Apžvalginė ekskursija po šiaulius. Gido praktikos ataskaita

TURINYS ĮVADAS.................................................................................................................................................... 1. ,,APŽVALGINĖS EKSKURSIJA PO ŠIAULIUS“ METODINIS PLANAS....................................... 2. APŽVALGINĖS EKSKURSIJA PO ŠIAULIUS“ INDIVIDUALUS TEKSTAS................................ IŠVADOS................................................................................................................................................... LITERATŪRA IR ŠALTINIAI................................................................................................................ ĮVADAS Praktikos laikas – 2014-05-12 – 2014-05-26 Praktikos objektas – Apžvalginės ekskursijos po Šiaulius rodomi objektai/skulptūros. Praktikos tikslas – parengti ekskursiją, kurios tem „Apžvalginė ekskursija po Šiaulius“. Praktikos uždaviniai: 1. Parengti ekskursijos metodinį planą. 2. Parengti ekskursijos individualų tekstą. Darbo metodika - įvairių šaltinių analizė, objektų stebėjimas, praktikavimasis pravesti ekskursiją. Pagrindinis praktikos rezultatas – parengtas ekskursijos metodinis planas bei individualus tekstas ir pravesta ekskursija. 2. INDIVIDUALUS EKSKURSIJOS TEKSTAS Laba diena visiems. Aš Turizmo administravimo studentė Deimantė Šventickaitė šiandien pravesiu ekskursiją, kurios tema-pavadinimas yra “Apžvalginė ekskursija po Šiaulius“. Mano ekskursijos kelionės maršrutas prasideda šioje gražioje Prisikėlimo aikštėje kur dabar ir susirinkome. Ekskursijos maršruto seka bus tokia: Prisikėlimo aikštė; Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra; Saulės laikrodžio aikštė; Chaimo Frenkelio vila; Skulptūra ,,Trys paukščiai“; Dviračių muziejus; Rūdės fontanas; Paminklas P. Višinskiui; Valerijono vaistinė; Gaidžio laikrodžio aikštė; Pelikanų fontanas; Nacionalinis lėlių muziejus; Skulptūra ,,Mergaitė su dūdele“; Skulptūra ,,Trys nykštukai“; Paminklas Popiežiui Jonui Pauliui II; Fontanas ,,Tūkstantmečio tiltai“. Visa mūsų ekskursija nuo pradžios iki galo užtruks apie tris valandas. Ekskursiją baigsime prie paskutinio mūsų objekto – fontano ,,Tūkstantmečio tiltai“. Labai visų prašau laikytis elementariausių taisyklių. Visa grupė einame kartu su mumis, neatsiliekame, neišsilakstome, tvarkingai einame per pėsčiųjų perėjas. Vesdama šią ekskursiją sieksiu parodyti labiausiai turistų lankomus ir pamėgtus objektus Šiaulių mieste. Mano pagrindinis tikslas būtų atskleisti skulptūrų paskirtį, reikšmę ir atsiradimo priežastis. Taip pat sieksiu paaiškinti skulptūrų simbolinę reikšmę, bei papasakoti skulptūrų atsiradimo istoriją. Užbėgant ekskursijai už akių norėčiau paminėti ekskursijos įdomesnius objektus (mano nuomonė tokia): Valerijono vaistinė ir Nacionalinis lėlių muziejus. Mano manymu, šie du objektai yra labiau išsiskiriantys. Vienas objektas(Valerijono vaistinė) yra iš seniausių objektų, o kitas objektas (Nacionalinis lėlių muziejus) yra naujausias įkūrimo atžvilgiu. Na o štai čia prieš save matome Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedra. Anot legendos, kai žemėje dar gyvenę milžinai neaprėpiamomis