitinkamuose lentelėse. Sudarant netiesioginių gamybos išlaidų ir veiklos sąnaudų sąmatas, įvertinamą organizacinių – techninių priemonių įtaką ir planuojamas didesnis įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimas (didesnis programos mašininis imlumas) bei pardavimų padidėjimas. Šių išlaidų apskaičiavimą reikia pateikti atitinkamose lentelėse ,, Netiesioginių gamybos išlaidų planas“ ir ,,Veiklos sąnaudų planas“ (Apalainienė, Jasūdienė, 2002, 43 p.). 2.8. Gaminių kainos apskaičiavimas Kaina – pinigų suma, mokama už produktą ar paslaugą, arba vertybių suma, kurią vartotojai išmaino į teisę turėti arba vartoti produktą ar naudotis paslauga. Siaurąja prasme kaina yra pinigų suma, mokama už gaminį ar paslaugą, arba pinigai, kuriuos vartotojas keičia į naudą, gaunamą iš gaminio ar paslaugos. Istoriškai kainos buvo nustatomos derantis dėl jos pirkėjams ir pardavėjams. Pavieniai pirkėjai mokėdavo skirtingas kainas už tą patį produktą, nes tai priklausė nuo jų poreikių ir sugebėjimo derėtis. Šiuolaikiniame pasaulyje nustatoma vienodą kainą visiems pirkėjams. Prie vienos kainos idėjos prieita XIX a. pabaigoje, kai F. Woolworthas ir kiti mažmenininkai dėl didelio prekių asortimento ir daugybės darbuotojų buvo priversti laikytis tik vienos kainos politikos. Istoriškai kaina buvo pats svarbiausias veiksnys, darantis įtaką pirkėjų pasirinkimui. Tačiau per paskutinius dešimtmečius pirkėjų pasirinkimui svarbesni tapo su kaina nesusiję veiksniai. Kaina yra vienintelis rinkodaros komplekso elementas, kuris padeda generuoti pajamas. Visi kiti elementai yra susiję su sąnaudomis. Kaina kartu yra lanksčiausias rinkodaros komplekso elementas. Priešingai produkto savybėms ir įvairioms prekių paskirstymo grandinėms, kaina galima greitai pakeisti.( lt.wikipedia.org/wiki/Kaina). Lietuvos įmonėse gamybos savikainos skaičiavimas įstatymiškai nereglamentuojamas. Tačiau tai nereiškia, kad nėra taisyklių, kaip jas skaičiuoti. Remdamasi apskaitos principais, kiekviena įmonė kuria savo vidinės apskaitos sistemą, kurios turinys priklauso nuo jos siekiamų tikslų. Produkcijos savikainos skaičiavimas padeda surinkti informaciją apie sąnaudas, susijusias su konkrečiais gaminiais arba veiklos sritimis bei jas kontroliuoti. Produkcijos savikainos apskaičiavimas glaudžiai susijęs ir su kontrolės funkcija. Skaičiuojant visos produkcijos ar jos vieneto savikainą, įmonės valdymo personalas turi turėti informaciją, kuri reikalinga ateities veiksmams planuoti ir išlaidoms kontroliuoti, kad jos neviršytų numatyto lygio. Tik turėdami tokią informaciją, vadovai gali operatyviai reaguoti į nepalankias ekonomines sąlygas. Priklausomai nuo gamybos specifikos savikainai skaičiuoti taikoma užsakytinė arba procesinė savikainos apskaičiavimo sistemos. Užsakyminė savikainos apskaičiavimo sistema Įmonėms, nedideliais kiekiais gaminančioms įvairią produkciją arba atliekančioms specialius užsakymus, taikytina užsakyminė savikainos skaičiavimo sistema. Ji tinka laivų statykloms, lėktuvų, didelių mašinų gamykloms bei kitoms įmonėms, vykdančioms specialius užsakymus. Pagrindinė užsakytinės produkcijos savikainos skaičiavimo sistemos esmė ta, kad apskaičiuojamos išlaidos pagal užsakymus pagamintoms prekėms arba atliktiems darbams. Visos gamybos išlaidos priskiriamos konkrečiai grupei, kurioje nustatoma kiekvieno baigto darbo savikaina. Atlikto užsakymo savikaina gali būti apskaičiuota pagal formulę: Per visą gamybos laikotarpį patirtos sąnaudos Užsakymo savikaina Pagamintų gaminių (baigtų užsakymų) kiekis Procesinė savikainos apskaičiavimo sistema Įmonėms, dideliais kiekiais gaminančioms vienarūšes prekes arba produkciją, kurios gamybos procesas nenutrūkstamas, tikslingiau išlaidas apskaičiuoti per tam tikrą laikotarpį, negu stengtis nedelsiant jas priskirti konkrečiai prekei. Todėl tokiose įmonėse, (tekstilės, chemijos pramonės, mašinų gamybos ir kt.) taikoma procesinė savikainos skaičiavimo sistema. Pagrindinis jos bruožas tas, kad gaminių savikaina konkrečiuose gamybos padaliniuose skaičiuojama per tam tikrą laikotarpį (mėnesį, ketvirtį). Taikant šią sistemą, gamybos išlaidos dažniausiai skaičiuojamos pagal gamybos padalinius už tam tikrą laikotarpį, nesiejant jų su konkrečiais užsakymais. Produkcijos vieneto savikaina skaičiuojama sumuojant vidutines sąnaudas vienetui kiekviename padalinyje: Gamybos sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį Gaminio savikaina padalinyje = Per laikotarpį pagamintų gaminių kiekis (gintaras.raguvele.lt/mokslai/inziner.../Inz.ekonSavikaina.doc) Vertinant įmonės veiklą reikia žinoti, kiek įmonei kainavo konkrečių gaminių gamyba bei pardavimas. Šie paskaičiavimai leidžia įmonei apsispręsti, kurias prekes ar paslaugas naudingiau teikti. Kartais net pelningai dirbanti įmonė, teigdama paslaugas ar gamindama kai kurias prekes, patiria nuostolių. Sumažinus jų savikainą, galima didinti pelną. Būtina kontroliuoti, ar tinkamai naudojami gamybos ištekliai, kurie įvertinami faktines išlaidas palyginus su normatyvinėmis. Pirmiausia reikėtų nustatyti išlaidų paskirstymą pagal atskirus straipsnius ir apskaičiuoti gaminio paslaugų , padalinio ar veiklos srities savikainą. Apskaičiavus savikainą, galima įvertinti, kiek išlaidų tenka produkcijos gamybai ir pardavimui, jas kontroliuoti. Norint nustatyti gaminio savikainą, reikia suskaičiuoti visas tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidas, o priskaičiavus pardavimo išlaidas, gaunama