Kursiniai darbai

Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos

9.8   (3 atsiliepimai)
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 1 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 2 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 3 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 4 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 5 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 6 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 7 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 8 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 9 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 10 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 11 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 12 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 13 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 14 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 15 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 16 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 17 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 18 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 19 puslapis
Administracinės teisės pažeidimų viešosios tvarkos srityje kvalifikavimo problemos 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS „Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įrašyta, kad lietuvių tauta siekia inter alia „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“.1Žmonių visuomenės santykiai grindžiami interesų derinimu ir kompromisų paieškomis. Nenorintys paklusti socialinio gyvenimo nustatytiems principams, turi suvokti savo visuomenei nepriimtino elgesio iškylančius padarinius. „Todėl žmonių bendruomenė sukuria tam tikrą politinę organizaciją – valstybę, kurios vienas iš uždavinių yra prireikus jėga užtikrinti daugumos nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi“. 2Apie dorovines žmogaus vertybes ir priimtas elgesio taisykles kalbama labai seniai, stengiamasi vis daugiau žmonių įdiegti, kad kito asmens gerbimas, jo laisvių ir teisių užtikrinimas yra stiprus pagrindas tvirtai demokratinei valstybei. Tačiau, nors ir dirbama su tokia svarbia visuomeninių santykių švietimu, atsiranda asmenų, kurie negerbia žmogiškųjų vertybių ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių žemina žmogaus orumą.„Vadinasi, žmonių bendruomenė privalo turėti mechanizmą, kuris užtikrintų minėtą teisių ir pareigų pusiausvyrą“3.Tinkamas įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimas atsispindi tinkamą vykdymo kontrolę. Vykdomoji valdžia yra atsakinga, kad jų teisės aktai ir teisės aktuose suformuotos elgesio taisyklės taptu visuotinai priimtinos ir taptu „teisinės tikrovės modeliu“.4 Darbo aktualumas: padarius administracinį nusižengimą asmeniui paskiriama atitinkama administracinė nuobauda, kurią skiria tam paskirti kompetentingi pareigūnai. Įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuoja įvairius teisinius santykius visuomenėje. Viešoji tvarka, jos sąvoka minima daugelyje teisės aktų. Tačiau šios sąvokos išaiškinimas nėra vienodas. Skirtingas supratimas lemia skirtingus teisės aktų priėmimus. Įstatymuose pastebėsime, kad nėra išsamaus pačios šios sąvokos išaiškinimo, gal dėl to, nežinant tikslaus apibrėžimo kas yra ta viešoji tvarka, mes negalime kvalifikuoti nusikalstamos veikos tinkamai, kaip nurodo administracinių nusižengimų kodeksas. Toks skirtingas sąvokos apibrėžimas iš esmės sukelia labai daug teismų ginčų, įvairių diskusijų. Sąvokos nesupratimas sukelia šio darbo aktualumą, nežinant tikslių šios sąvokos ribų mes negalime kvalifikuoti padaryto nusižengimo. Darbo problema: Dažniausiai pasitaikantys administraciniai nusižengimai yra susiję su viešąją tvarka, tokie nusižengimai daro žalą mūsų visuomenei. Problematika yra aiški, kad administracinės teisės viešosios tvarkos pažeidimų skirtingas objektyviųjų ir subjektyviųjų pažeidimo požymių supratimas sukelia problemą kvalifikuojant veikas ir skiriant atitinkamas sankcijas. Darbo tikslas: Išnagrinėti viešosios tvarkos sampratą, viešosios tvarkos kvalifikavimo objektyviąją ir subjektyviąją pažeidimo sudėtį, atskleisti kylančias ir dažnai pasitaikančias problemas ir išnagrinėti teisų praktikos aspektus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti viešosios tvarkos sampratą; 2. Išanalizuoti viešosios tvarkos kvalifikavimo aspektus, remiantis teismų praktiką pateikti pavyzdžių susijusių su aprašoma tema; Darbo objektas: Šiame darbe bus nagrinėjama viešosios tvarkos problemos susijusios su pažeidimų kvalifikavimu taikant teorines ir praktines žinias. Darbo metodai: Naudotas lyginamasis metodas, lyginant viešosios tvarkos pažeidimus ir nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Atskleidžiami tarpusavyje lyginti skirtumai. Lingvistinis metodas – aiškinant sąvokas, remiantis lietuvių kalbos žodynu ir teisine literatūra. Loginis metodas buvo naudojamas vertinant teismų praktiką. Darbo struktūra: sudaro dvi dalys: 1. Teorinė dalis, kurioje išaiškinsim viešosios tvarkos sampratą; 2. Antroji dalis detaliai analizuojama viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis, administracinės atsakomybės samprata, administracinės teisės viešosios tvarkos pažeidimų kvalifikavimo aspektai teismų praktikoje analizė ir formuojamos darbo išvados. 