giriomis keliavęs milžinas bulius. Radęs ežerą iš jo atsigėręs ir nusprendęs nusnūsti. Bulius užmigęs amžintuoju miegu, jį užpustė smėliu, kalva apaugo medžiais. Kuriantis baltams šį vietelė pasirodė jauki, slėnyje prie ežero įsikūrė gyvenvietė, o ant kalno (snaudžiančio buliaus) pastatė aukurą. Pakrikštijus Lietuvą ir Žemaitiją pastatyta bažnyčia. Pirmoji minima 1445 metais buvo nedidukė medinuke. Paprastai nurodoma, kad dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1595 m. ir užbaigta 1625 m. Tačiau naujesnieji tyrimai rodo, kad statybos galėjo būti baigtos ir vėliau. Mat istoriniai šaltiniai liudija, kad Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius bažnyčią konsekravo tik 1634 m. spalio 8 d.  Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros kūrinys Lietuvoje. Paprastai nurodoma, kad dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1595 m. ir užbaigta 1625 m. Bažnyčia yra lotyniško kryžiaus plano, Gynybinis pobūdis – didžiausia Šiaulių katedros vertė ir originalumas. Šitai lėmė renesansinio stiliaus tradicijos ir praktinė būtinybė – sakralinių pastatų lobynai viliodavo plėšikus, bažnyčios dažnai nukentėdavo ir per protestantų riaušes. Katedra nuolat buvo siaubiama karų, gaisrų, vėtrų, bet kiekvienąkart atstačius ji likdavo beveik tokia pat, kokia buvo pastatyta XVII a. pradžioje - baltai tinkuota, su labai aukštu bokštu ir raudonų čerpių stogu. Katedros pietinę sieną puošia vienas iš seniausių Lietuvoje saulės laikrodis, rodantis tikslų vietos laiką. Katedros titulas bažnyčiai suteiktas 1997 m., popiežiui Jonui Pauliui II įsteigus Šiaulių vyskupiją. Paprastai nurodoma, kad dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pradėta statyti 1595 m. ir užbaigta 1625 m. Pietinėje sienoje esantis saulės laikrodis sakoma yra tiksliausias Šiaulių krašte ir rodo tikrąjį astronominį laiką. Jis priskiriamas prie seniausiųjų Lietuvoje. Galbūt turite kokių klausimų? Kadangi laikas bėga labai greitai ir bažnyčia per tą laiką labai pasikeitė, dabar einame apžiūrėti Saulės laikrodžio aikštės. Šios aikštės svarbiausias akcentas – Stanislovo Kuzmos paauksuota, bronza padabinta beveik keturių metrų aukščio dekoratyvinė skulptūra „Šaulys". Dažnai „Auksiniu berniuku" vadinama skulptūra bei aikštės grindinyje įlieti, valandas žymintys skaičiai - 12, 3 ir 6 - tarsi sujungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir Laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą (1236 m). Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje. Saulės laikrodžio aikštės kūrimo darbams vadovavo architektai: A. Černiauskas, R. Jurėla, A. Višniūnas bei skulptorius S. Kuzma. Tai vienas iš lankomiausių objektų Šiaulių mieste. Laikas yra svarbus taip pat istoriniams įvykiams, tokiems kaip naujų pastatų atsiradimui, kurie žavi savo eksterjeru ir interjeru, o tai labiausiai atitinka Ch. Frenkelio vila. Chaimo Frenkelio vila – tai vienas iš didžiausių architektūros paminklų Šiauliuose. Priklauso Šiaulių Aušros muziejui, joje veikia dvi ekspozicijos: „Provincijos dvaras XIX a. vid. – XX a. vid.