pilnoji (komercinė) savikaina. Prekybinėje įmonėje reikia apskaičiuoti prekės savikainą, į kurią įeina prekės įsigijimo išlaidos (prekės pirkimo kaina ir transportavimas) ir visos išlaidos, susijusios su prekės saugojimu ir pardavimu. Produktų savikainos tiesioginės išlaidos yra nedidelės, palyginti su tomis, kurios susidaro padalinio veikloje, pvz., gamybos organizavimo, rinkodaros, sandėliavimo, gaminių konstravimo ir kt. Analizuojant savikainą, reikia įvertinti, su kuria veiklos sritimi (gamyba, sandėliavimu, transportavimu, pardavimu) yra susijusios išlaidos ir kokia jų struktūra. Išlaidų struktūrą parodo atskirų išlaidų procentinis santykis nuo visų išlaidų. Savikainą galima apskaičiuoti iš anksto, dar nepradėjus gamybos ar neteikus paslaugų. Tai būtų planinė savikaina, tačiau faktiškai ji gali keistis dėl objektyvių priežasčių. 2.9. Įmonės pajamų ir pelno planavimas Pajamų planavimas - tai savo verslo perspektyvos įvardijimas ir vizualizavimas. Tai - savo ateities kūrimas. Blogiausia kai už posakio: "neįmanoma suplanuoti" slypi sąmoningas planas nieko neveikti. Įmonės ekonominės veiklos rezultatas- gaunamos pajamos. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme pateiktas toks pajamų apibrėžimas: ,,Pajamos- tai ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t.y. ūkio subjekto turto padidėjimas ar įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus“. Pajamos pripažįstamos tuomet, kai jos būna: uždirbtosios, realizuotosios arba realizuojamosios. Uždirbtosios pajamos- kai įmonė pagamina ir parduoda produkciją ar atlieka paslaugas. Realizuotosios pajamos- kai gautas sutartas atlyginimas arba įgyjama teisė jį gauti. Realizuojamosios pajamos- kai įmonės turimoms prekėms ar paslaugoms yra rinka, kurioje tos vertybės gali būti laisvai parduotos iš anksto nustatyta kaina. Pagrindinis pajamų šaltinis yra įplaukos už parduotą produkciją ar paslaugas. Įplaukų sumai tiesioginę įtaką daro parduotuvių prekių kiekis ir atliktų paslaugų apimtis bei jų kainos. Dažnai įplaukų pavadinimas yra sugretinamas su pardavimo pajamomis. Be to, įplaukų sąvoką dar atitinka realizacija, apyvarta ar pardavimai. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, įplaukų sąvoka yra sutapatinama su pajamomis, todėl toliau tuo bus vadovaujamasi. Įmonės veikloje išskiriamos realizavimo pajamos ir nerealizacinės pajamos, kurių sumą sudaro bendrąsias pajamas. Realizavimo pajamas sudaro: • Pajamos už išsiųstą produkciją, atlikus darbus, suteiktas paslaugas; • Pajamos už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą ar kitas materialiąsias vertybes; • Pajamos už turto nuomą; • Grąžinta skolų suma, kuri iki mokestinio laikotarpio pradžios buvo atimta iš apmokestinamųjų pajamų kaip beviltiškos skolos; • Kompensaciniai priedai; • Kitos realizavimo pajamos. Nerealizacinėms pajamoms priklauso: • Pajamos už investuotą turtą; • Palūkanos; • Subsidijų ir dotacijų panaudotoji dalis; • Pajamos dėl valiutos kurso teigiamos įtakos; • Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina šį turtą investavus ar panaudojus; • Kitos su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos. Pajamos būna realios ir numatomos, t.y. tos, kurios gautos arba bus gaunamos pardavus prekes ar paslaugas. Pajamos yra vienas iš svarbiausių rodiklių ne tik įmonės pagrindinei veiklai, bet ir investuotojams. Gautos pajamos naudojamos įvairiems tikslams: išlaidoms padengti, mokesčiams, dividendams, skoloms apmokėti, turtui įsigyti ir kitiems tikslams. Pelnas – ūkinės veiklos finansuose, iš veiklos gaunama nauda, išreikšta piniginiais vienetais (turto padidėjimas). Pelnas gaunamas, kai veiklos generuotos pajamos viršija tai veiklai sunaudotas išlaidas. Pelno atvirkštinis variantas yra nuostolis (išlaidos didesnės nei pajamos). Pelnas nurodo tik konkrečią pinigų sumą, kuri gaunama už turimą turtą ar atliktus veiksmus. Ūkinės veiklos rodiklis panašus į pelną yra rentabilumas. Ūkio subjekto pelno dydis naudojamas kaip investicijų, paskolų, išduotų draudimo garantijų vertinis rodiklis. Pelno rūšys: • apskaičiuotas ūkio subjekto pelnas – teigiamas skirtumas tarp apskaičiuotų pajamų ir išlaidų (į išlaidas įeina sunaudotos medžiagos, nusidėvėjimas, išmokėtos algos ir t. t.). Apskaičiuojamas sudarius ūkio subjekto balansą. • ūkio subjekto viršpelnis – arba dar vadinamas pridėtine verte – lygus iš apskaičiuoto pelno atėmus palūkanas, kurias reikėtų sumokėti norint pasiskolinti pinigų sumą lygią panaudotų įrengimų ir išlaidų dydžiui dalyvavusių produkcijos gamyboje. • normalus ūkio subjekto pelnas – tai toks pelnas, kai ekonominis pelnas ar nuostolis lygus 0. Tai reiškia, kad ūkio subjektas negamina pridėtinės vertės. Rinkos teorijoje normalus pelnas įskaičiuojamas į įmonės išlaidų kreives, kaip neatskiriamą tiekimo išlaidų dalis. Jeigu tam tikroje rinkoje gauto pelno lygis yra per žemas, kad duotų pajamas iš įdėto kapitalo, palyginti su tuo, kuris gaunamas iš kitų vienodai rizikingų rinkų, tuomet įmonės ištekliai gali būti panaudojami kam nors kitam. • pelnas kainų augimų – tai pelnas gautas paaugus paties kapitalo vertei dėl vertybinių popierių, valiutos, nekilnojamajam turtui, gamybos priemonėms ar medžiagoms. • ( lt.wikipedia.org/wiki/Pelnas) Grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti, atėmus (finansines) subjekto veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Tai vienas finansinių rodiklių, svarbių sprendžiant apie ūkio subjekto pelningumą. Planavimo privalumai - prognozuojamas rezultatas, formuojamas veiksmų kelrodis, orientacinis supratimas apie galimos paklaidos plane dydį. Neplanavimo pagrindiniai trūkumai - situacijos nevaldymas, perspektyvos nematymas.