Ar visada sunku prisitaikyti prie svetimos kultūros? (Škėma)

Pirmiausia, prie svetimos kultūros prisitaikyti gali būti sunku. Žmogus, patekęs į visiškai svetimą, nežinomą pasaulį, turi gebėti jame įsitvirtinti ir pradėti kurti gyvenimą iš naujo, tačiau gyventi svetimoje kultūroje pavyksta ne kiekvienam ir kartais toks gyvenimas gali žmogui sukelti net kančią. Sunkią adaptaciją išvykus gyventi svetur patyrė vienas iš XX a. lietuvių išeivijos rašytojų, modernistas, prozininkas, dramaturgas Antanas Škėma, kuris 1944 m. baimindamasis ir norėdamas išvengti sovietinio teroro, kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV ir apsigyveno Niujorke. Norėdamas išgyventi Škėma dirbo svetimus savo meninei prigimčiai darbus - buvo fabriko darbuotojas, dėžių pakuotojas, liftininkas. Šie darbai menininkui neleido įgyvendinti idėjų ir realizuoti savęs, todėl dėl tokio neprisitaikymo prie svetimos aplinkos jam teko išgyventi kančią. Apie menininko neprisitaikymą prie svetimos kultūros rašytojas A. Škėma atskleidžia psichologiniame intelektualiniame romane „Balta drobulė“. Kūrinyje rašytojas vaizduoja, kaip pagrindinis veikėjas Garšva kenčia dėl nepritapimo prie svetimos aplinkos, jaučiasi vienišas ir svetimoje kultūroje praranda tapatybę. Liftininko darbas Niujorko didžiausiame viešbutyje naikina Garšvos individualumą. Dirbdamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!