Aristotelio dorybių teorijos

Aristotelis — antikinio pasaulio mąstytojas. Jo filosofijos istorinė reikšmė itin ilgaamžė. Amžininkai jį žinojo kaip garsų filosofijos mokytoją, įsteigusį savo mokyklą, išlikusią dar ilgai po įkūrėjo mirties. Jo vardas neužmirštas ir viduramžiais, kurie apskritai nebuvo palankūs filosofijai. Beveik visi naujosios filosofijos kūrėjai ne tik rėmėsi vienomis ar kitomis Aristotelio idėjomis, bet ir kiekvieną reikšmingesnę savo filosofijos naujovę siejo su klausimu, kas yra gyva Aristotelio filosofijoje ir gali būti perimta iš jos.
Aristotelis užbaigė filosofijos paieškas, apžvelgdamas jos nueitą kelią, susumuodamas svarbiausius jos rezultatus, ir išreiškė visa tai didžiule metafizine sistema.
Iki šių dienų išliko tik dalis tos daugybės darbų, kurie antikos laikais buvo priskiriami Aristoteliui. Darbuose dėmesį skyrė metafizikai ir logikai, teorinei filosofijai bei praktinei filosofijai. Taigi, nagrinėdamas praktinę filosofiją, nemažai dėmesio skyrė žmogui, ir teigė, kad žmogaus prigimtis, sudėtinga, o visi jo poreikiai privalo būti tenkinami; žmogus turi veikti praktiškai, svarbu tik, kad jis veiktų protingai, vadinasi, kad gyventų laikydamasis etinių dorybių.
Pasak Aristotelio, dorovė – žmonių bendravimo pagrindas. Jis pabando ją pritaikyti konkrečių jau žinomų dorybių analizei. Aristotelis dorybių nesieja taip aiškiai ir griežtai su žmogaus sielos struktūra, jis analizuoja jas, įveda naują dorybių klasifikaciją, skirstydamas jas į proto ir į būdo.
Taigi referato tikslas susipažinti su pagrindinėmis Aristotelio pateiktomis dorybėmis: saikingumas, drąsa, išmintis, teisingumas. Bei ne ką mažiau svarbesnes – dosnumą ir iškilnumą, didybė, draugiškumas ir sąmojingumas.
Laimę arba žmoniškąjį gėrį galime apibrėžti kaip sielos veiklą remiantis tobulumu arba dorybe, o jeigu yra kelios dorybės, tai remiantis geriausia ir tobulinusia iš jų.
Aristotelis griežtai neigė, kad taip apibrėžiama laimė nesuderinama su malonumu: tie, kurie įpratę atlikti dorus ir kilnius darbus, jaučia malonumą juos darydami, nes tokie darbai yra iš prigimties malonūs. Vis dėlto dorybės ir laimės ryšys kai kuriais reikšmingais aspektais nėra besąlygiškas. Aristotelis pripažįsta, kad sunku arba neįmanoma elgtis dorai ar pasiekti laimę neturint minimalaus „išorinių gėrybių“ kiekio. Tai ne tik tam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!