Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus?

Atsakomybė yra tai dorovinių, pareiginių ir teisinių reikalavimų paisymas, o žmogaus pasirinkimas – tai kokio nors sprendimo priėmimas ar pasiryžimas kažką daryti savarankiškai. Mano manymu, žmogus ne visada gali rinktis, bet visada turi paisyti dorovinių ir pareiginių reikalavimų. Žmogaus atsakomybės jausmas apibūdina ir patį žmogų. Parodo, ar galima pasitikėti juo, ar žmogus turi sąžinės jausmą. Dažnai girdime, matome prevenciniuose plakatuose žodžius, kurie teigia, jog žmogus visada gali rinktis. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Mano manymu, teorinis atsakymas yra „taip“, tačiau gyvenime viskas yra daug sudėtingiau. Neužtenka tiesiog pasirinkti. Dėl savo pasirinkimo, dėl noro jį įgyvendinti turi stengtis, kovoti, siekti savo tikslo, kadangi gyvenime geri dalykai savaime nevyksta. Tačiau, kad ir ką pasirinktum, atsakomybė priklausys nuo tavo veiksmų. Šiandien savo viešojoje kalboje remsiuosi Sofoklio drama „Antigonė“ ir Bairono „Kainu“.
„Antigonė“– klasikinis graikų tragiko Sofoklio kūrinys, kuriame politinė polio tvarka ir įstatymai susiduria su žmogiškumu ir pagarba papročiams bei tradicijoms. Antigonė dažnai įvardijama kaip ryžtingos moters idealas. Tai stipri ir drąsi mergina, kuri nepaisydama valdovo rūstybės vykdo savo pareigą šeimai. Tiesioginis jos vardo vertimas iš senovės graikų kalbos reiškia „verta savo tėvų“. Šiame kūrinyje sprendžiamos problemos aktualios jau daugiau nei du tūkstančius metų, o „Antigonėje“ pasakojamos situacijos artimos ir atpažįstamos. Tai ir pilietinis pasipriešinimas, ir prigimtinio ir valstybės įstatymo priešprieša, ir ištikimybės ir pažado svarba, o svarbiausia – meilė ir atsidavimas šeimai. Antigonė – Oidipo duktė, kuri nepaisydama tėvo draudimo, palaidojo brolį ir susilaukė bausmės. Ši drama laikoma Sofoklio dramaturgijos pavyzdžiu – tai yra Tėbų mitų ciklo Septynetas prieš Tėbus tęsinys. Dramoje kalbama apie Antigonės brolių Ateoklio ir Polinieko dvikovą. Viskas prasideda tada, kai vienas paskelbiamas tėvynės gynėju, o kitas – jos išdaviku, kada pastarojo negalima laidoti, o Antigonė draudimą sulaužo, todėl susilaukia bausmės – ji yra įmetama į rūsį, kuris užritinamas akmeniu. Neištvėrusi širdgėlos Antigonė nusižudo paskui save nusitempdama visus ją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!