.
Doc.dr.
Klaipėda, 2010
IŠVADOS...............................................................................................................................8
LITERATŪRA.....................................................................................................................9
ĮVADAS
Temos aktualumas. Bendravimas yra mūsų kasdienė, įprasta veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Svarbiausias bendravimo tikslas yra informacijos keitimasis, tarpusavio suvokimas, tarpusavio sąveika ir kt.
Nuo pat vaikystės tėvai moko savo vaikus bendravimo, tai yra žodiniais išreikšti savo norus, jausmus ir t.t. daugiausia bendrauja tėvai su vaikais, jie nuo mažens moko savo atžalas, bando perduoti žinias, padeda vaikui prisitaikyti šiame pasaulyje.
Yra įvairių bendravimo stilių, formų ir rūšių. Iš to galima daug sužinoti apie žmogų.
TIKSLAS- aprašyti tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimą.
UŽDAVINIAI :
1. Apžvelgti tėvų ir vaikų bendravimo stilius.
2. Paanalizuoti tėvų ir vaikų bendravimą.
METODAI: mokslinės literatūros analizė.
1.Šeima ir jos paskirtis
1.1. šeima
Šeima- pirminė visuomenės ląstelė,viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai.
Tikra šeima yra tada, kai vyras ir moteris įregistravę santuoką. Pastaroji yra šeimos kūrimo pagrindas ir jos pirminis požymis. Šeima prasideda nuo santuokos, įregistruotos nustatyta tvarka. Tolesnis jos raido etapas- vaikų radimasis. Ir neįregistravę santuokos kai kas gyvena kartu, gimdo ir auklėja vaikus. Tačiau tokių žmonių sąjunga nelaikoma įteisinta šeima.
Dar labai svarbus yra jos narių bendrumas, tarpusavio moralinė atsakomybė ir savitarpio pagalba.
Svarbiausias to apibrėžimo privalumas tas, kad juo akcentuojamas tėvų ir vaikų tarpusavio santykis. Tai vienas reikšmingiausių veiksnių. Keičiant šeimos narių tarpusavio santykius, keičiasi ir jos dorovinis, psichologinis klimatas.
Šeimos narių tarpusavio santykiai savaip atspindi visuomeninius santykius, kurie vyrauja toje ar kitoje visuomenėje.
Taigi pagal tą šeimos apibrėžimą, šeimos negerovių priežasčių reikia ieškoti visų pirma visuomenės gyvenimo sąlygose, giluminiuose jos reiškiniuose ir esmėje. Toks požiūris į šeimą būdingas tiems jos problemų tyrinėtojams, kurie vadovaujasi materialistine metodologija. Jie ypač akcentuoja dialektinius ryšius tarp visuomenės ir šeimos.
Apibrėžiant šeimą, neužtenka nurodyti vyro ir moters sąjungą- santuoką, pridėti adaptuotus vaikus, konstatuoti gyvenimą po vienu stogu, kraujo ryšį ir kt. Tikrasis kiekvienos šeimos rodiklis yra ne tik tarpusavio meilė tų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!