• Internetu naudojasi labai platus ratas žmonių, kiekvieną dieną. Šie žmonės įkelia įvairią informaciją, perka, parduoda, susirašinėja, atlieka įvairius darbus, žaidžia ir t.t., bet dažniausia nesusimąsto ar šioje – virtualioje erdvėje esame saugūs ar mūsų asmeniniai duomenys yra saugūs.
• Internetu gali plisti įvairūs virusai, kurie gali sekti, kaupti, pasisavinti asmeninius duomenis.
• Kompiuteris taip pat gali būti šnipinėjamas. Elektroninės informacijos šnipinėjimas vykdomas dviem būdais: pasitelkiant techninę arba programinę įrangą. Slapukai iš interneto gali patekti į kompiuterio kietąjį diską ir tokiu būdu stebėti vartotojo veiklą internete.
• Internete plinta fišingas(angliškai fishing) „slaptažodžių žvejyba“, tai neteisėta veikla, kurios metu sukuriami internetiniai puslapiai, gerai žinom ų institucijų ar kompanijų, tokiu būdu, siekiama apgauti vartotoją ir gauti jo asmeninius duomenis – banko sąskaitos numerį, prisijungimo slaptažodį, vartotojo vardą ir pan.
• Tai tik keletas pavyzdžių, keletas asmens duomenims kylančių grėsmių internete jų yra daug daugiau. Nusikalsti linkę asmenys, nepaisydami draudimų ir bausmių vagia asmeninius duomenis, o aukomis tampa vartotojai. Teisėsaugos institucijoms dažnai pritrūksta žinių ir įgūdžių, kad tokius nusikaltimus išaiškintų.
• Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose tapatybės vagystė netgi nėra numatyta kaip savarankiška nusikalstama veika.
• Nusikaltėliai turėdami patirties ir kompetencijos vykdo nusikaltimus, aukos paklūsta šių nusikaltėlių valiai ir perduoda visus duomenis, kurie nusikaltėliui reikalingi, o institucijos negali padėti aukai.
Šiuo metu grėsmės esančios internete yra labai įvairios ir jos gali būti :
• elektroniniame pašte,
• socialiniuose tinkluose,
• debesyse
• wi-fi tinkluose
Elektroninis paštas
• Kiekvieną dieną rašome, gauname laiškus, siunčiame svarbius asmeninius duomenis elektroniniu paštu.
• Elektroniniame pašte laikomiems asmeniniams duomenims ir elektroninio pašto prisijungimo duomenims gali kilti įvairių grėsmių. Daugelis vartotojų naudojasi nemokamu elektroniniu paštu (gmail, yahoo, inbox ir pan.). Vartotojas norėdamas susikurti nemokamą elektroninį paštą turi pateikti asmeninius duomenis paslaugos teikėjui.
• Duomenų apsaugos įstaigos atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugelis nemokamų elektroninių paštų paslaugos teikėjų parduoda arba dalinasi sužinotais vartotojų asmens duomenimis.
Elektroninis paštas
• Elektroninis šlamštas arba brukalas (angliškai spam) – siunčiamos įvairios žinutės, dažniausiai reklaminės....
Šį darbą sudaro 1777 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!