Asmenybės laisvės tema romane „Dievų miškas“

Asmenybės laisvės tema XX amžiuje tapo labai aktualiu reiškiniu lietuvių literatūroje. Antrojo pasaulinio karo siaubai, Lietuvos okupacija ir egzistencializmo idėjų plitimas skatino rašytojus naujai apsvarstyti priežastis ir būdus kaip išsaugoti laisvę net ekstremaliomis sąlygomis. Balys Sruoga savo memuariniame romane "Dievų Miškas" perteikia savo įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje patirtį ir pabrėžia būtinybę išlaikyti orumą siekiant išsaugoti dvasinę laisvę. Tiesioginė patirtis nacistinėje koncentracijos stovykloje, akimirkaos, kai išgyvenamas karo siaubas, įkvėpė XX amžiaus vidurio rašytoją ir modernistą B. Sruogą aprašyti savo patirtį romane "Dievų Miškas". Kūrinio pagrindinis veikėjas yra stovyklos kalinys, stebintis ir vertinantis savo aplinką humanisto intelektualo akimis. Jam Vokietijoje sukurta "barakų kultūrą" siejosi su humanizmo vertybių praradimu bei žmogaus laisvės ir gyvybės nebevertinimu. Nuolatinės bausmės, maisto stygius, gyvenimas mirties akivaizdoje paniekina ne tik pamatines žmogaus vertybes, bet ir patį gyvenimą. Žmogus lageryje tampa bejausmis gyvulys, kuriam neberūpi niekas. Šios kančios puikiai atsispindi prausyklos scenoje, kurioje atskleidžiama prižiūrėtojų moralinė degradaciją ir stovyklos sistemos absurdiškumas: kaliniai verčiami praustis su drabužiais ir yra mušami. Baudžiami yra tie, kurie prarado drabužius, o ne tie, kurie juos pavogė. Autorius supranta, kad lageryje teisė priklauso stipresniam, o tai kainuoja žmonių laisvę ir gerovę. Tokios akimirkos tik dar labiau apsunkina žmogaus kovą prieš blogį ir jį silpnina tiek fiziškai, tie kir morališkai. Puikiais būdais išsaugoti bent jau dvasinę laisvę tampa atsiribojimas nuo žiaurumo, orumo išlaikymas bei ironija. Pats autorius Balys Sruoga teigė, kad ironija buvo vienintelė priemonė, leidusi išlikti žmogumi ir smurtą palikt nuošalyje. Lageryje rašytam laiške žmonai rašo : „Aš išmokau žiūrėti į pasaulį su išminties šypsena. Kai man ypač sunku, aš labai daug juokiuosi. Šiaip aš žvalus ir giliai ironiškas – ne žmonėms, su kuriais kartu žūsiu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“ “. Rašytojas žmones matė visiškai suvaržytus valdžios, o vienintelė galimybė išgyventi lageryje buvo prisitaikyti, pamiršti savo inteligentiškąją dalį ir pradėti naują gyvenimą. Tai ir padėjo išgyventi bei nenužmogėti pagrindiniam knygos herojui. Taip pat dvasiškai nepalūžti padėjo šeima. Viename laiške rašytojas minėjo, kad žinojimas apie dukros ir žmonos gerovę padeda įveikti sunkumus ir nepamiršti vilties. Taigi "Dievų Miškas" yra autentiškas memuarinis romanas, kuriame įkalintas asmuo sugeba išlikti laisvas ne fiziškai, bet dvasiškai. Jam kovoje padeda : ironija bei šeimo teikiama stprybė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!