“ ir „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“. Šie moderno stiliaus rūmai pastatyti 1908 m. Juose gyveno Chaimo Frenkelio šeima, vėliau - sūnus Jakobas, kuris tikriausiai ir buvo suprojektavęs rūmus. 1920–1940 m. čia veikė privati žydų gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą įsikūrė vokiečių karo ligoninė, vėliau ilgus metus veikė sovietų karo ligoninė. 1994 m. pastatas perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui ir restauruotas per 11 metų. Labai norisi, kad kiekvieną gražią vietovę, šiuo atveju vilą, puoštų ir gražios statulos aplink pastatą, todėl dabar einame prie skuložptūros ,,Trys paukščiai“, galbūt tokia skulptūra kadanors puoš šią vilą. Šios skulptūros autorius K. Kasperavičius ir ji sukurta 1981 m. Na matome, kad skulptūra „Trys paukščiai“ stovi prieš „Šiaulių“ viešbutį. Einant aplink skulptūrą, kaskart matome ją iš kito stebėjimo taško. Plastinės linijos keičiasi, sudarydamos judėjimo įspūdį (galite patys dabar pavaikščioti ir įsitikinti). Paukščiai sukasi, plasnoja. Jie pasiruošę išskleisti savo galingus sparnus. Paukščiai labai daug skraido ir jiems reikia poilsio, kurnors sustoti, pailsėti, galbūt dviratis jiems būtų puiku vieta, o dviračių muziejuje yra jų labai daug. Tai yra vienintelis toks muziejus Lietuvoje, 1980 m. įkurtas Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas“, o 1993 m. perduotas „Aušros“ muziejui. Muziejaus ekspozicija pasakoja vienos iš seniausių, populiariausių susisiekimo, sporto, ekologiškos transporto priemonės - dviračio - atsiradimo istoriją ir raidą. 2011 m. muziejaus ekspozicija buvo papildyta penkiamilijoniniu dviračiu, pagamintu gamykloje „Baltik Vairas“.Muziejuje vyksta įvairūs dviračių populiarinimo renginiai, pristatomos parodos, vykdomos prevencinės-edukacinės akcijos. Pažintį su ekspozicija apsilankiusieji pradės nuo seniausių dviračių, eksponuojamų trečiajame muziejaus aukšte. Čia rodomas medinis dviračio prototipas - „seleriferis“ - „bėgiojanti mašina“, kuria 1792 m., pasispirdamas kojomis, po Paryžių važinėjo grafas de Sivrakas. Unikaliausias ekspozicijoje yra XIX a. pab. Žagarėje sukonstruotas namų darbo dviratis. Visos jo dalys - namų darbo, nukaldintos iš geležies arba pagamintos iš medžio. Vienas seniausių eksponatų - 1905 m. iš geležies nukaldintas vaikiškas triratukas su raudonu aksomu aptrauktu mediniu balneliu. Žinoma, lankytojai išvys ir šiuolaikinių dviračių, sportininkų apdovanojimų, dviračių sporto aksesuarų, tarptautinės klasės sporto meistrės šiaulietės Vilmos Rimšaitės BMX dviratį. Apsilankiusieji Dviračių muziejuje taip pat sužinos ir apie dviratininkus, savo žygiais garsinusius Lietuvos vardą pasaulyje, galės išvysti dar neįprastus, ateities transportu vadinamus velomobilius.  Ypatingo dėmesio verti juvelyriški H. Sutkaus pagaminti veikiantys dviračių modeliukai, agentūros „Factum" pripažinti rekordu kaip mažiausi dviračių modeliai Lietuvoje. Rūdės fontano pavadinimas kilęs nuo upės pavadinimo, buvo manoma, kad būtent šioje vietoje kur stovime mes, anksčiau tekėjo upelis o šalia jos įsikūrė pirmieji gyventojai. Ilgainiui upeliukas liko po žeme ir toliau tekėjo jo pavadinimą pasisavinusi gatve. Fontanėlis Vilniaus ir Rūdės gatvių sankirtoje buvo pastatytas 1986 m., kai miestas ruošėsi savo 750 – ies metų jubiliejui. Skulptūros autorius – K. Kasperavičius, kuris ant šios skulptūros įspaudė senovinius raižinius. Šio fontano sudetis: betonas. O dabar keliausime prie dar vieno Šiaulių miesto fontano, kuris dvelkia meile ir šiluma. Nuo fontano (kaip atgaivos sielai), prieikime prie rimtesnių dalykų, kurie mus šviečia kultūriniam pasauliui. Štai čia aikštėje stovi pilko granito paminklas mūsų tautos švietėjui, kilusiam iš Ušnėnų km. Kelmės rajone, pažadinusiam kūrybai J. Žymantienę-Žemaitę, Petkevičaitę – Bitę, Šatrijos Raganą ir kt., pastatytas žymiam visuomenės, kultūros veikėjui Povilui Višinskiui. Paminklo autorius Stasys Žirgulis kartu su architektais E. Makštučiu ir V. Mazuroniu pastatė paminklą 1991 m. Štai tiek apie P. Višinskį. Kiekvienas žmogus kadanors gyvenime serga, galbūt ir P. Višinskiui būtų padėjusi ši – Valerijono vaistinė. Valerijono vaistinė – tai vienas iš seniausių pastatų Šiauliuose. 1870 m. provizorius Nurokas gavo leidimą įsteigti Šiauliuose trečią vaistinę, kurią vos tik įkūręs pardavė provizoriui Limbergui. Po dešimties metų vaistinės savininku tapo provizorius Freimanas. Dar vėliau provizoriaus Freimano įpėdiniu, vaistinės savininku, tampa provizorius Cemachas Volpė. 1900 m. C. Volpės vaistinėje dirbo provizorius, vaistinės vedėjas ir trys mokiniai. Gerokai po Antrojo Pasaulinio karo atidaryta vaistinė Nr. 123. Daug savininkų, daug vardų, gausu istorijos vingių, bet vaistinė išliko. Šiandien ji „Valerijono“ vaistinė - viena seniausių, veikiančių nuo jos įkūrimo pradžios vaistinių Lietuvoje. Jos stogą puošia katinai, kurie vis stengiasi papulti vidun – ko? Ogi valerijonų. Kadangi paminėjau katinus, todėl būtinai aplankykime katinų priešą – gaidį. "Susitiksim prie gaidžio", - toks susitarimas šiauliečių lūpose skamba jau nuo 1975 metų, kai pačiame miesto centre esančiame skverelyje, Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, buvo pastatytas miesto laikrodis. Jo autorius -Vilius Puronas. Projektą įgyvendino gana didelis būrys šiauliečių, įdomu, kad pats laikrodžio mechanizmas buvo atgabentas į Šiaulius iš Ordžonikidzės miesto. Šiame mieste buvo vienintelis šalyje fabrikas, gaminantis tokius laikrodžius. Sakome, laikrodžio mechanizmas, nes jo ciferblatas visiškai pasikeitęs — jis atitinkamai sumažintas, o piešinį ant jo sukūrė dailininkas apipavidalintojas S. Kuzma. Šiaulių miesto laikrodis „Gaidys“ ne tik sparnais plasnoja, bet ir kasdien vidurdienį ir šeštą vakare gieda aplinkiniams : „Sveiki atvykę į Šiaulius“ net keturiolika kalbų. Jį įgarsino žymūs ir mažiau žymūs žmonės. Anglų ir ispanų kalbomis „Gaidys“ kalba trečią kartą Lietuvoje viešėjusio ispanų kilmės amerikiečio Karlo Kruzo dėka. Šiaulių miesto savivaldybės darbuotoja Loreta Krasauskaitė, dėstanti prancūzų kalbą ir viešėjusi Italijoje „Gaidį“ prakalbino prancūziškai ir itališkai. Aurelijaus Rutkausko, Šiaulių esperantininkų klubo nario dėka gaidelis moka ir esperanto kalbą. Šiaulių universitete studijuojanti viešnia iš Vokietijos, Hanoverio, Anja Liebscher į aplink „Gaidį“ besibūriuojančius kreipiasi gimtąja vokiečių kalba. Dainininkė, Šiaulių konservatorijos studentė Konsuela Mačiulevičiūtė „Sveiki atvykę į