( www.mokslai.lt/referatai/.../21221.html). 2.10. Apyvartinių lėšų planavimas Įmonė gamybos proceso vykdymui turi turėti pakankamai apyvartinių lėšų: pirkti medžiagoms, apmokėti už energetinius išteklius, mokėti darbuotojams atlyginimus. Apyvartinių lėšų poreikį einamajai įmonės veiklai finansuoti pagrinde apsprendžia medžiagų, prekių ir nebaigtos gamybos atsargų lygis (Apalainienė, Jasūdienė, 2002, 26 p.). Įmo­nės mo­ku­mas ana­li­zuo­ja­mas daž­niau­siai nau­do­jant san­ty­ki­nius ro­dik­lius. Mo­ku­mo ro­dik­lių yra ga­na ne­ma­žai. Vi­sų jų pa­grin­dą su­da­ro apy­var­ti­nių lė­šų (trum­pa­lai­kio tur­to) su­ly­gi­ni­mas su trum­pa­lai­kiais įsi­pa­rei­go­ji­mais. Apyvartinės lėšos - tai lėšos, įdėtos į darbo objektų ir gatavos produkcijos atsargas, taip pat lėšos, esančios įvairiose gamybos proceso ir cirkuliacijos stadijose. Tik ekonomikos nežinantis žmogus gali apyvartines lėšas pavadinti apyvartiniu KAPITALU. Taip galima greit ir kapitalistą pavadinti - laikinai samdomu darbuotoju – tarp jų irgi yra ryšys, be to, vienas ir kitas yra žmogus, vienas be kito negali apseiti. Taip tarp KAPITALO ir apyvartinių lėšų yra tiesioginis ryšys. Kapitalas tai yra Turtas, kuris dalyvauja naujos pridėtinės vertės (produkto) sukūrime. Kapitalas gali aktyviai dalyvauti naujo produkto sukūrime (įrengimai, mašinos, įrankiai, kompiuterinės programos ir t.t.) ir pasyviai (žemė, pastatai ir t.t.). Kapitalas, kuris nustoja dalyvauti naujos pridėtinės vertės sukūrime, pavirsta paprastu turtu, kuris neapsaugotas nuo senėjimo ir kitų praradimų. Tačiau kapitalas negali apseiti be piniginių resursų, t.y. apyvartinių lėšų, kurios pastoviai užtikrina pinigų-prekės cirkuliavimo ratą. Apyvartinės lėšos, tai yra tik TRUMPALAIKIS įmonės TURTAS, nors ir labai svarbus, tačiau ne KAPITALAS. Šis trumpalaikis turtas panaudojamas atsargų kaupimui, gamybos užtikrinimui; pardavimų kreditavimas (produkcijos atkrovimas be išankstinio apmokėjimo) ir t.t., be to, pastoviai sunaudojamas. Apyvartinių lėšų papildymo šaltiniai, tai pelnas (dažniausiai), kreditai, akcininkų įnašai, kreditoriniai ir kt. įsiskolinimai. Apyvartinės lėšos per vieną naujos pridėtinės vertės sukūrimo  GAMYBOS stadija ciklą pereina tris stadijas: PINIGINĖ stadija PREKINĖ stadija . Kuo stambesnis kapitalas, tuo didesnis apyvartinių lėšų (trumpalaikio turto) poreikis. Be to, apyvartinių lėšų poreikis priklauso nuo „stadijų perėjimo“ greičio. Kuo mažesnis greitis, tuo didesnio apyvartinių lėšų kiekio reikia kapitalui arba įmonei. Galima tvirtinti, kad apyvartinės lėšos, tai KAPITALO „kraujas“. Nuleiskit „kraują“ ir kapitalas pavirs paprastu turtu. Padidinkite kraujo kiekį, ar padidinkit greitį ir jį ištiks „insultas“. Užsienio firmos su ypatingu dėmesiu seka piniginius srautus tam, kad užtikrinti 100% kalendorinio mokėjimo vykdymą ir neleidžia atsirasti piniginių srautų disbalansui. Todėl kiekvienai įmonei ypač svarbu apskaičiuoti apyvartinių lėšų poreikį. Autoriaus nuomonė, kad labiausiai taikytinos UAB „ELSIS“ siūlomos programinės įrangos, kurios turi didesnes galimybes verslo, o taip pat ir apyvartinių lėšų prognozavimui ir suteikia daugiau pasirinkimo variantų (www.elsis.lt ). Tokios programos, kaip Navision, Axapta, Siebel ir GoldMine tinka smulkioms, vidutinėms ir stambioms įmonėms. Apyvartinių lėšų apskaičiavimas ir kontrolė labai sudėtingas procesas (metodikoje nagrinėjama), reikalauja gerų, mąstančių ekonomistų visuose įmonės lygiuose, tam kad apsisaugoti nuo klaidų. Gera programa sumažina gerų specialistų poreikį, suteikia garantijų išvengti klaidų. Be to, reikia nepamiršti, kad gera programinė įranga – tai KAPITALO dalis.(hyperonas.tripod.com/.../klausimai_atsakymai.html). Įmonė gamybos proceso vykdymui turi turėti pakankamai apyvartinių lėšų: pirkti medžiagoms, apmokėti už energetinius išteklius, mokėti darbuotojams atlyginimus. Apyvartinių lėšų poreikį einamajai įmonės veiklai finansuoti pagrinde apsprendžia medžiagų, prekių ir nebaigtos gamybos atsargų lygis (Apalainienė, Jasūdienė, 2002m. 26p.). Įmo­nės mo­ku­mas ana­li­zuo­ja­mas daž­niau­siai nau­do­jant san­ty­ki­nius ro­dik­lius. Mo­ku­mo ro­dik­lių yra ga­na ne­ma­žai. Vi­sų jų pa­grin­dą su­da­ro apy­var­ti­nių lė­šų (trum­pa­lai­kio tur­to) su­ly­gi­ni­mas su trum­pa­lai­kiais įsi­pa­rei­go­ji­mais (www.infoverslui.lt). 2.11. Pagrindinių ekonominių rodiklių planavimas Finansiniame plane, vertine išraiška apibendrinami visos įmonės veiklos rezultatai, apskaičiuojamas ir paskirstomas pelnas. Makroekonominiai rodikliai: BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis , vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., prekių ir paslaugų balansas, proc., vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. Bendrasis vidaus produktas (BVP) (angl. Gross Domestic Product – GDP) – sutrumpinimas – GDP) yra vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Bendrasis vidaus produktas yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. BVP gali būti apskaičiuojamas trimis metodais per tam tikrą laikotarpį sumuojant: • sukurtą pridėtinę vertę (gamybos metodas); • patirtas išlaidas (išlaidų metodas); • gautas pajamas (pajamų metodas). Dažniausiai naudojamas būdas matuoti ir suprasti