Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus (Katiliškis, Nėris, Škėma)

Pirmiausia, asmeniui, silpnavališkai pasiduodančiam prigimtinei aistrai, tenka už tai atsakyti. Susitaikymas su instinktais – žmogaus duotybė – neretai būtinas savęs paieškoms. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai paklūstant įgimtoms savybėms yra pasiekiama moralinė kryžkelė. Būtent lemtingų pasirinkimų akivaizdoje atsidūrusį asmenį, pragaištingai atsiduodantį geismui, romane „Miškais ateina ruduo“ aprašė XX amžiaus vidurio lietuvių prozininkas Marius Katiliškis. Rašytojas, jau priverstinai emigravęs į JAV, gilinosi į dvasinį žmogaus pasaulį, domėjosi ne tik pilietinėmis, bet ir psichologinėmis temomis. Pastarosios – itin reikšmingos 1957 metais išleistame romane, kur vaizduojamas tarpukario Lietuvos kaimo gyvenimas. Knygoje atskleidžiamas aplinkybėms pasiduodančio pagrindinio veikėjo Tiliaus tragiškas likimas. Vaikinas pasirenka iškeisti romantišką, jaunatvišką vietinės merginos Agnės švelnumą į aistringą, labiau patyrusios Monikos Doveikienės glėbį. Ištekėjusios moters paslaptingumu susižavėjęs silpnavalis Tilius, kurio „žodžius ir mintį diktavo kažin kas iš šalies“, nepajėgia suvaldyti geismo, pabudusio sulig pavasariu. Žemųjų instinktų valdomas jaunuolis su Monika gali patenkinti kūniškus geidulius, paties jaučiamus kaip akmenį, kaip nelaimę, ir tampa šios viliotojos aistros įkaitu. Tokie nuodėme grindžiami menkos moralės asmenų santykiai įskaudina Agnę, kuri nuoširdžiai myli Tilių. Neatsakingai pasirinkti veiksmai taip pat sukelia išduoto pono Doveikos įtarimus. Taip artėja tragiška uždraustosios meilės atomazga. Kūrinyje tankėjantys grimzdimo motyvai, iliustruojami miško gaisru ir kitomis vasariškos gamtos detalėmis, pasiekia kulminaciją. Nuolatiniu laukimu gyvenęs pagrindinis knygos veikėjas krinta nuo pavydaus Doveikos kulkos. Ši tragiška istorija apie savo orientyro neturinčio jaunuolio klaidžiojimą nepraranda aktualumo ir šiuolaikiniame pasaulyje. Painūs santykiai, kuriuose pagunda stipresnė už pareigą, priverčia susimąstyti kiekvieną skaitytoją, kuriam nelengva valdyti prigimtines aistras. M. Katiliškio kūrinyje asmuo apsvarsto savo santykį su asmeniniais pasirinkimais. Skaitytojas bando atsakyti į klausimą, iškeltą knygoje aprašant Tilių: „Ar jis kada sau priklausė?“ Kitaip tariant, susimąstoma, ar žmogus išlieka sąmoningas, kai susiduria su dilemomis. Taigi, tas, kuris besąlygiškai paklūsta įgimtiems geiduliams, turi prisiimti atsakomybę už savo klaidas.
Antra, griežtos santvarkos prispaustas žmogus išgyvena kaltę dėl savo skaudžių sprendimų. Toks praeityje padarytų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!