Šiaulius“ pasakė romų kalba. Viešėjęs Portugalijoje Šiaulių universiteto magistrantas „Evaldas Žibaitis šiauliečius pasveikina portugalų kalba. Vargu ar kas būtų geriau įgarsinęs „Gaidį“ hebrajų kalba, jei ne buvęs grupės „Vairas“ muzikantas, vaikų muzikinės grupės „Nieko tokio“ vadovas, fizikos mokytojas, kurį laiką Jeruzalėje gyvenęs Vadimas Kamrazeris. Šiaulių baltų centro vadovė Regina Kvašytė „Gaidį“ įgarsino latvių ir rusų kalbomis. Šiaulių miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjos Žydronės Stanienės balsu gaidelis kalba švediškai. Gaidys yra naminis paukštis, pats laikas būtų susipažinti su egzotiniais paukščiais (pelikanais). Pasak šio fontano yra labai įdomi legenda, kuri byloja šio fontano atsiradimą. Kartą du įsimylėję pelikanai atsiliko nuo savo būrio. Jie supainiojo kryptis ir, užuot skridę į pietus, nuskrido į šiaurę. Skrisdami pro Šiaulius jie nutūpė į balutę numalšinti troškulio. Ir čia pikta burtininkė juos pavertė akmenimis. Nuo to laiko pelikanai šildo šiauliečių ir svečių širdis. Šio fontano skulptorė Birutė Kasparavičienė, kuri 1978 m. sukūrė šią skulptūrą. Skulptūros medžiaga betonas apkaltas variu. Fontanas buvo rekonstruotas 2003 m. Paukšiai labai mėgsta žmones, o ypač merginų draugiją, galbūt lėlės tai galės atstoti. Nacionalinių lėlių muziejaus pagrindas – privati lėlių kolekcija. Ją buvusi Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja Elvyra Balčiūnaitė kaupė bene keturis dešimtmečius. Viskas prasidėjo susirašinėjant su bendraminčiais iš įvairių šalių. Iš pradžių mokytoja keliavo po buvusią Sovietų Sąjungą, vėliau kaip gidė – po visą pasaulį. Daugiau nei 800 lėlių kolekcija nebetilpo bute. Joje daug lėlių aprengtų atskirų epochų personažų drabužiais – tarp jų Prancūzijos karaliai, britų princesė Diana, literatūriniai personažai. Muziejaus ekspozicijoje lėlės pagamintos iš medžio, molio, porceliano ir net džiovinto obuolio. Jų drabužiai atspindi tradicijas ir papročius, aprangą būdingą atskiriems regionams. Tikimasi, kad pagrindinėje miesto gatvėje įsikūręs muziejus trauks ir 5 miestą užsukančius turistus. Kadangi lėlės yra moteriškos giminės, būtina yra aplankyti mergaitės skulptūrą. Ši skulptūra “Mergaitė su dūdele” simbolizuoja jaunystę ir įprasmino daugiau nei šimtmetį menančią gimnazijos istoriją. 1896 m. čia buvo atidaryta Šiaulių miesto mergaičių gimnazija. Vietą skulptūrai prie Didždvario gimnazijos išrinkęs kūrinio autorius Aloyzas Toleikis džiaugiasi, kad tai labai gera vieta, judri, praeina daug žmonių, daug jaunimo, tinkamas apšvietimas. Iki šiol ši skulptūra daugiau nei 20 metų stovėjo Šiaulių universiteto vidiniame kiemelyje, tačiau prasidėjus jo rekonstrukcijai, skulptūrą nuspręsta patraukti iš įprastinės vietos. Tam pasipriešino kūrinio autorius, mat pasiūlyta vieta pasirodė esanti netinkama. Autoriaus siūlymą perkelti skulptūrą į Didždvario gimnazijos teritoriją mokyklos administracija sutiko su džiaugsmu. Skulptūra „Mergaitė su dūdele" sukurta 1985 metais. Kaip matome skulptūros aukštis su rutuliu siekia nuo 3 iki 4 metrų. Meragitė, tai dar viena iš pasakų herojų, kaip ir nykštukai, dabar aplankykime juos. Kai baltomis žiedų žvakėmis suliepsnoja