1. VIEŠOSIOS TVARKOS SAMPRATA „Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucinis teismas Brokdorfo bylos sprendime suformulavo sampratą, jog viešoji tvarka – nerašytų taisyklių visuma, kurių laikymasis (vok. Befolgung) pagal vyraujančias visuomenines ir etines nuostatas (vok. Anschauugen) laikomas tinkamo ir tvarkingo (vok. geordnet) visuomenės narių sugyvenimo tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje būtinąja (vok. unerlässlich) sąlyga“5. Kitaip tariant viešoji tvarka, tai visuomenes veiksmai, kuriais palaikomas visuomeninių santykių stabilumas ir piliečių saugumas. Kiekviena valstybė turi savita viešosios tvarkos sampratą ir suvokimą. Kaip ir Lietuvos viešosios tvarkos samprata taip nacionalinė viešosios tvarkos sąvoka kinta. „Sąvoka „viešoji tvarka“ bet kuriuo atveju reiškia, kad, be socialinės tvarkos sutrikdymo, kurį sukelia bet koks įstatymo pažeidimas, turi kilti tikra, esama ir pakankamai rimta grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų.“6 Viešosios tvarkos sąvokos neapibrėžimas ir sąvokos nepateikimas teises aktuose yra viena iš problemų, sampratos atskleidimas yra vienas iš teismų praktikos uždavinių.7Tad kalbėti apie viešosios tvarkos sąvoka, kuri tiktu visiems nėra įmanoma. Taip pat reikėtų įsidėmėti, kad viešosios tvarkos samprata yra pateikta skirtingai, tai galime pastebėti peržvelgę skirtingas teisenas. „Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.“8 Administracinėse bylose, taip pat nėra tikslaus apibrėžimo, tačiau jis skiriasi nuo pirmiau aptartos civilinių bylų sampratos. Viešoji tvarka yra žmonių priimti elgesio standartai, moralės ir dorovinių vertybių suvokimas. Viešąją tvarką galima laikyti, kaip didelę dalį visuomeninių santykių. Teisine prasme viešoji tvarka laikoma kur kas siauresne sampratą. „Viešajai tvarkai, kaip poveikio objektui, būdingos dvi ypatybės, kurios turi įtakos ją reguliuojant“9. Pirmoji ypatybė, kuri labiau galėtų būti apibūdinama kaip geroji savybė , tai kad visuomeninimas būdingas lankstumas ir juos lengva pakeisti: „Keičiasi jų dalyvių sudėtis, teisių ir pareigų įgyvendinimo sąlygos“10. Antroji viešosios tvarkos ypatybė, tai, kad ši samprata ir suvokimas negali būti įsprausta į teisinius rėmus, jos supratimo raida yra labai svarbi ir atsižvelgiant i kitas socialines normas, kurios nėra universalios ir jom būdingas dažnas kitimas. Viešosios tvarkos samprata prasidėjo nuo baudžiamojo įstatymo Prūsų laikais, šiame įstatyme viešosios tvarkos pažeidimui buvo priskiriami tokie nusikaltimai, kaip neatvykimas į teismą, pasikėsinimas į vokiečio gyvybę ir t. t. Šiame kontekste, buvę įstatymai įtvirtinti kitose LR įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys tai, kad Prūsų teisynas tai buvo vienintelis įstatymas, kuriame buvo taikomos sankcijos už viešosios tvarkos pažeidimus. „Viešasis saugumas” – palyginti nauja kategorija policijos mokslo teorijoje ir praktikoje, nes pirmąkart teisės aktuose buvo įrašyta Lietuvos valstybės reformos procese (1990 m. pabaigoje). Gaila, kad įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme įtvirtindamas uždavinį – „užtikrinti visuomenės saugumą” kaip teisinę novelę, jo neišaiškino. Todėl tai sukėlė nemažai ginčų ir diskusijų tarp mokslininkų bei policijos praktikų. Vadinasi, praktinis šio uždavinio įgyvendinimas reikalauja išsamesnių mokslinių tyrinėjimų.“11Policija yra nustatoma kaip pagrindinė institucija užtikrinanti viešąją tvarką. Iškilus problemai dėl viešosios tvarkos už problemos realizavimą yra atsakinga policija. 2. VIEŠOSIOS TVARKOS PAŽEIDIMŲ KVALIFIKAVIMO SUDĖTIS Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, administracinių teisės pažeidimu laikomas priešingas įstatymams, tyčinis arba neatsargus veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką bei piliečių tieses ir laisves, už tokias veikas įstatymai numato administracinę atsakomybę. Norint tikslingai išanalizuoti nusižengimą reikia gerai išmanyti kvalifikavimo sudėtis ir jų taikymą. Darant pažeidimą asmuo suvokia kokie padariniai gali grėsti už įstatymų nesilaikymą, bet kokį jo veikimą arba neveikimą susijusį su pavojinga veika, koks žalos dydis gali grėsti visuomenei ir visuomeniniams santykiams. Administracinėje teisėje kaip ir baudžiamojoje teisėje yra būdingi objektyvieji ir subjektyvieji pažeidimo požymiai: 1. Objektas; • Rūšinis, šiuo atveju visiems nusižengimams, bus taikomas vienas ir tas pats objektas - viešoji vieta. • Tiesioginis – pagal tam tikra viešosios tvarkos srityje nustatyta dispoziciją 2. Objektyvioji pusė; 3. Subjektas; 4. Subjektyvioji pusė;12 Šie keturi pagrindiniai požymiai yra glaudžiai susiję vienas su kitu, nes neesant bent vienam iš šių požymių nutraukiama administracinė teisena ir nusižengimas negali būti kvalifikuojamas toliau. Pažeidimo sudėtis susideda iš šių keturių pagrindinių pažeidimo „organų“. 2.1 Objektyvioji pusė 481 straipsnis. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Nedidelis, viešosios tvarkos pažeidimas- administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką. Tokiais neadekvačiais veiksmais pažeidėjas parodo, savo žemą kultūros lygį, panieką visuomenės interesams, egoizmą ir padorumo taisyklių nepaisymą. Šio nusižengimo rūšinis objektas - viešoji tvarka, tiesioginis objektas – visuomeniniai santykiai, kurių visumą sudaro viešoji tvarka. Asmeniui padarius šį pažeidimą atsiranda žala LR piliečių teisėtiems interesams ir jų teisėms. Žala taip pat padaroma ir piliečių turtui, sveikatai, net gi pažeidžiamos jų kasdieninės darbo ir poilsio sąlygos. