Atminties tema literatūroje

Atminties tema - Marija Pečkauskaitė, kitaip – Šatrijos Ragana, yra garsi XIXa. Lietuvos rašytoja. Gimė ir augo su savo tėvais dvaruose, vėliau pradėjo rašyti apysakas. Reikšmingiausias jos darbas – retrospektyvus pasakojimas „Sename dvare“, kuriame moteris dalijasi prisiminimais apie vaikystę Užventyje. Atmintyje iškyla patys svarbiausi Irutės(pagrindinės kūrinio veikėjos) gyvenimo tarpsniai.
Apysaka susideda iš trumpų epizodų, neturi vientiso siužeto, įvykių raidos. Nors kūrinys nepadalintas į dalis, tačiau pasakotoja prisimena ir aprašo atskirus susitikimus, žmones, nuotykius. Rašytoja nesiremia standartine kūrinio struktūra(užuomazga, veiksmas, kulminacija, atomazga), o tiesiog aprašo kasdienybę dvare be ypatingų įvykių.
Apysakoje yra trys pasakotojai. Irusia – mažoji mergaitė, besidalinanti vaikystės prisiminimais, potyriais ir emocijomis, Irutė – jau užaugusi Irusia, kuri viską vertina subrendusio žmogaus akimis ir mamatė – pateikiami jos dienoraščio gabalėliai.
Irusios atmintyje išlikęs labai stiprus ryšys su mamate. Ji yra pagrindinis mergaitės prisiminimų objektas. Mamatė - rūpestinga bei mylinti vaikus.
Meilės paskirtys- Tėvų ir vaikų, o konkrečiai dukros ir motinos, ryšys nagrinėjamas ir XX amžiaus lietuvių rašytojos neoromantikės Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Dėka lyriško kūrinio stiliaus, asmeninės rašytojos patirties bei sukuriamo pasakojimo intymumo jausmo, šis ryšys tarp Mamatės ir jos dukters Irutės pavaizduojamas ypač šiltai, poetizuojamas ir idealizuojamas. Jis apysakoje tampa viena centrinių temų, kuriai rašytoja teikia pagrindinį dėmesį. Irusios ir Mamatės santykiai paremti meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu bei rūpesčiu. Juos geriau pajusti padeda tai, kad pasakojama dukros asmeniu, atskleidžiant šiltus jos jausmus motinai. Irutė negali nuo jos atsitraukti, yra labai prisirišusi, žavisi ja („Išrinkus puikiausią rožę, pasistiepusi įsegiau ją Mamatei į kasų vainiką ant kaktos ir gėrėjaus, kad ant juodų plaukų ji atrodė lyg sidabrinė žvaigždė. Ir ūmai pamačiau, kad tarp Mamatės ir baltų rožių yra kažkokio panašumo…“), jaučia džiaugsmą būdama su ja, netgi bijo ją prarasti, nusiramina motinos apkabinta. Mamatė neretai paguodžia ir nuramina nerimo ar liūdesio kankinamą Irutę.
Moters paveikslas-Pasak V. Kelertienės, vis grįžtame prie Šatrijos Raganos, užčiuopusios pradinę stadiją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!