Antanas Baranauskas 1835 – 1902 m.

ANTANAS BARANAUSKAS 1835 – 1902M.
• 1855 m. per kūrybą susipažino su garsėjančia Žemaitijos poete Karolina Praniauskaite, kuri buvo poeto mūza, skatinanti rašyti lietuviškai.
• 1856 - 1858 m. praleidžia Varniuose, kur svarsto kalbos gaivinimo, bendrinės kalbos kūrimo projektus. Šie metai Varniuose ir padėjo Baranauskui suvokti savo pašaukimą kurti savo krašto broliams, rašyti lietuviškai.
• 1897 m. buvo paskirtas Seinų vyskupu, kur pirmasis iš vyskupų į tikinčiuosius prabilo lietuviškai, jo pamokslai skatino žmonių tautinę savimonę.
Anykščių šilelis yra pirmoji lietuvių romantinė poema lietuviškai, žymiausias Baranausko kūrinys.
Kūrinys buvo sukurtas, dėl noro įrodyti, kad galima gražiai eiliuoti ir lietuviškai; taip pat, nes Baranauską lietuviškai rašyti paskatino Karolina Praniauskaitė; Simono Daukanto ,,kvietimas” aprašyti kalnėnų girias; poetas rinko tautosaką, yra anykščių krašto žmogus.
Poema prasideda giesmės pavidalu, sudaryta iš dviejų dalių, I - lyrinė, kalbama apie išnykusį šilelį, girią, o II - epiškesnė, joje pasakojama apie mišką, kuris traukęsis per lietuvos žemę. Per žmogaus ryšį su gamta atskleidžiama tautos dvasia.
23-27 eilutės pateikia regėjimo, uoslės, klausos ir jutimo organai.
Vartojami deminutyvai, nes kalbama su meile. Gausu palyginimų ir epitetų. Metafora - ,,Kai žiedų varške šakos obelų šakos pražyla”.
I DALIS
Poema vaizduoja mišką, kurio tikrovėje nebėra, tačiau jis žaliuoja, atgyja ošia tik žmogaus atmintyje. Šis įsivaizdavimas atskleidžia skaudžiai pajaustą tuštumą, sukrėstas žmogus negali suprasti kur visa tai dingo. Iškeliama romantinė gyvybingos praeities ir merdinčios dabarties tema.
Kaip atsvara nykiai dabarčiai, kaip žmogaus iššūkis naikinimo grėsmei iškeliamas atminties tvarumas, vaizduotės ir jausmo galia. Romantinė vizija yra ypatinga, nes dažnai vartojamas žodis ,,tartum”, kuris atskleidžia, kad žmogus patiki išnykusio šilelio egzistavimu.
Poemoje kuriamas ne konkrečios vietos, ne tam tikro laiko, o apibendrintos gamtos paveikslas. Todėl subjektas, rodantis mums miško grožybės, dažnai kalba apibendrintu ,,tu”, ,,mes” vardu. Taip autorius atskleidžia ne atskiro asmens, o žmonių patirtį, lietuvių ryšį su mišku, gebėjimą jausti, visa širdimi išgyventi gamtos grožį. Išorinė tikrovė nuspalvinama subjektyvių reakcijų, epinius miško vaizdus nuolat persmelkia lyrinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!