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo objektyviąją pusę sudaro konkretūs pažeidėjo veiksmai, kitaip tariant aktyvus veikimas. Veiksmai, kurie pažeidžia valstybės nustatytas normas, tvarką, pažeidimo metu sukeliant realią grėsmę visuomeninimas santykiams. Šiame pažeidime galima išskirti tris pagrindinius objektyviuosius požymius: 1. Necenzūriniai žodžiai viešoje vietoje – dažniausiai pasitaikantys veiksmai. Vienas iš šiurkščiausių nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo formų. Pažeidėjas išreiškia akivaizdžią nepagarbą visuomenei. Nėra svarbu kokiomis aplinkybėmis asmuo išreiškė savo įtūžį ir nepasitenkinimą, jis turi atsakyti už padarytą nusižengimą administracine tvarka. Problema yra ta, kad ANK 481 straipsnyje nėra konkrečiai apibrėžta kas yra necenzūriniai žodžiai. Pažeidimą darančiam asmeniui jo išsakyti žodžiai gali atrodyti normalūs ir nieko neišsiskiriantys, nuo kitų jo vartojamų žodžių, tačiau policijos pareigūnas situaciją gali įvertinti dar kitaip. Todėl kol nėra konkrečiai apibrėžta šiame įstatyme, kas yra cenzūra ir kas laikomi necenzūriniais žodžiais tol bus problemiška asmenis traukti atsakomybėn pagal ši požymį. 2. Įžeidžiamas kibimas prie žmonių - veiksmai, kurie žemina kitus asmenis, jų garbę ir orumą. Taip pat nėra gerbiama jų asmeninė erdvė ir yra pažeidžiamas saugumo jausmas. Tokie veiksmai, kai pažeidėjas tampo kitą asmenį, naudoja fizinę jėgą, suvaržo asmens laisvę (judėjimą), taip pat tyčinis tam tikrų drabužių, galvos ar kaklo apdangalų numetimas. Prie įžeidžių kibimų priskiriamas ir cigarečių dūmų pūtimas. 3. „kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką“13nėra konkretaus nurodymo, kuriais galima tiksliai apibūdinti ir remtis įvardijant kitus veiksmus susijusius su viešąją tvarka. Teisėtvarkos pareigūnai patys remdamiesi savo morale ir požiūrių, skirtingai kvalifikuoja ir nustato pavojingumo ir pažeidimo lygį. Didelis procentas pareigūnų klaidingai laiko „ kitus tyčinius veiksmus“. Pagal esamą apibūdinimo požymį, galime administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį, kuris savo veiksmais pažeidžia viešąją rimtį t. y. šlapinimasis viešoje vietoje, suoliukų, kelio ženklų, autobusų stotelių laužymas ir t.t. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo svarbiausias požymis yra viešoji tvarka. Svarbūs nusižengimo aspektai, kurie yra nurodomi LR ANK 481 straipsnyje – necenzūriniai žodžiai. Straipsnyje akcentuotai pabrėžiama viešosios tvarkos sąvoka tik prie necenzūrinių žodžių. Įstatymų leidėjas kalbėdamas apie įžeidžiančius veiksmus ir kibimą prie žmonių nepriduria viešosios vietos, o tik pamini „kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarka“. Todėl svarbu suprasti kas yra viešoji tvarka. Išanalizavus sampratas galime teigti, kad pažeidimas yra padarytas viešoje vietoje, nors ten nėra žmonių, pavyzdžiui kaip pastatų niokojimas rašant nešvankius žodžius, gatvių apšvietimo daužymas ir t.t. Įsigaliojus naujam administracinių nusižengimų kodeksui ir nebegaliojant ATP daug kas iš buvusių straipsnių liko nepakitę, tik gavo kiek kitokius apibrėžimus. Raimundas Kalesnykas savo straipsnyje apie tuometinio ATP 174 str. „Nedidelis chuliganizmas “ sudėties formos problemą pasisakė tokiai žodžiais : „Mano nuomone nedidelį chuliganizmą reikėtų priskirti prie pažeidimų, kurių sudėtis yra materiali“, 14autorius argumentavo savo nuomonę tuo, kad visi įžeidžiantys veiksmai ar žodžiai, kuriuos asmuo panaudojo prieš kitą asmenį ar viešosios tvarkos rimtį turi padarinius, nes pažeidėjas bus įžeidęs asmens garbę ir orumą ir įžeistas asmuo dėl to jausis nemaloniai, taip pat bus sutrikdyta visuomenes rimtis. Tęsiant straipsnio autoriaus mintį, galime tą pačią problemą įžvelgti ir į šiuometinį ANK 481 straipsnį, kadangi įstatymų leidėjas nepakeitė įstatymo turinio. Analizuojant kito ANK straipsnio susijusio su neteisėtai šaudymo iš ginklo objektyviuosius požymius ir jų problemas matome pirmą problemą ir neapibrėžtą šaunamojo ginklo sąvoką. ANK 482 str. Neteisėtas šaudymas iš ginklo. Už šio įstatymo nesilaikymą taikoma administracinė atsakomybė. Kaip ir ankstesnio taip ir ANK 482 str. rūšinis objektas yra viešoji tvarka, o tiesioginis objektas – LR piliečių saugumas ir rimtis. Šaudymas iš ginklo tam neskirtose vietose kelia realią grėsmę piliečių gyvybei, jų asmeniniam turtui, taip pat ir valstybės turtui. „Požymiai, apibūdinantys išorinį teisės pažeidimo pasireiškimą, sudaro kitą nusižengimo sudėties elementą“15.Pagrindinį požymį sudaro pati veika, t. y. neteisėtas šaudymas iš ginklo. Įstatymas yra pažeidžiamas jei asmuo jį naudoja gyvenamojoje vietoje ar viešoje vietoje, taip pat jei asmuo naudoja ginklą tam neskirtose vietose ar pažeidinėja taisykles šaudymui skirtose vietose. Svarbus aspektas kvalifikuojat pažeidimą tai, kad reikia atsižvelgti, koks ginklas buvo panaudotas darant pažeidimą: šaunamasis, dujinis ar pneumatinis. Šaunamaisiais ginklais įvardijami: koviniai, tarnybiniai, vardiniai ir t.t. ir šių ginklų panaudojimas laikomas pažeidimu. Svarbiausias aspektas yra vieta, kur asmuo padarė nusižengimą. Įstatymų leidėjas įvardijo tris vietas: 1. Remiantis LR CK 2.16 fizinio asmens gyvenamoji vieta yra laikoma faktiškai ta vieta, kurioje dažniausiai gyvena. Gyvenamąją vietą dar galime įvardinti kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė turėdamas tikslą likti. Arba tai vieta, kuri skirta gyventi žmonėms, miesto teritorija, privatūs gyvenamieji kvartalai ar gyvenvietės bei kaimo apylinkės. 