Bendra užsienio, gynybos ir saugumo politika

• straipsnis dėl saugumo ir gynybos pirmą kartą apibūdino VES kaip sudėtiną Europos Sąjungos plėtros dalį.
Vidaus rinkos sukūrimas ir Ekonomines bei valiutų sąjungos (EVS) kampanija vertė kurti politine sąjungą, kurios pagrindinis elementas būtų BUSP. Be to, buvo tikimasi, kad, panaudojusi savo ekonominį svorį, Europa sustiprins politinę įtaką bei užtikrins stabilumą kitapus sienų. 1991 m. Mastrichto derybos dėl Europos Sąjungos sutarties vyko pačiame politinių sukrėtimų įkarštyje, apėmusiame Europą žlugus komunizmui. Jose nebuvo atsižvelgta į tuos milžiniškus už­davinius, kuriuos iškėlė Vokietijų susivienijimas, SSRS iširimas bei radi­kalūs pokyčiai Centrinėje Europoje. Šia prasme daug tikėtasi iš BUSP, kuri pakeitė prieš tai egzistavusią Europos politinio bendradarbiavimo struktūrą.
Galutinis sutarties tekstas buvo kompromisu tarp norinčiųjų spręsti klausimus, pirmiausia atsižvelgiant į Bendrijos interesus (Vokietija) ir tų, kurios linkę siekti tarpvyriausybinio valstybių susitarimo (D.Britanija ir Prancūzija). ES sutartyje taip pat atsispindėjo ginčas tarp vadinamųjų “atlantininkų” ir “europiečių” dėl bendros gynybos. Buvo nuspręsta peržiūrėti BUSP gynybą bei jos institucijų veiklą. Mastrichte valstybės narės įsiparei­gojo besąlygiškai remti Sąjungos užsienio ir saugumo politiką ir nesiimti veiksmų, prieštaraujančių Sąjungos interesams ar galinčių pakenkti jos, kaip vieningos tarptautinių santykių jėgos, veiksmingumui. Šių principų laikymusi rūpintis buvo pavesta Tarybai. Tačiau Mastrichto sutartimi api­brėžta bendra užsienio ir saugumo politika susilaukė tų pačių priekaištų kaip ir anksčiau vykęs Europos politinis bendradarbiavimas. Nors oficialiai pripažįstama, kad šios politikos struktūra gera (atsirado sprendimų priėmi­mo absoliučia balsų dauguma, ne tik vienbalsiai, galimybė, išplėstas politi­kos įgyvendinimo priemonių skaičius), bet jai įgyvendinti vis dar trūksta Europos Sąjungos valstybių politinės valios.2 ES bendra užsienio ir saugu­mo politika iš trijų nėra bendra tiesiogine žodžio prasme (pvz., kaip ES bendra žemės ūkio ar transporto politika). Mastrichto sutartyje valstybei narei paliekama galimybė nepaklusti BUSP sprendimams, jei jie priešta­rauja valstybės interesams.
Kaip jau minėjome, BUSP nėra bendra ES užsienio ir saugumo poli­tika. Visos Sąjungai priklausančios Vakarų Europos šalys ir toliau įgyven­dina savo nacionalines užsienio politikas. Tačiau po Mastrichto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!