Vaikai atspindi mūsų šeimą, visuomenę ir valstybės padėtį. Dauguma Lietuvos gyventojų šeimą laiko didžiausia vertybe, nes turėdami artimus sau žmones jaučiasi esą mylimi ir saugūs. Tik mylinčioje ir socialiai saugioje šeimoje vaikai įgyja svarbiausias socializacijos pamokas. Namai yra pirmoji bendruomenė, su kuria vaikai susipažįsta. Tačiau ne visi vaikai šeimoje susiduria su meile, kai kuriems iš jų trūksta dėmesio, ypač tėvų. Tada vaikai gali tapti agresyvūs, o agresija trukdo bendravimui.
Agresyvumas - tikrai būtinas vaiko augimo etapas, jis mokosi tą jausmą kontroliuoti, suvokti, išgyventi. Visiškai atpratinti nuo agresijos neįmanoma, bet išmokyti ją valdyti realu. Jei tėvai elgsis teisingai, vaiko agresija taps teigiama - pasireikš judrumu, gyvumu. Kitu atveju galimi du kraštutinumai: absoliutus nemokėjimas ir nenorėjimas valdyti savo emocijas arba visiškas jų slopinimas.
Dažniausiai agresija vadinamas toks elgesys, kuriuo vykdomas fizinis arba žodinis smurtas kito asmens atžvilgiu. Dėl fizinės, psichinės ir dvasinės žalos žmogui tokie veiksmai vertinami neigiamai.
Agresyvumas paprastai suprantamas kaip žmogaus savybė, galinti pasireikšti polinkiu į agresyvius veiksmus. Kadangi agresyvumas nebūtinai susijęs su smurtiniu elgesiu, jo samprata yra platesnė ir įvairesnė. Nors šis reiškinys taip pat dažniau vertinamas neigiamai, tačiau kartais teigiama, kad tam tikri agresyvumo bruožai tiesiog būtini asmenybei, siekiančiai sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje, palaikyti savo vertę ir savigarbą.
1„Žodis agresija lot. aggresio – puolimas - elgesys, kuriuo simboliškai ar fiziškai reiškiamas priešiškumas, kenkiama žmogui; įprotis žodžiais arba veiksmais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, daiktinę aplinką ar net į save“. Kasdieninėje kalboje agresija dažniausiai siejama su prievarta, griovimu, brutulumu bei sužalojimu, todėl kelia baimę. Kai kurie mokslininkai agresiją apibrėžia kaip visą elgesio būdų skalę ir ja bando apibūdinti bet kokį elgesį, kuris iš esmės yra pasyvumo ir santūrumo priešybė. Toks elgesys, pasak jų, yra tiesioginė žmogaus pykčio ir atmetimo išraiška, įtūžio prasiveržimas, valios pasireiškimas, atvira konfrontacija su kitais, aktyvus mėginimas valdyti situaciją ir kitus žmones, užuot pasyviai laukus; gebėjimas nesivaržant ir tiesiai pasakyti...
Šį darbą sudaro 2390 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!