2. Šaudymas iš ginklo tam neapibrėžtose vietose. Mūsų šalyje yra įsikūrusios tam pritaikytos patalpos, kuriose leistinas šaudymas iš ginklo, šaudymo tirai, medžiokliniai šaudymo stendai, šaudyklos. „Į administracinės teisės pažeidimo objektą kėsinamasi tam tikra veika“ 16šiuo atveju pažeidimas laikomas tada, kai iš ginklo šaudoma LR BK komentare apibrėžtose viešosiose erdvėse, parkuose, skveruose, namo laiptinėje, miškuose. 3. Neteisėtu šaudymu laikomas ir taisyklių nesilaikymas tam pritaikytose vietose. „Asmuo administracinėn atsakomybėn bus traukiamas tada, jie jis šaudydamas šiose vietose nesilaiko saugumo priemonių“. 17 Kvalifikuojant šį pažeidimą policijos pareigūnai dažnai susiduria su keblumais skirtingai įvertindami situaciją ir pamiršdami, kad ginklo išsitraukimas viešoje vietoje, kur aplink yra begales daug kitų asmenų ir jiems gresia realus pavojus. Iškyla klausimas, kaip vertinti konkretaus nusižengimo metu panaudoto ginklo pavojingumą, ar remdamiesi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme esančius ginklų skirstymu i kategorijas pagal pavojų kitiems. Kvalifikuojat nusižengimą galimos dvi sudėtis tiek materiali tiek formali. Tačiau materiali kalbama tik tuo atveju jai nėra sužalotas ar asmeniui atimta gyvybė, toks nusižengimas gali peraugti į baudžiamąjį nusikaltimą ir tuo metu reikėtų kvalifikuoti remiantis BK straipsniais. Tačiau formali sudėtis išlieka tuo aspektu, kad pats ginklo išsitraukimas sutrikdė viešosios tvarkos rimtį, paveikė asmenis ir galėjo sužaloti šalia buvusius piliečius. Pats didžiausias keblumas yra ribos peržengimas ir skirtingas pareigūno suvokimas į pavojingumo mąstą pradedant visą tyrimą, tačiau neatmestinas faktas, kad prokuratūra taip pat susiduria kvalifikuodamos ir nustatydamos tokį nusižengimą ir suvokdama pavojingumo ribą ir šaudymo iš ginklo atoveiksmius visuomenės rimčiai ir neatmestinas dalykas piliečių sveikata bei gyvybė. Pateikiami ir ANK 483 str. civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimas. Nagrinėjamų pažeidimų rūšinis objektas – viešoji tvarka, tiesioginis- viešoji rimtis ir piliečių saugumas, taip pat prie tiesioginio objekto priskiriama ir žmogaus gyvybė, nes didesnės pirotechnikos priemonės gali ne tik sužaloti asmenį, bet ir atimti gyvybę. Problema, su kuria susiduriama, tai pirotechnikos kategorijos ir LR civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme nustatytomis ribomis. Fejerverkai yra skirstomi į keturias pavojingumo kategorijas F1,F2,F3,F4, visoms šioms kategorijoms yra nustatyta amžiaus riba nuo kelių metų galima teisėtai įsigyti pirotechnikos priemones.18Teatrinių pirotechnikos priemonių skirstymas T1,T2, ir kitų pirotechnikos priemonių skirstymas P1 IR P219. Įstatyme yra apibrėžta tikslios naudojimo taisyklės ir gresiančios sankcijos už taisyklių nesilaikymą. 1. Kalėdinis laikotarpis dažniausiai pasitaikantis metas kai paaugliai neteisėtai įsigiję pirotechnikos priemonių mėto jas praeiviams po kojomis, taip pažeisdami jų rimtį ir sukeldami realių pavojų jų sveikatai. Neteisėtas pirotechnikos įsigijimas ir jos naudojimas pažeidžia rimtį, sukelia pavojų sveikatai ir galime teigti, kad neatidėliotinas dalykas yra ir gyvybės atėmimas ir visą tai priklauso nuo pirotechnikos stiprumo lygio. 2. Padariniai nors ir asmenys ir nesprogdino viešoje vietoje pirotechnikos priemonių, bet pats faktas, kad jas nusipirko, tai jau įvarydamas kaip pažeidimas, ir sudėtį galime vardinti kaip materialią, nes „visuomenėj pavojingas yra pats veikimas arba neveikimas“20 3. Problema kylą įrodinėjant pardavėjo priežastinį ryšį su padaryta veika, šis aspektas svarbus tada, kai parduodamos pirotechnikos priemonės asmuo nenutuokia ir nieko nežino, kurs keliaus jo prekės ir ar jos bus perduotos kitiems asmenims. Sunku kvalifikuot asmens veiksmus. „ Veikos padarinius reikia nustatyti tik tais atvejais, kai tai numatyta konkrečioje teisės normoje. Pavyzdžiui, atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio pirmąją dalį atsiranda tuomet, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą. Tokie nusižengimai vadinami materialiaisiais.“21 Pardavus pirotechnikos priemones asmuo nenumato pirkusių asmenų veiksmų ir negalvoja apie padarinius, kad jos bus perduotos kitiems asmenims, tad pardavimą kaip patį tiesioginį veikimą susijusiais su padariniais kvalifikuoti būtų nesąžininga. Trečiasis asmuo ir įgijęs prekes asmuo, kuris nebuvo nustatyto amžiaus, kad galėtų įsigyti pirotechnikos priemonės savo veikimu yra atsakingas už padarinius. Kaip galėtumėm trakuoti tėvų elgesį, kai šie perka stipresnės kategorijos pirotechnikos priemones nei yra jų vaikas? Už įvykstančius padarinius turėtų būti atsakingi jie, nes savo veikimu suvokė, kad jų vaikas negali įsigyti prekės pagal įstatymo nustatytas normas, tačiau vis tiek suteikė galimybę vaikui turėti neleistinas pirotechnikos priemones. 