Žodis „atomas“ graikiškai reiškia nedalus. Senovės graikų mokslininkai laikė atomus nedaliomis dalelėmis, tarytum plytelėmis iš kurių esą sudaryti visi gamtos kūnai.
Pažiūra, kad atomas yra nedalus, išsilaikė fizikoje beveik iki XIX a. pabaigos. Tolesnis fizikos vystymasis iš pagrindų pakeitė šią pažiūrą. Elektromagnetinių reiškinių tyrinėjimas XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje parodė, kad medžiagos atomai yra sudėtingi dariniai: juos sudaro dalelės, turinčios teigiamą ir neigiamą krūvį. Iš medžiagos atomo pirmiausiai pavyko išskirti smulkiausias (elementariąsias) neigiamas elektringas daleles — elektronus. Po to buvo aptiktos elementarios teigiamos elektringos dalelės, taip pat įeinančios į atomo sudėtį — protonai.
Ypač daug naujo buvo sužinota apie atomo sandarą, tyrinėjant radioaktyvumo reiškinį. Šį reiškinį atrado prancūzų mokslininkas Bekerelis XIX a. pabaigoje. Bekerelis pastebėjo, kad urano junginiai skleidžia ypatingus spindulius, kurie praeina pro šviesai neskaidrų popierių ir veikia fotografinę plokštelę.
Netrukus po to atradimo buvo pastebėta, kad ypatingus nematomus spindulius, panašius į urano spindulius, skleidžia taip pat ir kiti junginiai. Medžiagos, skleidžiančios šiuos spindulius, buvo pavadintos radioaktyviomis, o medžiagų savybė skleisti tokius spindulius — radioaktyvumu.
Radioaktyvumą visapusiškai tyrinėjo Marija ir Pjeras Kiuri. 1898 m. jiems pavyko išskirti iš urano du radioaktyvius elementus: polonį (Po) ir radį (Ra).
Radis — retas elementas. Norint gauti 1g gryno radžio, reikia perdirbti nemažiau kaip 5t urano rūdos.
Radžio radioaktyvumas yra keletą milijonų kartų stipresnis, negu urano; jau net viena dešimtmilijardinė gramo dalis radžio gali būti aptikta iš jo radioaktyvaus veikimo.
Vėliau buvo atrasta dar visa eilė kitų radioaktyvių elementų.
Radioaktyvinių spindulių rūšys
Netrukus po radioaktyvumo reiškinio atradimo buvo nustatyta, kad radioaktyvios medžiagos skleidžia trijų rūšių spinduliu, kurie skiriasi vieni nuo kitų nevienodu sugebėjimu prasiskverbti pro medžiagas ir kitomis savybėmis. Jie buvo pavadinti alfa (α)-spinduliais, beta (β)-spinduliais ir gama (γ)-spinduliais.
Šių trijų rūšių spindulius galima atskirti, veikiant radioaktyvinius spindulius magnetiniu lauku (1a pav. Magnetinis laukas yra statmenas brėžinio plokštumai): α-spindulius ir β-spindulius magnetinis laukas nukreipia į priešingas puses, o γ-spindulių magnetinis laukas...
Šį darbą sudaro 3669 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!