Antanas Baranauskas ir jo mokinys Kazimieras Jaunius dirbę kalbotyros srityje

.
Palinkimą į kalbotyrą A. Baranauskas jautė jau savo jaunystėje. Mokydamasis Varniuose, jis parašė referatą, kuriama labai blaiviai nurodo artimiausius lietuvių kalbos tyrinėjimo uždavinius.
Knygoje „Literatūra ir kalba“ rašoma, kad kalbotyros klausimais A. Baranauskas dar labiau ėmė domėtis studijuodamas Peterburge. Lotynų kalbą čia jam dėstė Peterburgo Mokslų Akademijos akademikas A. Šiferis. Jis, pastebėjęs savo mokinio gabumus ir polinkius, skatina jį rinkti kalbinę medžiagą, kurią siunčia net žymiausiems ano meto Europos kalbininkams.
Pasak L. Gineičio, K. Korsako, J. Lebedžio, M. Lukšienės, V. Mykolaičio knygos „Lietuvių literatūros istorijos“ A. Baranauskas keliolika metų (1867-1884) profesoriavo Kauno dvasinėje seminarijoje, dėstydamas, be kitų dalykų, ir pamokslų sakymo metodiką (homiletiką), kurios pirmųjų dviejų metų kursą sudarė lietuvių klabos mokymas. Skatinamas praktinių pedagoginių uždavinių, Baranauskas labai susidomėjo lietuvių kalbos mokslu. Jis tyrinėjo ir aprašinėjo Lietuvos tarmes, rengė lietuvių kalbos gramatiką ir bandė nustatyti savitą lietuvišką rašybą. A. Baranausko atitrūkimą nuo poetinės kūrybos ir ilgalaikį nukrypimą i kalbotyrą lėmė ne tik jo ideologinės jo pažiūros ir profesinės pareigos, bet iš dalies ir jo charakteris. A. Baranauskas buvo stiprios valios, savarankiškas, kieto, atkaklaus, bet prieštaringo būdo. Kartą ką pradėjęs, jis dirbdavo nepaprastai uoliai.
Antanas Baranauskas – vienas pirmųjų lietuvių kalbininkų, apie lietuvių kalbą rašiusių lietuviškai, todėl jam reikėjo kurtis ir lietuvišką terminiją.
Dauguma A. Baranausko terminų lietuvių kalboje neprigijo – jie mums gal atrodo keisti, kaip dažnai esti su kalbininkų pasiūlytais, bet neįsigalėjusiais žodžiais. Tačiau šiandien visa Lietuva vartoja žodžius ra¤dė, rašyba, sakinýs, tarmº, balsis, būdvardis, dvibalsis skaitvardis, taisyklė, žodynas, vargu ar kam ateina į galvą, kad iki A.Baranausko tokių žodžių lietuvių kalboje nebuvo. Vieną kitą A.Baranausko sukurtą terminą vėliau truputį pakeitė, (pvz., vietoj daiktovardis , įvardė sakome daiktavardis , įvardis).Labiau pakeisti, bet primena dabartinius, A. Baranausko terminai nosbalsė _ nosinė balsė, veikastis – veikslas ir kai kurie kiti. A. Baranauskas buvo nesėkmingai pavertęs gramatiniais terminais žodžius siaudė – ūžimas, gausmas – taip vadino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!