BVP yra išlaidų metodas: BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas) Prekės gyvenimo ciklas rinkodaros specialistų apibrėžiamas kaip laiko tarpas nuo prekės atsiradimo iki jos išnykimo. Sėkmingai įvedus naują prekę į rinką, ji pradeda vadinamąjį prekės gyvenimo ciklą. Visos naujos prekės kartoja vis tą pačią raidą. Prekės gyvenimo ciklo koncepcija remiasi teiginiu, kad jos pardavimo mastas nuo atsiradimo rinkoje iki išėjimo keičiasi, pereidamas tam tikras stadijas. Kartu kinta ir pelno, gaunamo iš produkto pardavimo, dydis. Dažniausiai skiriamos keturios produkto gyvavimo ciklo stadijos: • įvedimas į rinką • augimas • branda • smukimas Ekonomikoje Vartotojų kainų indeksas (CPI, angl. consumer price index) yra statistinis svorinis tam tikro nustatyto prekių ir paslaugų rinkinio (kurį vidutiniškai perka kiekvienas dirbantis miestietis) kainų įvertinimas. Šis kainų indeksas seka nustatyto prekių ir paslaugų rinkinio kainų pokyčius ir taip leidžia nustatyti infliacijos lygį. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbinę veiklą. Privačiuose santykiuose nustatomas tarpusavio susitarimu. Gali būti atlyginama už dirbtas valandas (valandinis darbo užmokestis) ar atliktą darbą (darbo užmokestis nuo išdirbio). Valstybės dažniausiai nustato minimalų darbo užmokestį siekdamos kovoti su į apskaitą neįtrauktais mokėjimais, padidinti darbo užmokestį mažiausiai apmokamiems darbuotojams. Nedarbo lygis - nedirbančių asmenų, kurie galėtų ir norėtų dirbti (bedarbių), tačiau neturi tokios galimybės, santykis su visais darbingais asmenimis, išreikštas procentais. Jis koreliuoja su infliacija ir yra valdomas makroekonominiais svertais. Balansas – (lotyniškai bis 'dukart' + lanx 'svarstyklių lėkštė') apskaitinis dokumentas, naudojamas įmonės ar įstaigos turimam turtui ir jo priklausomybei parodyti. Prekybos balansas – Prekybos balansas yra šalies eksportuojamų ir importuojamų prekių vertės skirtumas. Prekybos balanso deficitas atsiranda tada, kai importo vertė viršija eksporto vertę, o perteklius, kai eksporto vertė viršija importo vertę. Šis rodiklis turi didelę įtaką valiutos svyravimams. Didėjant eksporto paklausai, didėja šalies valiutos paklausa. Didėjant importo paklausai, didėja šalies valiutos pasiūla. Prekybos deficitas ar perteklius gali sudaryti prielaidų šalies valiutai nuvertėti ar brangti. Vartojimo kreivė – viena iš kreivių, naudojama mikroekonomikoje, kuri parodo produkto kiekį, kurį vartotojai įsigis esant skirtingoms kainoms ir ceteris paribus. 1.pav. Vartojimo kreivė Nors vartojimas priklauso nuo kainos, tradiciškai produkto kaina rodoma ant kylančios ašies, o produkto kiekis ant apatinės ašies. A taške produkto kaina yra PA, o paklausa QA. Jeigu kaina žemesnė (kaip taške B), įprastai vartotojai nori įsigyti daugiau produktų. Čia vartojimo kreivė labai paprasta, bet iš tikro ji gali būti išlinkusi arba nurodyta, kad nuo vartojimo priklauso kaina. Pavyzdyje parodyta mažėjanti kreivė, kai augant kainoms prekių pirkimas slūgsta, bet yra atveju, kai augant kainai vartojimas didėja. Tai yra esant Gifeno paradoksui, Vebleno efektui, mėgdžiojimo efektui ir snobo efektui. Vartojimo kreivė koreliuoja su pasiūlos kreive ir kartu yra instrumentas analizuoti pasiūlą ir paklausą keičiantis kainoms. Vartojimo kreivės susikirtimas su pasiūlos kreive vadinamas produkto paklausos ir pasiūlos pusiausvyros tašku. Vartojimo kreivė pasistumia esant įvairiems įtakojantiems veiksniams, kurie padidina ar sumažina vartojimą: • vartotojų padaugėjimas • reklama • kainos pakilimas ar sumažėjimas Reikia skirti kainos ir produkcijos kiekio santykio pokyčius nuo pačios kreivės pasistūmėjimo. Žmogiškasis kapitalas, žmogiškieji ištekliai - žmogiškieji „turtai“, ištekliai; ekonomikoje - esminis ekonomikos, ekonominės veiklos veiksnys. Žmogiškasis kapitalas, pasak prof. Juozo Bagdanavičiaus - vertingiausias šiuolaikinės visuomenės išteklius, svarbesnis už gamtos išteklius, materialinį turtą. Pasak D. Greison “būtent žmogiškasis kapitalas, o ne fabrikai, įrengimai ir gamybinės atsargos yra konkurencingumo, ekonominio augimo ir efektyvumo kertinis akmuo”. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis) 3. UAB ,,TURTMEDA“ GAMYBOS PROCESO PLANAVIMAS 3.1. Įmonės veiklos pristatymas UAB ,,TURTMEDA“ - tai lietuviško kapitalo apvalios medienos ir medienos gaminių didmeninės prekybos įmonė, pasižyminti dinamiška, į prekybos partnerius orientuota strategija, puoselėjanti vidinę ir išorinę kultūrą, savo veiklą grindžianti verslo išmanymu bei etika. Bendrovė bendradarbiauja su visais didžiausiais Lietuvos ir užsienio medienos perdirbėjais ir gamintojais. Įmonė per mėnesį pajėgia rinkai pateikti 8 – 12 tūkst. m3 apvalios medienos. Šiuo metu įmonėje dirba ambicingi ir iniciatyvūs žmonės, siekiantys geriausių rezultatų. Įmonės veiklos sritys: • Statybos ir remonto darbai; • medinių namų gamyba; • medienos perdirbimas ir stalių gaminiai bei transporto paslaugos; • kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbai; • medinų gaminių gamyba (langai durys). Mediniai namai: • Jau keletą dešimtmečių gamyklose pagamintų namų statyba yra populiariausia statybos technologija pasaulyje; • Jungtinėse Amerikos Valstijose 90%, Švedijoje 80%, Škotijoje 45% namų pastatyti iš medinio karkaso; • šis statybos būdas pripažįstamas kaip ekonomiškas, draugiškas aplinkai, su mažais eksploatacijos kaštais. Mediniai langai : • Medis yra natūrali ilgaamžė medžiaga puikiai deranti įvairių architektūrinių stilių pastatuose; • mediniai langai taupo energiją ir Jūsų pinigus; • iš visų medžiagų naudojamų langams gaminti medis turi mažiausią šiluminį plėtimosi koeficientą; • medinis langas nekaupia elektrostatinių krūvių ir nešvarumų. Medinės durys. Iš visų medžiagų naudojamų durims gaminti, medis turi mažiausią šiluminį plėtimosi koeficientą. Tai natūrali ilgaamžė medžiaga puikiai deranti įvairių architektūrinių stilių pastatuose. Medis turi geriausias drėgmės reguliavimo ir natūralios ventiliacijos savybes. Duris gaminame iš klijuoto medienos tašo. 3.2. UAB ,, TURTMEDA“ produkcijos pardavimo ir gamybos planavimas Pardavimo apimtis galima apskaičiuoti pagal formules: • Bpardj=Bpnj*cj; • Bpard=∑Bpardj. 