Bendravimas. Bendravimo komponentai ir įgūdžių formavimasis

Bendravimas yra specifinė žmonių sąveika veiksmais, mintimis, vaizdiniais ir emocijomis, per kurią jie pažįsta vieni kitus ir pasiekia socialinę vienovę.
Igūdis – įtvirtinantis, automatizuotas veiksmas. Jis pradeda formuotis nuo veiksmo įsisąmoninimo; tas veiksmas įtvirtinamas ir tobulinamas daugkartinėmis pratybomis, kol pagaliau tampa įgūdžiu.
Jei socialinė sąveika gali atrodyti kaip sumanymas, tai bendravimo įgūdžiai gali būti išmokti pačiais paprasčiausiais būdais lengvai ir sėkmingai. Bendravimas jau yra gerokai išlavintas tokiose srityse kaip mokytojavimas, pardavimas ar imimas interviu. Pavyzdžiui, net kai vieni mokytojai nesugeba palaikyti tvarkos, tie, kurie ima interviu gauna daug atmetimų, o pardavėjai parduoda labai mažai. Visiems šiems žmonėms trūksta bendravimo. Galbūt esminis žvilgsnis į galimus bendravimo metodus gali parodyti kaip pagerinti bendravimą tokiems žmonėms.
Skirtingi metodai gali būti įvertinti tam tikrame skirtingų bendravimo įgūdžių mechanizmo periode. Bendravimo įgūdžių pavyzdys, kuris buvo pateiktas praeitame skyriuje, teigia, kad apmokymas kaip bendrauti gali suskilti į kelis asmens įgūdžių punktus: 1) Motyvacija; 2) Jautrumas; 3) Vertimas; 4) Tikslo siekimas.
Kadangi nebendraujant būtų neįmanomas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra būtina žmogaus kaip socialinės būtybės atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Marksistinės filosofijos požiūriu “žmogų sukūrė darbas” (F. Engelsas). Dirbant prireikė pasikviesti kitus žmones, kooperuotis siekiant bendro tikslo, koordinuoti savo pastangas, stebėti ir pažinti kitų žmonių veiksmus, ketinimus. Darbo veiklos padiktuotas koordinacijos ir kooperacijos būtinumas ilgainiui suformavo sudėtinius bendravimo būdus ir priemones. Pradžioje žmonės, matyt, išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, gestų ir pantomimikos. Palaipsniui susiformavo tobuliausi žmonių priemonė – kalba.
Žmonių bendravime yra išskiriami trys glaudžiai tarpusavyje susiję komponentai: 1) komunikacinis, 2) interakcinis, 3) percepcinis.
Komunikacinį bendravimo komponentą sudaro keitimasis įvairiausia informacija (mintimis, emocijomis ir pan.). Interakcinio komponento esmė yra keitimasis judesiais ir veiksmais. Percepcinį komponentą sudaro bendravimo partnerių savitarpio suvokimo ir geresnio pažinimo procesai.
Motyvacija.
Kiekvienas žmogus siekdamas patenkinti savo poreikį, elgiasi ir bendrauja skirtingai. Motyvacijos sąvoka padeda mums suprasti ir paaiškinti kai kuriuos labai įdomius elgesio ir išmokimo faktus. Motyvacija svarbi ne...

Daugiau informacijos...