Archeologiniai paminklai

Lietuvos archeologijos paminklai apima net 12 000 metų laikotarpį ir pasižymi didele įvairove bei skaitlingumu. Pavyzdžiui, 2004 m. duomenimis visoje Lietuvoje buvo išlikę apie 830 bronzos ir geležies amžiaus piliakalnių (Z. Baubonio ir G. Zabielos duomenys), Rytų Lietuvoje ir iš dalies Vakarų Baltarusijoje – apie 390 geležies amžiaus pilkapių grupių, kuriose priskaičiuojama daugiau kaip 6500 pilkapių (A. Tautavičiaus duomenys su V. Vaitkevičiaus papildymais). Tiesa, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenys (iki 2006 m. į jį buvo įrašyta apie 2000 archeologijos vertybių) dėl įvairių priežasčių tik iš dalies atspindi realią situaciją.
Archeologijos vertybių pasiskirstymas šalies teritorijoje daugeliu atžvilgių yra skirtingas. Pagrindiniai Lietuvos gamtiniai regionai (Vakarų, Vidurio, Rytų) nemaža dalimi apibrėžia kultūrinius arealus, kurie gana skirtingi chronologiniu ir turinio požiūriu. Pavyzdžiui, Pietryčių Lietuvos smėlingose lygumose didžiausia akmens amžiaus stovyklaviečių, gyvenviečių, titnago gavybos vietų koncentracija. Šiaurės rytų Lietuvoje – Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnių (I t-metis pr. Kr. – II/III a.) ir pan.
Atskirai pažymėtina, kad gausiu archeologiniu paveldu pasižyminčius regionus atskiria buvusių dykrų (tuščių ir neapgyvendintų žemių) ruožai. Jų plotis miškingoje vakarų Lietuvos dalyje vietomis siekia net kelias dešimtis kilometrų.
Didžiausios apimties archeologiniai tyrinėjimai visose istorinėse baltų žemėse (Lietuvoje, Latvijoje, Kaliningrado srities, Lenkijos, Baltarusijos teritorijoje) iki šiol vykdyti laidojimo paminkluose: pilkapiuose ir plokštiniuose kapinynuose. Nurodoma, kad iki XX a. dešimtojo dešimtmečio baltų žemėse jau buvo ištirta daugiau kaip 20 000 I–XIII a. laikotarpio kapų (A. Tautavičiaus duomenys). Palyginimui, Lietuvos teritorijoje iki 1995 m. buvo ištirti 7625 XIV–XVII a. datuojami kapai (185 kapinynuose; E. Svetiko duomenys).
Nors minėta tyrimų orientacija po nepriklausomybės atkūrimo turi tendenciją keistis, visapusiška 2001–2005 m. archeologijos mokslo situacijos analizė parodė, kad svarbiausias Lietuvos archeologijos tyrimų objektas tebėra laidojimo paminklai (R. Laužiko duomenys).
Tačiau ir šiems, ir kitų rūšių paminklų tyrinėjimams dažnai būdingas fragmentiškumas. Pilnai ištirtos vos dešimties piliakalnių aikštelės, o viso ištirto ploto laidojimo paminklų Lietuvoje iki šiol neturime.
Sovietinės okupacijos laikotarpiu archeologijos paminklai buvo tiriami iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!