Asmens santykis su visuomene literatūroje

Asmens santykis su visuomene literatūroje

Visuomenė – tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visuma, socialinių santykių sankloda, todėl visada žmogus buvo ir visada bus visuomenėje, skiriasi tik to asmens santykis su aplinka. Žmogaus santykį su visuomene, koks jis turi būti, galima įžvelgti lietuvių literatūroje. Įžvelgiama, jog norėdami būti stipria šalimi, turime vienytis ir įkvėpti tautiečius kovoti dėl tėvynės gerovės. Žmogus, kuriam svarbi buvo tauta, o ne asmeninė laimė, matomas XVI a. Jono Radavano sukurtame herojiniame epe „Radviliada“, o individas, kuriam būti bendruomenės dalimi yra dorybė, vaizduojamas XVIII a. apšvietos kūrėjo Kristijono Donelaičio epinėje poemoje „Metai“.

Renesanso laikotarpio rašytojas Jonas Radvanas poemoje „Radviliada“ aprašė žmogų, kuriam visuomenė jautė pagarbą. Kūrinio pagrindiniam veikėjui Mikalojui Radvilai Rudajam buvo svarbi tauta, todėl žmonės šį labai mylėjo ir gerbė. Svarbu pabrėžti, jog nors ir poemoje aprašomas herojus yra tikra istorinė asmenybė, kūrinys parašytas panegirikiniu stiliumi, tad karvedys gali atrodyti kiek idealizuotas. Tėvynę, kuriai nuolat grėsė pavojus, karvedys mylėjo ir siekė jos gerovės. Nuo pat mažens Mykalojus Radvila Rudasis augintas kaip karvedys, patriotas, jautė pareigą kovoti už savo tautą. Jam buvo svarbiausia tautos tikslai ir žmonės, o ne jo asmeninė laimė. Tautiečiai taip pat gerbė ir mylėjo valdovą, kuris nepaisant gerų karvedžio sugebėjimų, buvo ir puikus oratorius, gebantis įkvėpti karius kovoti,jog jie eitu į nelygią kovą prieš maskvėnus ir aukotųsi dėl tėvynės prieš žymiai didesnę carinės Rusijos kariuomenę. Epe rašoma ir tai, jog Radvila Rudasis ne tik pats mylėjo tėvynę, bet ir kitiems stengėsi sužadinti meilę gimtajam kraštui. Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, jog vienas iš autoriaus tikslų buvo kelti lietuvių savivertę bei pajausti pranašumą prieš lenkų bajoriją. Tai tuometinei Lietuvai buvo labai svarbu, nes po Liublino unijos 1569 metais Lietuva ėmė prarasti savarankiškumą, prasidėjo polonizacija. Autorius savo kūrinyje Lietuvą pristatė aprašydamas karo vadų įvykdytus žygdarbius bei idealizuodamas šalies gyventojus. Radvanas bandė įrodyti, kad šios valstybės žmonės yra narsūs, patriotiški ir karingi. Taip rašytojas parodo, jog valstybė bei tauta yra stipri, o Lietuva iš tiesų yra kitokia nei manė europiečiai. Mat šie galvojo, jog Lietuva tai neišprususių barbarų kraštas. Tiesa Radvanas jautė pagarbą Radviloms, už tai, kad kovojo už tėvynę. Taigi, išsaugant tvirtą ryšį su tauta, galima išties pasiekti aukštų rezultatų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!