1 lentelė Produkcijos pardavimo planas Rodikliai Gaminiai Iš viso Namai Langai Durys 1.Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. 10 50 15 - 2.Gaminio kaina, Lt. 50 000 900 1300 - 3.Pardavimo planas, tūkst.Lt. 500000 45000 19500 564500 Sudarant gamybos planą, reikia įvertinti: • Kokią lyginamąją dalį procentais bendroje gamybos apimtyje sudarys naujasis gaminys; • jau gamintų gaminių naudingumą; • planinį gamybinio pajėgumo panaudojimo koeficientą; • lūžio taško duomenis. Apskaičiuojame: • Produkcijos gamybos planas: Bgnj=Bpardj+PApabij-PAprj; • Pagamintos produkcijos vertė: Bpagj=Bgnj*cj; Bpag=∑Bpagj; • Bendra produkcijos gamybos apimtis: Bbendr=Bpagj+NGpab-NGpr 2 lentelė Produkcijos gamybos planas Rodikliai Gaminiai Viso Namai Langai Durys 1. Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. 10 50 15 - 2. Prekių atsargos periodo pabaigoje, vnt. 0 5 3 - 3. Produkcijos kiekis, kurį reikia turėti per planinį periodą 5 45 10 - 4. Prekių atsargos periodo pradžioje, vnt. 0 10 0 - 5. Produkcijos gamybos planas, vnt. 10 45 18 - 6. Gaminio kaina, Lt. 50 000 900 1300 7. Pagaminta (prekinė) produkcija, tūkst.Lt. 500000 40500 23400 563900 3.3. UAB ,, TURTMEDA“ pagrindinių medžiagų planavimas Bmij=Bgnj*Hmij; Bmi=∑Bmij; Bmij – i-tosios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat. vnt; Bgnj – j-tojo gaminio gamybos planas, vnt.; Bmi – bendras i-tosios medžiagos poreikis visai planinei gamybos apimčiai, nat. vnt.; Medžiagų kaštai: MKi=Bmi*cmi; MKij=Bmij*cmi; MKJ=∑MKij; MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt.; MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt.; MKJ – j gaminio medžiagų kaštai, Lt. 3 lentelė Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas Medžiagos Gamybos planas, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui, kg, m3,m2 Medžiagos kaina, Lt/kg/ m3, m2 Medžiagos poreikis vnt. Medžiagų kaštai Viso tūkst.Lt. Gaminio Lt/vnt. Namas 10 Impregnatorius 5,5 40 55 2200 220 Mediena 150 300 1500 450000 45000 Tvirtinimo detalės 4,6 5 46 230 23 Iš viso: 452430 45243 Langas 45 Mediena 0,1 300 4,5 135 30 Stiklo paketas 2,4 150 108 16200 360 Tvirtinimo detalės 2,8 5 126 630 14 Iš viso: 16965 404 Durys 18 Mediena 0,1 300 1,8 540 30 Šarvuotos geležies paketas 3,2 120 57,6 6912 348 Tvirtinimo detalės 3,2 5 57,6 288 16 Iš viso: 7740 394 Iš viso medž.: 477135 46041 4 lentelė Medžiagų poreikio suvestinė Gaminiai Medžiagų poreikis, t. Mediena Stiklo paketas Tvirtinimo detalės Šarvuotos geležies paketas Namai 1500 0 46 0 Langai 4,5 108 126 0 Durys 1,8 0 57,6 57,6 Iš viso: 4506,3 108 229,6 57,6 Bmpi=Bmi+MApabi-MApri; Bmpi – medžiagų kiekis, kurį reikės nupirkti per planinį laikotarpį; MApab – numatomos atsargos periodo pabaigoje; MApri – medžiagų atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje. 5 lentelė Pagrindinių medžiagų pirkimo planas Rodikliai Medžiagos Mediena Stiklo paketas Tvirtinimo detalės Šarvuotos geležies paketas Iš viso: 1. Medžiagų poreikis gamybos plano vykdymui, t. 4506,3 108 229,6 57,6 2. Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pabaigoje, t. 502 35 - - 3. Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje 1112 1 128 20 4. Reikalingas nupirkti medžiagų kiekis, t. 3896,3 142 101,6 37,6 5. Medžiagų kaina ,Lt/kg. 300 150 5 120 6. Išlaidos medžiagoms, tūkst. Lt. 168890 21300 508 4512 364100 Skaičiavimų pvz: Bmpmed.= 4506,3 + 502 – 1112 = 3896,3 MKmed.= 4896,3 * 300 = 1168890 3.4. UAB ,, TURTMEDA“ energijos poreikio ir išlaidų planavimas 6 lentelė Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planas Gaminiai Gamybos planas, vnt. Energijos sunaudojimo norma, Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt./Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst.Lt. Namai 10 0,04 70,4 400 28160 Langai 45 0,01 70,4 450 31680 Durys 18 0,02 70,4 360 25344 Iš viso: 870 85184 7 lentelė Gamybos plotas Rodikliai: Plotas, m2 Gamybinis plotas 260 Administracijos plotas 24 Iš viso: 284 8 lentelė Energijos poreikio bei išlaidų apskaičiavimas Rodikliai Reikšmė 1.Šiluminio sezono trukmė, mėn. 6 2.Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1 m2 0,01 3.Šilumos sunaudojimo norma 1 dirbančiajam per metus, Gkal 0,15 4.Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal 105 5.Gamybiniai cechai: Gamybinis plotas, m2 260 Gamybinis personalas, žm. 6 Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal: 162,45 Apšildymui 120 Buitiniams reikalams 42,45 Išlaidos šiluminei energijai, tūkst.Lt: 11,057 Apšildymui 12,6 Buitiniams reikalams 4,457 6.Administracija ir kiti įmonės negamybiniai padaliniai: Plotas, m2 24 Personalas, žm. 3 Šiluminės energijos poreikis: Gkal 53,1 Apšildymui 36 Buitiniams reikalams 17,1 Išlaidos šiluminei energijai, tūkst.Lt: 2,575 Apšildymui 3,78 Buitiniams reikalams 1,795 9 lentelė Energijos poreikių bei išlaidų planas Paskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūlst.Lt. Gamybiniai cechai Administracija Iš viso: Gamybiniai cechai Administracija Iš viso: Apšildymui 120 36 156 12,6 3,78 16,38 Buičiai 42,45 17,1 59,55 4,457 1,795 6,252 Iš viso 162,45 53,1 215,55 17,057 5,575 22,632 10 lentelė Elektros energijos išlaidų apskaičiavimas Rodikliai Reikšmė 1.