Antanas Baranauskas - kalbininkas

Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Jeigu apskritai kalba kažkada žmogų išskyrė iš kitų gyvų pasaulio būtybių, tai raštas, būdamas turbūt, pats didžiausias žmonijos išradimas. Žmonės išmoko tiksliai aprašyti visokiausius kabos reiškinius, pradėjo sudarinėti žodynus, gramatikas. Pamažu ir iš pačių lietuvių tarpo pradėjo rastis žmonių, kurie pradėjo susidomėjo savo gimtąja kalbą. Buvo laikai, kai lietuviai savo kalbininkus galėjo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vienas tų pirštų buvo Antanas Baranauskas.
Antanas Baranauskas (gimė 1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose- mirė 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) - vyskupas, poetas, kalbininkas, matematikas. Mokėsi Peterburge, Miunchene, Romoje, Insbruke ir Levene. 1897 metais paskirtas Seinų vyskupu. Buvo pirmas Seinų vyskupas, kuris iškilmingo įšventinimo Seinų katedroje metu į tikinčiuosius prabilo taip pat lietuviškai.
Kalbotyra pradėjo domėtis mokydamasis Varniuose, o ypač susidomėjo studijuodamas Peterburge. Akademiko Antono Šifnerio patartas, rinko lituanistinę medžiagą ir per jį siuntė Augustui Schleicheriui. 1865 m. Jenoje buvo susitikęs su Schleicheriu. Intensyviai tirti lietuvių kalba pradėjo Kaune, kai 1871, vyskupo Motiejaus Valančiaus nurodymu, tapo pirmuoju lietuviškai skaitomo homiletikos kurso ir lietuvių kalbos dėstytoju Kauno kunigų seminarijoje. Dėstymo reikalams 1870 m. į lietuvių kalba buvo išvertęs Schleicherio lietuvių kalbos gramatiką. Ne visur būdamas ja patenkintas, 1875-78 m. pats parašė gramatiką (pradinį jos variantą veikiausiai jau turėjo apie 1872 m.), kurią dedikavo savo klausytojams. Janas Baudouinas de Courtenay siūlėsi šią gramatika išleisti, tačiau Baranauskas, spaudos draudimo metu vengdamas konflikto su caro valdžia, nepasinaudojo siūlymu. Nenurodęs autoriaus ir be jo žinios, šią gramatika (pagal užrašus) 1896 m. Tilžėje išleido Feliksas Sereika. Mokslinių atžvilgiu gramatika gana įdomi, bet joje daug klaidų, be to, ją sunku skaityti ir dėl neįprastų terminų.
Dirbdamas Kauno kunigų seminarijoje , Baranauskas iš savo auklėtinių rinko tarminius tekstus ir siuntė juos vokiečių kalbininkui Hugo Weberiui; po šio mirties tekstais pateko į Leipcigo universitetą; juos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!