484 str. Alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba neblaivaus pasirodymas. Šio pažeidimo rūšinis objektas yra – viešoji tvarka, tiesioginis visuomenės moralė ir žmogaus santykis su pačiu savimi. LR alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. yra įvardinta alkoholinio gėrimo reikšmė :„ Alkoholinis gėrimas – gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento)“.22Parfumerijos bei kiti kosmetikos gaminiai turintys etanolio koncentracijos ne mažiau kaip 1,2 procento tai pat laikomi alkoholiniais gėrimais. Objektyvioji pusė šiame pažeidime susideda iš dviejų aktyvių veiksmų: 1. Alkoholinių gėrimų vartojimas, kas priskiriamas prie alkoholinių gėrimų išsiaiškinome pradžioje. Tokiais veiksmais pažeidžiami priimti visuomenės standartai ir elgesio taisyklės. Alkoholio vartojimas viešoje vietoje trukdo aplinkiniams. Girtaujantys asmenys tampa neadekvatūs ir nejaučia ribų. Susidaro sąlygos įvykti kitiems viešosios tvarkos pažeidimams, kartais ir baudžiamiesiems nusikaltimams. Baigtinis šio nusikaltimo veiksmas laikomas net ir tada, kai pradaroma alkoholinio gėrimo tara, o ne tik, kai išgeriamas visas alkoholinis ar puse alkoholinio gėrimo. Iš esmės nėra tikslaus apibrėžimo kiek alkoholinio gėrimo turi būti išgerta. Straipsnyje yra įvardijamas konkretus veiksmas - „svaigalų gėrimas“23, tad pasiruošimą suvartoti galime priskirti prie veikimo, nes asmuo tyčia suvokdamas sankcijas atsidarė alkoholio butelį ir ruošiasi jį suvartoti. 2. Kalbant apie neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje galime suskirstyti į dvi pavojingumo puses. Neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje žeidžia ne tik kitų asmenų orumą, bet ir paties įvaizdį ir trikdo visuomeninę dorovę. Faktas ar prieš pasirodant neblaiviam asmeniui jis gėrė namuose, bare, restoranuose ir kitose vietose nėra svarbus. Pažeidimo problematika, ar visada neblaivų asmenį reikia bausti? Elementarūs pavyzdžiai, kurie galėtų apibūdinti kokį asmenį traukti atsakomybėn būtų teisingiausia, ar tą, kuris išgėręs tačiau nepažeisdamas, elgdamasis oriai, nesukeldamas realios grėsmės nei sau nei aplinkiniams ir neišsiskirdamas iš minios ir iš esmės neatrodantis išgėręs gali būti traukiams atsakomybėn? Priešinga situacija pirmajam asmeniui - iš baro, restorano ar kitos vietos išėjęs neblaivus asmuo, kuris akivaizdžiai sukelia įtarimų, kad yra neblaivus ir trikdo viešosios tvarkos rimtį keikdamasis ir garsiai šūkaudamas ir taip gąsdindamas kitus asmenis. Policijos pareigūnai turi įsidėmėti esminį dalyką, „norint patraukti administracinėn atsakomybėn, nepakanka vien pasirodyti girtam viešose vietose“.24Todėl reikėtų tinkamai įvertinti būsimus padarinius, kuriuos asmuo galėtų kelti lyginant abejomis situacijomis, todėl pildant administracinių nusižengimų protokolą už administracinį nusižengimą, privaloma pabrėžti pažeidėjo veiksmus, kaip jis elgėsi būdamas neblaivus, sakė įžeidžius žodžius, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo visuomenės dorovę. Esminiai požymiai, apibūdinantys girto asmens pasirodymą viešose vietose: vienas iš labiausiai pastebimas požymis yra dideli rankų mostai, nerišli kalba. Galime ginčytis, kad ir kitas viešoje vietoje esantis asmuo dėl savo manierų taip pat gali mosikuoti rankomis, plačiai demonstruoti matomus vaizdus, tačiau tikrai nėra sunku atskirti neadekvatų neblaivų asmenį, kitas aspektas yra nerišli kalba. Neblaivūs asmenys ne tik nesiorientuoja aplinkoje, bet ir nebejaučia nustatytų elgesio normų, prarandą gėdos jausmą ir stengiasi būti dėmesio centre girdamasis, maivydamasis, išsakydamas susikaupusi nepasitenkinimą, pastabas, įsitraukdamas į aršias diskusijas. Adekvatumo normas ir elgesio taisykles pamiršęs neblaivus asmuo taip pat nekreipia dėmesio į savo išvaizdą, dažniausiai nešvarūs drabužiai, avalynė, prasegti marškiniai, nusmukusios kelnės, arba net suplėšytos, tokie vaizdai visuomenei sukelia šleikštulį. Didelis alkoholio kiekis sunkina orientaciją „koordinacijos trūkumas, nesugebėjimas logiškai interpretuoti, kas atsitiko, prasta nuovoka, sunku tvirtai vaikščioti ir atsistoti“25 ir patys sunkiausi ir labai greit atpažįstami požymiai, visiškas girto asmens bejėgiškumas, asmuo nesugeba atsikelti nuo žemės. Taigi bet koks iš šių požymių išvardintų požymių sudaro ANK 484 straipsnio sudėtį. Įstatymų leidėjas tiksliai nėra apibrėžės viešosios vietos sąvokos, kurios samprata asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn, nes pagrindinis pažeidimo aspektas yra vieša vieta. Tad priimant sprendimą dėl asmeniui skiriamos atsakomybės reikia išanalizuoti ar įvykdyto prasižengimo vieta yra vieša. ANK 484 straipsnyje yra nurodytos viešosios vietos „stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse“26, tačiau prie viešosios vietos reikėtų priskirt ir mokyklas, darželius, teatrus, poilsiavietes, taip pat paplūdimius. Tačiau atsakomybė nebus taikoma, jei asmuo alkoholinius gėrimus vartos viešojo maitinimo įmonėse, kuriose privalomai turi būti tam išduotas savivaldybių ir valdybų leidimas. ANK 484 1 Viešojo maitinimo įsigytų alkoholio gėrimu išsinešimas iš viešojo maitinimo vietų Alkoholio kontrolės įstatyme draudžiamu laiku. Alkoholio kontrolės įstatyme 18 str.3 d. 13 p. yra nurodyta : „pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje;“ 27Rūšinis šio nusižengimo objektas – viešoji tvarka, tiesioginis - įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymas. Objektyviąją pusę sudaro asmens tiek pardavusio alkoholinį gėrimą, tiek išsinešusio pažeidėjo veiksmai: 1. Asmuo, kuris išsinešė suvokdamas gręsiančią atsakomybę už įstatymo pažeidimą - turi laikytis įstatyme nustatytų imperatyvių normų. 