Šviestuvų galingumo norma,W/m2 60W-0,06kW 2.Elektros energijos tarifas,Lt/1 kWh 0,45 3.Gamybiniai cechai: Įrengimų variklių sumarinis aktyvinis galingumas, kW Variklių galingumo panaudojimo koeficientas Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas, h 250 0,91 3328,42 Elektros energijos poreikis jėgai,kWh 757215 Išlaidos už elektros energiją jėgai, tūkst.Lt. 340746,75 Gamybinis plotas, m2 260 Apšvietimo laikas, h 2200 Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh 34320 Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst. Lt. 15444 4.Administracija Patalpų plotas, m2 24 Apšvietimo laikas, h 1000 Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh 1440 Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt. 648 Tefįr=ndd*Tpam*kpam*kįr: • Tefįr – efektyvus įrengimų darbo laikas; • ndd – darbo dienų skaičius; (254) • Tpam – rėžiminė pamainos trukmė, h;(7,7) • Kpam – įrengimų darbo pamainos koeficientas;(2,6) • kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kįr=1-a/100; • a – įrengimų planinės prastovos, proc. a=11% • Wjėgai = Pa×kg×Tefįr, • Wjėgai – elektros energijos poreikis variklių varymui, kWh; • kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas (0,6-0,8) • Wapšv= Q×Hapšv×Tapšv. 11 lentelė Elektros energijos ir išlaidų planas Paskirtis Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst.Lt. Gamybiniai cechai Administracija Viso: Gamybiniai cechai Administracija Viso: Variklių varymui 757215 757215 340746,75 340746,75 Apšvietimui 34320 1440 344641 15444 648 16092 Viso: 791535 1440 1101856 356190,75 648 356838,75 Skaičiavimai: kįr = 1-9/100 = 0,91 Tefįr = 254*8*1,8*0,91 = 3328,42 h Wjėgai = Pa*kg*Tefįr Wjėgai = 250*0,91*3328,42 = 757215 Wapšv = 260*0,06*2200 = 34320 Wapšv = 24*0,06*1000 = 1440 3.5. UAB ,, TURTMEDA“ personalo ir amortizacinių atsiskaitymų planavimas DNdarb=Bpag/ndarb; Gamybinių darbininkų darbo užmokestis tai suma, kurią reikės išmokėti darbininkams už pagamintą produkciją.: DUj=DIj*Bngj*Ava; DUdarb=∑DUj; Darbuotojams, kurių darbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą, metinė darbo užmokesčio suma: DU=nper*Amėn*12; Gamybinių darbininkų darbo užmokestis: • DUnam.=28*4,8*10= 1344 • DUla.=18*4,8*45=3888 • DUdu.=29*4,8*18=2505,6 • DUdarb=∑DUdu.= 7737,6 12 lentelė Gamybos darbininkų darbo užmokesčio planavimas Gaminiai Gamybos planas vnt. Gaminio darbo Imlumas, nh Valandinis atlyginimas Lt. Gamybinės programos darbo imlumas, nh Darbo užmokestis Tūkst.Lt % Namai 10 28 4,85 149800 1344 Langai 45 18 4,85 186300 3888 Durys 18 29 4,85 174000 2505,6 Iš viso: 73 75 14,55 510100 7737,6 13 lentelė Darbininko darbo laiko skaičiavimas Darbo laiko sudėtis Planas 1. Kalendorinės dienos periode 365 2. Poilsio ir šventinės dienos 111 3. Rėžiminis darbo laikas, dienos 254 4. Neatvykimai į darbą, dienos: 26 Eilinės ir papildomos atostogos 20 Dekretinės atostogos 0,6 Ligos 4 Kitos priežastys 1,4 5. Efektyvaus darbo laikas, dienos 228 6. Rėžiminė pamainos trukmė, h 8 7. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h 0,1 8. Efektyvi pamainos trukmė, h 7,9 9. Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1801,2 Gamybinių darbininkų skaičius: • ndarb=DI/Tef • ndarb=510100/1801,2=283 darbininkai Gamybinių cechų vadovų, specialistų: • DU=57*2000*12= 1368000 Lt, nper - 20% nuo gamybinių darbininkų. Įmonės vadovai, specialistai: • DU=57*1100*12=752400 Lt 14 lentelė Personalo ir darbo užmokesčio planas Rodikliai Reikšmė 1. Gamybos programos darbo imlumas, nh 510100 2. Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1801,2 3. Pagrindiniai gamybiniai darbininkai 283 4. Gamybinių cechų vadovai, specialistai, techniniai vykdytojai, žm. 57 5. Vidutinė mėnesinė gamybos specialisto alga, Lt. 2000 6. Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių vykdytojų metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt. 13680 7. Atsiskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui, tūkst.Lt. 212,04 8. Įmonės vadovai, specialistai, techniniai vykdytojai, žm. 57 9. Įmonės administracijos darbuotojo vidutinė mėnesinė alga, Lt. 1100 10. Įmonės administracijos metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt. 752,4 11. Atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui, tūkst.Lt. 233,244 12. Įmonės personalas, žm.: 9 13. Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt. 4088,92 15 lentelė Personalo plano rodikliai Rodikliai Reikšmė 1. Įmonės personalas, žm.: 9 2. Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt. 4088,92 3. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt.: Dirbančiojo 12600 Darbininko 9373 4. Pagaminta produkcija, tūkst.Lt. 563900 5. Darbo našumas (metinis išdirbis), tūkst, Lt.: Dirbančiojo 21,82 darbininko 30,61 Naudojame tiesinį pagrindinių priemonių nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą. Metinė nusidėvėjimo suma (NS) : NS=(PF-LV)/T; Amortizacinių atsiskaitymų norma: Am=NS*100/PF;(proc.) PF – pagrindinių priemonių įsigijimo vertė, Lt; LV – pagrindinių priemonių likvidacinė vertė, Lt.; T – normatyvinė pagrindinių priemonių eksplotavimo trukmė, metai; Am – metinė amortizacinių atsiskaitymų norma, proc. Am past=33,048 *100/1836=1,8 Am vert inv=25,47*100/283=14,4 Am d maš ir įren=253,93 *100/1975=12,86 Am kėl ir tr=52,56 *100/292=18 Am kiti=60,435 *100/483=12,51 NSpast=(1836-183,6)/50=33,048 NSvert inv=(283-28,3)/10=25,47 NSd maš ir įren=(1975-197,5)/7=253,93 NSkėl ir tr pr=(292-29,2)/5=52,56 NSkiti=(483 –48,3)/8=60,435 16 lentelė Amortizacinių atsiskaitymų planavimas Pagr. priemonės Pagrindinių priemonių vertė, tūkst. Lt. Pagr. priemonių eksplotavimo trukmė, metai Amortizacinių atskaitymų norma, proc. Amortizaciniai atskaitymai, tūkst.Lt. Gamybiniai cechai Administracija Iš viso: Gamybiniai cechai Administracija Iš Viso: 1.Pastatai 1025 811 1836 50 1,8 18,45 14,598 33,048 2.Vertingas inventorius 160 123 283 10 9 14,4 11,07 25,47 3.Darbo mašinos ir įrengimai 1975 - 1975 7 12,86 253,93 - 253,93 4.Kėlimo ir transporto priemonės 256 36 292 5 18 46,08 6,48 52,56 5.Kiti įrengimai ir įranga 320 163 483 8 12,51 36 24,435 60,435 Iš viso: 3736 1133 4577 368,86 56,583 425,443 3.6. UAB ,, TURTMEDA“ gamybos kaštų planavimas HNGK = (NGKP/DUpagrr.darb.) * 100 HNGK = (NGKK/Tmaš.) * 100 NGKP – planiniai pastovūs netiesioginiai gamybos kaštai; NGKK – planiniai kintami netiesioginiai gamybos kaštai; DUpagrr.darb.) – planinis pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis; Tmaš.) – planinės gamybos programos mašininis imlumas. 17 lentelė Netiesioginių gamybos išlaidų planas Rodikliai Iš viso: Gaminiai Namai Langai Durys Gamybinių darbininkų darbo užmokestis, proc. 100 29,37 36,52 34,11 Netiesioginės gamybos išlaidos, tūkst.Lt. 1786,72 524,76 652,51 609,45 18 lentelė Gamybos kaštų planas Kaštų rūšys Gaminiai Gaminių Iš viso: Namai Langai Durys 1. Pagrindinės medžiagos 45243 404 394 46041 2. Energija 28160 31680 25344 85184 3. Gamybinių darbininkų darbo užmokestis 1344 3888 2505,6 7737,6 4. Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 241,48 300,32 280,488 822,288 5. Gamybinės netiesioginės išlaidos 524,76 652,51 609,45 1786,72 Viso gamybos kaštų, tūkst.Lt. 75513,24 36924,83 29133,538 141571,6 Produkcijos gamybos planas, vnt. 10 45 18 73 Gaminio gamybinė savikaina, Lt. 7551,324 820,5517 1618,53 37505,41 3.7. UAB ,, TURTMEDA“ medžiagų ir prekių atsargų planavimas 19 lentelė Prekių atsargų planas Prekės Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje Dydis ,vnt. Vertė, tūkst.Lt. Dydis, vnt. Gaminio gamybinė savikaina, Lt. Vertė, tūkst.Lt. Namai 0 - 0 - - Langai 10 9000 5 820,6 4103 Durys 0 - 3 1618,5 4855,5 Iš viso: 9000 8958,5 20 lentelė Medžiagų atsargų planas Medžiagos Kaina Lt/kg,m3, m2 Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje Dydis Vertė, tūkst. Lt. Dydis Vertė, tūkst. Lt. Impregnatorius 40 0 - 0 - Mediena 300 1112 333600 502 150600 Tvirtinimo detalės 5 128 640 0 - Stiklo paketas 150 1 150 35 5250 Šarvuotos geležies paketas 120 20 2400 0 - Iš viso: 336790 155850 3.8. UAB ,, TURTMEDA“ parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas ir veiklos sąnaudų planavimas Žinant planinius gamybos kaštus (GK) ir prekių atsargų sandėlyje vertę, galime apskaičiuoti parduodamos produkcijos gamybos kaštus. GKpard=PApr+GK-PApab 21 lentelė Parduodamų prekių gamybos kaštų planas Rodikliai Iš viso, tūkst. Lt. Pagal gaminius Namai Langai Durys Prekių atsargos periodo pradžioje 9000 - 9000 - Gamybos kaštai: Pardavimui skirtos produkcijos gamybos kaštai 141571,6 75513,24 36924,83 29133,538 Prekių atsargos periodo pabaigoje 8958,5 - 4103 4855,5 Parduodamos produkcijos gamybos kaštai: 141613,1 75513,24 41821,83 24278,1 22 lentelė Veiklos sąnaudų planas Išlaidų rūšys Suma, tūkst. Lt. 1. Pardavimų sąnaudos 65,1 (100%) Reklama ir skelbimai 19,53 (30 %) Prekių išvežimas 45,57 (70 %) 2.Bendrosios ir administracinės sąnaudos: 1764,291 Administracijos darbuotojų darbo užmokestis 752,4 Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 233,244 Energija 653,575 Paslaugos 22,572 (3% nuo darbo užmokesčio) Komandiruotės 7,52 Mokesčiai ir rinkliavos 94,98(2%) Iš viso: 1829,4 23 lentelė Veiklos sąnaudų paskirstymas Rodikliai Iš viso Gaminiai Namai Langai Durys Gamybos kaštai, proc. 100 29,57 37,8 32,64 Veiklos sąnaudos, tūkst.Lt. 1829,4 921,5 298,1 609,8 Pardavimo planas, vnt. 75 10 50 15 Gaminiui tenkančios veiklos sąnaudos, Lt. - 92,15 5,78 40,65 3.9. UAB ,, TURTMEDA“ gaminių kainos apskaičiavimas Gaminio kainą (ci) sudaro jo pilna savikaina (spi) ir pelnas (pi): • ci=spi+pi; • Ri=pi/spi*100; • pi=Ir*spi/100. Gaminio pilną savikainą sudaro jo gamybinė savikaina (sgi) ir veiklos sąnaudos (vsi): • spi=sgi+vsi Rentabilumas: A – 8% C – 4,8% J – 7,2% Spna.=7551,32+92,15=7643,47 Spla.=820,55+5,78=826,33 Spdu.=1618,53+40,65=1659,18 Pna.=(8 *7643,47)/100=611,5 cna=7643,47+611,5=8254,97 Pla.=(4,8* 826,33)/100=39,7 cla=826,33+39,7=866,03 Pdu.