Antanas Baranauskas temos

1. Antanas Baranauskas – vyskupas, romantizmo epochos poetas, matematikas, kalbininkas.
2. Gimė Anykščiuose. Augo gausioje, šviesioje, darbščioje, draugiškoje ir pamaldžioje valstiečių šeimoje.
3. Antanas rašė dienoraštį, kuriame susikūrė griežtas elgesio taisykles – pasiryžo kryptingai ugdyti save kaip moralią ir sąmoningą asmenybę.
4. Dirbdamas raštininku Sedoje, Baranauskas susipažino su garsėjančia žemaičių krašto poete Karolina Praniauskaite. Ji skatino kurti, domėtis amžininkų poezija, ji tapo poeto kūrybos mūza. Juos siejo graži ir jausminga meniškų sielų draugystė. Išsilavinusi, patriotiškai nusiteikusi Karolina paskatino Antaną perskaityti to meto kūrinius, paragino rašyti gimtąja kalba savo krašto žmonėms.
5. Praniauskų šeimos remiamas Baranauskas įstojo į Varnių kunigų seminariją. Čia apsisprendė rašyti lietuviškai. Šiuo laikotarpiu parašyti reikšmingiausi kūriniai: giesme virtęs eilėraštis ,,Dainu dainelę‘‘, poemos ,,Anykščių šilelis‘‘ pirma dalis.
6. Vėliau Baranauskas pradėjo dirti Kauno kunigų seminarijoje. Čia susidomėjo kalbotyra: rašė lietuvių kalbos gramatiką, klasifikavo tarmes, bendradarbiavo su žinomais to meto kalbininkais. Vėliau susidomėjo matematinėmis studijomis, jas vertino kaip proto mankštą.
7. Gyvenimo pabaigoje buvo paskirtas Seinų vyskupu. Rūpinosi lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimu. Ėmėsi versti į lietuvių kalbą Bibliją, tačiau darbą nutraukė mirtis.
8. Palaidotas Seinų katedros kriptoje.
9. Antanas Baranauskas buvo plačių interesų, imlaus ir neramaus proto asmenybė.
10. Anot žymaus profesoriaus, tokių gabių žmonių kaip A. Baranauskas lietuvių literatūroje labai reta.
11. Antano asmenybė labai kontraversiška, nes gyvenimo pabaigoje kalbėjo tik lenkiškai, savęs nebelaikė lietuviu.
LITERATŪROS KONTEKSTAS
1. Kartą Antano Baranausko dėstytojas A. Gabšys – Gabševičius perskaitė Adomo Mickevičiaus poemos ,,Ponas Tadas’’ posmą apie Lietuvos girias ir iškėlė lenkų kalbos grožį. Jis teigė, jog lietuvių kalba gera tik piemenims ir tamsiems ūkininkams, tad poezijai ji netinkama. Šie Baranauskui it ,,peiliu širdin įsmego’’. Jis ryžosi įrodyti profesoriui, jog jis klysta, tad tą pačią vasarą, parvykęs atostogų, jis sėdo rašyti ,,Anykščių šilelio’’.
2. Simonas Daukantas veikale ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių‘‘ iškėlė prigimtinį žmogaus laisvės poreikį, kuris perteikiamas per gamtą (senovės lietuviai, įsikūrę tarp girių, turėjo daug laisvės, erdvės). Laisvė, anot...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!