2. Asmens pardavusio alkoholinį gėrimą atsakomybė kyla, kai neperspėja, apie draudžiama išsinešimą iš patalpos, neišpilstoma tarą. „Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys“ atsakomybė už šį pažeidimą taikoma pagal ANK 485 straipsnį, šio nusižengimo rūšinis objektas yra viešoji vieta, tiesioginis – įstatymo laikymasis ir visuomenes nustatytos elgesio ir dorovės taisyklės. Objektyviąją pusę sudaro veika ( aktyvūs veiksmai), kurios pagrindinis iš požymių yra alkoholio vartojimas neturint įstatymo nustatyto amžiaus ir alkoholio turėjimas, alkoholio turėjimas ne būtinai turi būti akivaizdžiai matomas ( laikomas rankose) alkoholio turėjimu pripažįstamas ir tas faktas , kad jis yra kuprinėje ( maiše, dėžėje) kuri priklauso pačiam asmeniui arba kuris nors iš šių daiktų yra su asmeniu. Nesvarbu koks girtumas būtų nustatytas asmeniui neturinčiam dvidešimties metų, asmuo vis tiek bus traukiamas atsakomybėn, tačiau sankcijas dydžiui turi įtakos promilių skaičius organizme. Pagal ANK 486 straipsnio sankcijas už lindynių laikymą rūšinis objektas - viešoji vieta, tiesioginis - visuomeninė dorovė, gyventojų sveikata ir rimtis. „Lindynių laikymas sudaro neigiamus socialinius padarinius: pažeidžiama žmogaus moralinė ir fizinė sveikata“.28Kiti iš šio pažeidimo iškylantis veiksmai, ištvirkavimas, asmuo grimzta į alkoholizmą, veltėdžiavimas žlugdo asmenybę, taip pat didelį poveikį turi asmens socialiniai aspektai, veltėdžiaujantys ir į alkoholio spąstus įkliuvę žmonės praranda šeimas, darbus. Svarbiausias pažeidimo aspektas - supratimas kas yra lindynė, kiekvieno pareigūno suvokimas lemia ir skirtinga pažeidimo kvalifikavimą. Iš objektyviosios pusės galime suprasti kas konkrečiai turi būti laikoma lindyne. „Lindyne gali būti pripažinta bet kokia patalpa, tiek gyvenamoji (namas, butas ir pan.), tiek negyvenamoji (kavinė, restoranas, klubas ir pan.) arba kita patalpa (palėpė, rūsys, sodo namelis ir pan.), kuri nuolat naudojama alkoholinių gėrimų vartojimui.“29Objektyvioji pusė tai yra aktyvūs veiksmais padarytas nusižengimas: 1. Azartinių lošimo lindynių laikymas – „tai tokia patalpa, kuri specialiai ir nuolat naudojama azartiniams lošimams t. y. iš pinigų ir kt. materialių vertybių lošti kortomis, žaisti kauliukais, rulete ir t. t. “;30 2. Ištvirkavimo lindynių laikymas – patalpa, kurioje žmonės tenkina savo lytinius poreikius, užsiima nelegalia veikla, kaip prostitucijos vertimasis, atlieka prievartos veiksmus prieš žmogaus valia tvirkindamas kitą asmenį; 3. Alkoholinių gėrimų vartojimo lindynių laikymas – patalpa, kurioje yra vartojamas alkoholis, vartojantys alkoholį yra įvairaus amžiaus, nuo pilnametystės nesulaukusių asmenų iki pilnametystės sulaukusių asmenų ir vyresnio amžiaus žmonės. Lindynių laikymas tai pasyvūs veiksmai, kurie tęsiasi ne vieną , o daugiau kartų, kai asmuo suteikia patalpas kitiems ir be jo žinios yra vykdoma nelegali veikla arba pats lindynės savininkas yra nusižengimo iniciatorius ir leidžia savo patalpose vykdyti administracinę atsakomybę užraukiančius veiksmus. Vertimasis prostitucija pagal Lietuvių kalbos žodyną „prostitucija“ arba „prostitutė“ apibūdina kaip savo kūno pardavimą, paleistuvystę.31 ( žodynas). Prostitucija savotiškas verslas, už malonumo suteikimą gaunamas nustatytas atlygis. ANK 487 vertimasis prostitucija, atlygis naudojimasis prostitucijos paslaugomis objektyvioji pusė – rūšinis objektas – viešoji tvarka, nes tai yra teiseis priešinga veika, kuri pažeidžia visuomeninius santykius. Tiesioginis nusižengimo objektas – galime įvardinti visuomeninius santykius, nustatytos elgesio vertybės i kurias kėsinasi pažeidėjas. Objektyvioji pusė tai konkretūs veiksmai, kurių padarinius suvokia pažeidėjai. Iš straipsnio dispozicijos suprantame, kad administracinė atsakomybė gali kilti tiek paslaugas teikiančiam asmeniui, tiek jas priimančiam. Tačiau problema kvalifikuojant nusižengimą išlieką dėl pačių sąvokos neapibrėžimų, įstatymų leidėjas nėra nurodęs kokie veiksmai, kokios paslaugos įeina i vertimasis prostituciją, tad pareigūnui sunku suprasti kokia riba yra tarp prostitucijos ir „paprasto masažo“. ANK 488 straipsnis taiko sankcijas už triukšmo kėlimą gatvėse, parkuose, viešajame transporte, o nuo vakaro 19 val. iki 22 val. ir nakties nuo 22 val. iki 7 val. metu gyvenamose patalpose, įmonėse, kai tai trikdo piliečių ramybę arba darbą. Taip pat nereikėtų pamiršti ir to, kad triukšmo ribos yra nustatytos ir dienos metu gyvenamosiose patalpose. Rūšinis šio pažeidimo objektas yra viešoji vieta, tiesioginis – viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nusižengimo padariniai yra sutrikdyta gyventojų ramybė ir poilsio laikas. Tačiau šiame pažeidime būtina objektyviosios pusės įrodymas, tad nusižengimą sunku kvalifikuoti jie nėra pakankamai objektyviųjų nusižengimo požymių: 1. Švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas instrumentais, šauksmai gatvėje – aiškūs objektyviosios pusės požymiai, suprantama, kad tokiais veiksmais sutrikdę viešąją tvarką, gatvėje, paplūdimyje, parke ar kitoje viešoje vietoje buvusių žmonių rimti ir ramybę. Nepaisant to, ar tuo metu viešoje vietoje buvo keli ar keletas asmenų vis tiek buvo sutrikdyta viešoji rimtis. 