T. Parson ir R. Bales (1955) pažymėjo,kad socializacija, prasidėjusi šeimose ir kitose socialinėse grupėse, institucijose ir erdvėse, kiekvieną individą integruoja į visuomenę skirtingai ir drauge sudaro galimybes kurti savo individualybės bruožus ir vertybes.
Individo socializacijos procesus visuomenėje veikia ir juos nukreipia įvairūs žmonės ir socialinės struktūros. Tai - tėvai, šeima, mokytojai, draugai, bendraamžiai ir kt. Socializacija dažniausiai vyksta per grupinę patirtį. Kiekvienas vaikas ar suaugęs turi bendrauti su kitais ir prie jų prisijungti, tai yra socializuotis. Didžiulė reikšmė yra tėvų pastangos kryptingai ir tikslingai siekti, kad šeimoje augantys vaikai realizuotų savo žmogiškąsias savybes - taptų dorovinėmis asmenybėmis. Tėvai savo vaikų pedagogai – kūrėjai.
Tačiau, šiais laikais ypač daug šeimų skiriasi, retai sutuoktiniai nugyvena visą gyvenimą kartu darniai ir laimingai, o juk dažniausiai šalia jų auga vaikai, kuriems reikia tėvo ir motinos. Svarbu padėti tokiems vaikams, pabandyti suprasti jų mintis ir norus ir surasti geriausią sprendimą. Vaikui tėvų skyrybos – vienas didžiausių stresinių išgyvenimų. Dažnai nesusimąstome, ką vaikas tuo metu jaučia, galvoja, kaip tai atsilieps tolimesniame jo gyvenime.
Pasak Z. Bajoriūno (1997) šeima – pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Šeima yra ne tik raginimas gyventi, bet ir gyvenimas. Šeimoje prasideda būsimos asmenybės socializacija.
Pasak Vydūno (1990), labiausiai žmonišką ir sąžiningą asmenybę brandina šeima, ugdanti ją savo dora ir bendravimu.
Poveikis šeimoje daromas visiems – tėvams ir vaikams – dėl joje vykstančių socializacijos procesų: ypač bendro gyvenimo joje, kasdieninio bendravimo, gludinančio charakterius ir formuojančio moralines vertybes. Šeimoje jungiasi žmogaus natūralioji prigimtis ir jo sociakultūrinė būtis.
Labai svarbus yra šeimos narių bendravimas, tarpusavio moralinė atsakomybė ir savitarpio pagarba. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykis, tai vienas reikšmingiausių veiksnių. Keičiant šeimos narių tarpusavio santykius, keičiasi ir jos dorovinis, psichologinis klimatas. Nuo motinos ir tėvo santykių priklauso šeimos psichologinis klimatas, kuris augantį vaiką suartina su šeima arba atstumia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!