kaštonai, jų vardu pavadintoje alėjoje sustoję trys nykštukai tarsi atgyja, dar oriau pasitempia. Labai jau rimti tie barzdoti žmogučiai, bet jų rimtumas dvelkia dideliu gerumu, jie primena geruosius trolius iš skandinavų mitologijos. Balto marmuro trijų figūrų skulptūrą 1977 m. sukūrė B. Kasperavičienė. Kaip ir žmogui, taip ir nykštukui reikia prieglobsčio, kad kasnors saugotų, mylėtų ir saugotų, tai gali padaryti J. Paulius II. Skulptūra susijusi su istoriniu įvykiu, kai Jonas Paulius II – asis apsilankė Lietuvoje. Šiauliečių Žuklių šeimos užsakymu šį monumentą sukūrė vilnietis skulptorius Mindaugas Junčys. Pastatymo data: 2012 m. Trumpai norėčiau papasakoti stebuklą apie šią skulptūrą. Kaip matome ši dėmė, kuri yra šioje vietoje atsirado ne šiaip sau. Tiesiog kai popiežius buvo pasilikęs miegoti nakčiai, kitą rytą kai jis užsidėjo rūbus būtent šioje vietoje buvo dėmė. Kai Popiežius išvyko iš miesto, po keletos dienų, ant šios skulptūros būtent toje pačioje vietoje, kur ir buvo dėmė, atsirado nepaaiškinamai iš kur “dėmė”. Nematyti jokių žmogaus pėdsakų, kad būtų prisiliesta ir kažkas specialiai padaryta. Ir kadangi įvyko toks stebuklas, Popiežius Jonas Paulius II 2014 metų balandžio 27 dieną bus paskelbtas šventuoju. O stebuklais norite tikėkite norite ne – Jūsų pasirinkimas. Kad žmogus taptų šventas jis turi praeiti šimtus kelių, juo turi tikėti žmonės, kaip J. Pauliusž II-uoju, taip pat reikia pereiti begalę tiltų. Tūkstantmečio tiltai fontanas buvo pastatytas po pesčiųjų bulvaro rekonstrukcijos. Šis modernus fontanas puošia Šiaulių pesčiųjų bulvarą, karšta vasaros diena vaikai mėgsta čia atsigaivinti, todėl dažnai jo girdisi skardus vaikiškas juokas, kuris daro bulvarą gyvybingesnį. Savo ekskursija norėjau parodyti, kad kiekviena skulptūra turi savo reikšmę. Ne veltui ji būtent tokioje vietoje ir pastatyta – tam yra didesnė ar mažesnė priežastis. Šioje ekskursijoje matėme pačias populiariausias vietas, kurias dažnai lanko į šį miestą atvykę turistai. Manau, kad nėra nei vieno turisto, kuris nebuvo nuvykęs apžiūrėti “Auksinio berniuko” ar mūsų gražiosios Katedros. Per pačią ekskursiją susipažinome su Šiaulių miesto istorija. Šiek tiek įlindome į praeitį ir paaiškėjo, kad miestas daug praėjo, ir gaisrų, ir griovimų. Labai noriu padėkoti, kad mielai ir kantriai klausėtės manęs, tikiuos, kad tikrai sužinojote ko galbūt iki šios dienos nežinojote. Dabar norėčiau atsakyti į Jums rūpimus klausimus. IŠVADOS 1. Parengtas ekskursijos metodinis planas, kuris buvo rengiamas kartu komandoje, pasiskirstant kas apie kokius objektus ieškos informacijos. Buvo sudaryta lentelė, kurioje buvo nurodas maršrutas, sustojimai, objektai, laikas, pagrindinės nagrinėjamos potemės bei organizaciniai aspektai. 2. Parengtas ekskursijos individualus tekstas. Jame pristatomos skulptūros, kurių dauguma išsidėsčiusios miesto pėsčiųjų bulvare arba visai šalia. Pasirinktas patogus maršrutas, kuris padės nesusipainioti tarp lankomų objektų. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. Mažoji architektūra bulvare, Šiaulių turizmo informacijos centras, [žiūrėta 2014 gegužės 20 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!