=(7,2 *1659,18)/100= 119,5 cdu=1659,18+119,5=1778,68 24 lentelė Produkcijos kainos (rentabilumo) apskaičiavimas Gaminiai Gamybinė savikaina, Lt. Veiklos sąnaudos, Lt. Pilna savikaina, Lt. Pelnas Kaina, Lt. Proc. Lt. Namai 7551,32 92,15 7643,47 7,41 611,5 8254,97 Langai 820,55 5,78 826,33 4,58 39,7 866,03 Durys 1618,53 40,65 1659,18 6,72 119,5 1778,68 3.10. UAB ,, TURTMEDA“ pajamų ir pelno planavimas Įmonės pelnas apskaičiuojamas iš pardavimų apimties atimant parduotos produkcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas. Produkcijos veiklos (Rprod) rodiklis: Rprod=(P*100)/(GK+VS), GK – parduodamos produkcijos gamybos kaštai VS – veiklos sąnaudos Rprod=(421099 * 100)/(141571,6+1829,4)=293,7% Apyvartos (Rap) rodiklis: Rap=(P*1000)/Bpard=(421099 *100)/564500=74,6% Kapitalo rentabilumo (Rk) rodiklis: Rk=(P*100)/(PF+AL)=(421099 *100)/(4577+510922,26)=81,69 25 lentelė Pajamų ir pelno planas Rodikliai Suma, tūkst. Lt. 1. Pardavimo apimtis 564500 2. Parduodamos produkcijos gamybos kaštai 141571,6 3. Bendras pelnas 422928,4 4. Veiklos sąnaudos 1829,4 5. Pelnas prieš apmokestinimą 421099 6. Pelno mokestis 63164,82 7. Grynasis pelnas 357934,18 3.11. UAB ,, TURTMEDA“ nebaigtos gamybos ir apyvartinių lėšų planavimas Kiekvieno gaminio nebaigtos gamybos apimtis : • NGj= tcj*GKdj*kaj • AVj=GKj-MKj • Kaj=(MKj+0,5AVj)/GK • NG=∑NGj Tc – gaminio gamybos ciklo trukmė, Gkd – vienos dienos gamybos kaštai, ka – išlaidų augimo koeficientas. Vienos dienos gamybos kaštai ir apdirbimo vertė: Gkdna=75513,24/360=209,76 AVna=75513,24 –45243=30270,24 Gkdla=36924,83/360=102,57 AVla=36924,83 –404=36520,83 Gkddu=29133,54/360=80,93 AVdu=29133,54 –394=28739,54 Išlaidų augimo koeficientas: kana=(45243+(0,5*30270,24)/75513,24 =0,79 kala=(404+(0,5*36520,83)/36924,83=0,51 kadu=(394,68+(0,5*28739,54)/29133,54=0,49 Nebaigtos gamybos apimtis: NGna=38*209,76*0,79=6296,9 NGla=20*102,57*0,51=1046,2 NGdu=35*80,93*0,49=1387,9 26 lentelė Nebaigtos gamybos apimties planavimas Gaminiai Gamybos ciklo trukmė, dienos Dienos gamybos kaštai, tūkst. Lt. Išlaidų augimo koeficientas Nebaigtos gamybos apimtis, tūkst. Lt. Gaminio medžiagų kaštai, tūkst. Lt. Gaminio apdirbimo vertė, tūkst. Lt. Koeficientas Namai 38 209,76 45243 30270,24 0,79 6296,9 Langai 20 102,57 404 36520,83 0,51 1046,2 Durys 35 80,93 394 28739,54 0,49 1387,9 Iš viso: 8731 27 lentelė Apyvartinių lėšų poreikio planas Apyvartinių lėšų elementai Apyvartinės lėšos, tūkst.Lt. Periodo pradžioje Periodo pabaigoje Vidutinė metinė suma Gamybinės atsargos Medžiagų 336790 155850 492640 Nebaigtos gamybos 325,74 296,13 310,935 Prekių 9000 8958,5 17958,5 Grynieji pinigai 5,52 20,14 12,83 Iš viso: 34612,26 165124,77 510922,26 Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms parodo, kokia apyvartinių lėšų suma tenka vienam parduotos produkcijos litui, ir apskaičiuojamas : AIprod=AL/PA AJprod= 510922,26/ 564500=0,91 nap=PA/AL nap=564500/ 510922,26=1,11 Tap=360/nap Tap=360/1,11=324,32 28 lentelė Apyvartinių lėšų panaudojimo rodikliai Rodikliai Reikšmė 1.Pardavimų apimtis, tūkst.Lt. 564500 2.Apyvartinės lėšos, tūkst.Lt. 510922,26 3. Apyvartų skaičius 1,11 4. Apyvartos trukmė, dienos 324,32 5.Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms, Lt. 0,91 3.12. UAB ,, TURTMEDA“ pagrindinių finansinių gamybos rodiklių planavimas 29 lentelė Pagrindiniai finansiniai rodikliai Rodikliai Reikšmė 1. Produkcijos pardavimo planas, tūkst.Lt 564500 Namai 500000 Langai 45000 Durys 19500 2. Produkcijos gamybos planas, tūkst. Lt.: 563900 Namai 500000 Langai 40500 Durys 23400 3. Įmonės personalas, žm.: 9 5. Darbo našumas, tūkst. Lt.: 52,43 Dirbančiojo 21,82 Darbininko 30,61 6. Darbo užmokesčio fondas, tūkst.Lt.: 4088,92 7. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt.: 21973 Dirbančiojo 12600 Darbininko 9373 8. Gamybos kaštai, tūkst. Lt. 141571,6 9. Gaminio pilna savikaina, Lt: 37505,41 Namai 7551,324 Langai 820,5517 Durys 1618,53 10. Grynasis pelnas, tūkst. Lt. 357934,18 11. Produkcijos (veiklos) rentabilumas, proc. 293,7% 12. Kapitalo rentabilumas, proc. 81,69% 13. Apyvartinės lėšos, tūkst.Lt. 510922,26 Apyvartos rentabilumas, proc. 74,6% Jų apyvartų skaičius 1,11 Apyvartos trukmė, dienos 324,32 Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms, Lt. 0,91 IŠVADOS 1. Nagrinėjant gamybos proceso esmę, yra sužinoma, kad gamybos procese galima išskirti 3 sudedamąsias dalis: darbą, darbo priemones, darbo objektus. Tai yra labai svarbus gamybos elementai, ir gamyba negalima išsivaizduoti be šių trijų elementų. Taip pat gamyboje yra labai svarbu kokia gamybos įmonės tipui priklauso ar tai būtu vienetinė gamyba, ar serijinė o gal ir masinė gamyba. 2. Nagrinėjant įmonės gamybos proceso planavimo samprata, sužinome, kad į visą gamybos procesą įeina viskas nuo medžiagų iki tam tikrų pelno rezultatų. Gamybos planavimas ar įmonės planavimas turi būti kruopštus, įmonė turi atsižvelgti į viską: elektros išlaidų planavimą, medžiagų planavimą, kaštų planavimą, atsargų planavimą, pajamų planavimą, ir viskas kas įeiną i gamybos planavimą. Teorijos dalyje matome, kad gamybos planavimas apimą labai daug. 3. Atlikus gamybos procesui reikalingų išteklių skaičiavimus (planavimą), galime teigti, jog jei įmonės pagaminta produkcija bus už 563900 tūkst. Lt., tai įmonė atskaičiavus produkcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas gaus 357934,18 tūkst. Lt. grynojo pelno. Kadangi grynasis pelnas yra 357934,18 tūkst. Lt, atskaičiavus pelno mokestį, tai galime teigti, kad įmonė tinkamai planuoja gamybos procesą ir dirba pelningai. LITERATŪRA Apalainienė A. Įmonės veiklos planavimas. Kursinio darbo metodiniai nurodymai/ Apalainienė A., Jasūdienė L. Kaunas, technologija. 2002, 52 p. Andrijauskienė A. Įmonių ekonomika. Vilnius, 2004. 206 p. Beišytė I. PKF ,,Agava“ plėtros galimybių studija. Magistro darbas [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2011 03 04]. Prieiga per Internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!