2. Viešosios rimties trikdymas įstaigose, organizacijose - už tokį teisės pažeidimą atsako įstaigos arba organizacijos vadovas. 3. Gyvenamųjų patalpų viešosios rimties trikdymas – yra įvairių triukšmo sukėlimo aspektų ir kiekvienas sukeltas triukšmas gyvenamosiose patalpose yra skirtingai suvokiamas ir toleruojamas. ANK 489 rūšinis objektas – viešoji vieta – tiesioginis – policijos pareigūnų išteklių naudojimas, viešosios rimties sutrikdymas. Kaip ir visose ir šiame nusižengime yra svarbu veikos pavojingumas, tad kvalifikuojat šį pažeidimą yra skirtingas pareigūnų pavojingumo mąsto suvokimas, pareigūnui melagingas iškvietimas gali atrodyti visiškai jokių pavojingų veiksmų neturinti pažeidimas o prokurorui ar teisėjui tai gali būti pavojinga veika, kurios metu galima rizikuoti ir realia žmogaus gyvybę ar kita rimtesne veika. Taip pat kvalifikavimo problema gali iškilti grindžiant padarinių atsiradimu, juos laikyti materialiaisiais ar formaliaisiais. Tačiau analizuojant paties nusižengimo priežastini ryšį su padariniais galime teigti, kad tai labiau galima kvalifikuoti iš materialiosios pusės, nes buvo išnaudoti policijos pajėgų išteklius. Teismas skirdamas nuobaudas atsižvelgia ir į pačia asmenybę, sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Jei asmuo teistas ir už kitus nusižengimus neabejotinai jis nepasimokė iš kitų savo pažeidimų ir šį nusižengimą padarė suvokdamas iš blogų paskatų. ANK 490 straipsnio rūšinis objektas yra viešoji vieta, tiesioginis – naivių ir patiklių žmonių ( kas yra susiję su lošimu ir priklausomybės nuo lošimo atvejais) apsauga. Taip pat prie tiesioginio objekto priskiriamas ir lošimų tvarkos kontrolės užtikrinimas. Pavojinga šio pažeidimo veika yra susijusi su žmogaus priklausomybės išsivystymų ir asmeninio gyvenimo sugriovimu. Būrimas - patiklaus žmogaus naudojimasis. Buriantys asmenys supranta padaromą žalą asmeniui ir taip pasipelno dėl patiklių asmenų. Tačiau padariniai šiame nusižengime gali būti ir ne tiesioginiai, pvz.: lošimas ne iš daiktų ir ne iš vertybinių dalykų. Asmenys viešoje vietoje gali lošti ir be jokio susitarimo, tačiau tai nėra pavyzdingas elgesys kitų atžvilgiu ( pagrindinė pažeidžiama šio nusižengimo grupė yra nepilnamečiai asmenys). Tačiau skirtingas pareigūnų vertinimas gali būti kvalifikavimo problema. Nors teismų praktikoje nėra plačiai kalbama apie šio pažeidimo kvalifikavimą ir pasisakymus, galime teigti, kad šis straipsnis turi paties neapibrėžtumo problemą, kuri kvalifikuojant gali sudaryti kliūtis tinkamai įvertinant problemą ANK 491 Straipsnio rūšinis objektas viešoji vieta, tiesioginis šio pažeidimo objektas tai žmogaus gyvybė, sveikata, nustatytos visuomeninės taisyklės. Savivaldybių tarybų įstatymuose yra nustatytos visos su saugiu elgesiu ir su draudžiamais veiksmais susijusios vandens telkinių ir paviršinių vandens telkinių – ledo taisyklės. Prie kiekvienos maudymosi vietos, privalomai pagal įstatymą turi būti pastatyti įspėjamieji ženklai apie nustatytus ribojimus ir draudimus, tai pat miesto paplūdimiuose ir kitose tam skirtose vietos turi būti rekomenduojamos maudymosi taisyklės. 1. Vasaros metu dažnas nusižengimas, kai asmenys apsvaigę nuo alkoholio lipa į vandens telkinius nesilaikydami saugos rekomendacijų ir nustatytų įstatymų. Taip pat kai tėvai be priežiūros palieka savo nepilnamečius vaikus ir neužtikrina jų saugumo. Žmonės ištroškę ekstremalių nuotykių šokinėje tam nepritaikytose vietose arba nuo pavojingų ir įspėjamais ženklais pažymėtų tramplynų. Tokio pažeidimo padariniai yra įvairūs, žmonės susižaloja arba dėl taisyklių nepaisymo praranda gyvybes. Policijos pareigūnai užtikrindami viešąją tvarką įspėja apie taisyklių nesilaikymą arba surašo protokolus. Problemą galima įžvelgti, kaip visose straipsniuose, tai kiekvieno pareigūno veikos pavojingumo suvokimas. Vienas iš pareigūnų jau pradėjus daryti veiką asmenį įspės, kitas skirtingai suvokdamas pavojingumo lygi patrauks asmenį administracinėn atsakomybėn, už nurodytų taisyklių nepaisymą. 2. Šaltuoju metu laiku populiari pramoga, tačiau labai pavojinga yra paviršinių vandens telkinių - ledo taisyklių nepaisymas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad „vykdyti bet kokią veiklą, jei vandens telkinio ledas plonesnis nei 7 cm arba jo struktūra nevienalytė.“32 yra draudžiama. Lipant ant ledo „būtini smaigai, kurių dėka įlūžus galima būtų išlipti ant ledo “. 33Asmenys nesilaikydami nustatytų taisyklių rizikuoja savo ir kitų gyvybėmis ir pažeidžia visuomenines normas, nustatytas saugos taisykles. Kvalifikavimo problema išlieka ta pati, nuo pareigūno pavojingumo suvokimo priklauso ir pačios veikos kvalifikavimas. „Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui.“34 ANK 492 straipsnio rūšinis objektas – viešoji tvarka,, tiesioginis - žmonių sveikata ir valstybės ūkis, nepilnamečių rūkymo prevencija. Pavojinga veika - įstatyme numatytų ir visuomenei priimtinų taisyklių nesilaikymas, nepagarba žmonių sveikatai ir paties sveikatos negerbimas. ANK 493 straipsnis. Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Straipsnyje yra nurodami du pažeidėjo veikimai, pagalbos centro darbo trukdymas ir specialiųjų tarnybų iškvietimas, kai abejais atvejais pagalba nereikalinga. 1. BPC darbo trukdymas paskambinus, kai pagalba nereikalinga – rūšinis objektas yra viešoji vieta, tiesioginis – BPC darbuotojo išteklių naudojimas, realios grėsmės sudarymas kitiems piliečiams. Asmuo darydamas veiką, kuri įstatymų leidėjo apibrėžta, kaip negalima suvokė padarinius, suvokė kad daromas nusižengimas yra pavojingas kitiems piliečiams. Tačiau kvalifikavimo problema yra ta, kad BPC darbuotojas neišsiaiškina visų aplinkybių ir asmuo patraukiamas pagal šio nusižengimo 2 dalyje įtvirtintą dispozicija. „BPC operatorius privalo vadovautis Bendrojo pagalbos centro nuostatais, kurių 11.2, 11.3, 11.4, 11.13 punktuose numatyta, jog BPC operatorius priima ir operatyviai įvertina pagalbos prašymus bei nustato teiktinos pagalbos poreikį, atlieka operatyvų valdymą ir .t. t.“ 35. Išsiaiškinus ar tikrai yra reali grėsmė, kad asmuo yra blaivus ar jis tikrai suvokia, tai ką jis sako. Nors iš tiesų yra sunku išanalizuoti pranešėjo realų pavojų, tačiau BPC darbuotojai turintys ilgametę patirti gali atskirti melagingus pranešimus ( pvz. nepilnamečių melagingi skambučiai) dažnai šis nusižengimą vykdantis asmenys būna neblaivūs, todėl tai yra sunkinanti šio nusižengimo aplinkybė. 2. Antrosios straipsnio dalies rūšinis objektas - viešoj vieta, tiesioginis, specialiųjų tarnybų išteklių naudojimas, visuomenei priimtų taisyklių nesilaikymas, realios grėsmės sudarymas tikriems nukentėjusiems. Kaip ir pirmoje taip ir antroje dalyje asmuo suvokia savo pažeidimo padarinius ir supranta, kad dėl jo nusižengimo beprasmiškai naudojamos valstybės tarnautojų pajėgos. ANK 494 straipsnio nesilaikymas užtraukia administracinė atsakomybę, šio pažeidimo rūšinis objektas yra viešoji tvarka, tiesioginis – valstybės bei visuomenės saugumas, žmonių sveikata, dorovės principai. 1. LR Susirinkimų įstatymas reglamentuoja „teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus“ užtikrinant kitus įstatymų nustatytus elgesio principus- taisykles. Įstatymo 5 straipsnyje yra įvardinti draudžiami veiksmai tiek susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu. 9 straipsnyje nurodomos ir policijos pareigūnų funkcijos, dėl kokių veiksmų jie turi teisę nutraukti susirinkimą. Vykdant susirinkimą asmenys ar pavieni asmuo turi laikytis LR Susirinkimų įstatymo nustatytos tvarkos. LRSĮ 11 straipsnyje įtvirtinta organizatorius ir dalyvių atsakomybė „Susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, pažeidę šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, nustatyta tvarka traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, atsako už padarytą turtinę žalą ir privalo atlyginti nuostolius“ 36. Asmuo pažeidžiantis įstatyme nustatytus reikalavimus trikdo viešąją rimti, visuomenes nustatytas taisykles, darydami pažeidimus asmenys suvokia veikos padarinius. 2. „Renginys – šventė, koncertas, sporto varžybos, mugė, festivalis, reklamos akcija, atmintinos dienos minėjimas, cirko ir teatro vaidinimas, filmo (vaizdo klipo) masinės scenos filmavimas, masinė fotosesija, kilnojamas atrakcionų parkas, teatralizuotos eitynės, meninės akcijos, instaliacijos ir kiti vieši žmonių susibūrimai, kurių forma nepriskiriama susirinkimui Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka“37 Renginių organizatoriai turi laikytis nustatytų Savivaldybių renginių organizavimo taisyklių. Kaip ir pirmoje taip ir antroje įstatymo dalyje asmuo suvokia pažeidimo padarinius visuomenei, kad trikdo viešąją rimtį ir nesilaiko nustatytų taisyklių. 4941 straipsnis.    Lietuvos Respublikos sporto įstatyme nustatytų reikalavimų sporto renginių organizatoriams pažeidimas. LR Sporto įstatymo 14 straipsnyje yra nurodomi reikalavimai rengiant sporto renginį, taip pat 15 straipsnyje nurodoma renginio saugos užtikrinimas. 38Nusižengimo rūšinis objektas – viešoji tvarka, tiesioginis objektas- žmonių saugumas ir sveikata bei nustatytų taisyklių laikymasis. Renginio organizatoriai darydami pažeidimą suvokia, kad už neleistinus veiksmus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn, pažeidimo padariniai, kai nesilaikoma įstatyme nustatytų reikalavimo gali sutrikdyti viešąją tvarka, rimtį, taip pat renginio dalyviai ( neatmetama galybė, kad ir renginio žiūrovai) nesiimant reikiamų priemonių gali susižaloti, patirti stresą ir t. t. 495 straipsnis.     Neteisėtų mitingo, demonstracijos, protesto ir kitų akcijų rengimas branduolinės energetikos objekto teritorijoje ir sanitarinėje apsaugos zonoje. Pažeidimo rūšinis objektas – viešoji tvarka, tiesioginis – žmogaus saugumas, sveikata. SAZ – sanitarinė apsaugos zona – „Tai aplink stacionarų taršos šaltinį ar kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nustatyta SAZ riba skiria šią teritoriją nuo kitų teritorijų. Ūkinės veiklos skleidžiama tarša priklausomai nuo veiklos rūšies gali būti biologinė, cheminė ir fizikinė ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, todėl būtina nustatyti ribą, už kurios ši tarša gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje neviršytų teisės aktuose nustatytų ribinių taršos verčių.“ 39Pažeidimo padariniai yra įstatymo nesilaikymas, kitų asmenų pavojaus gyvybei kėlimas ( kalba eina apie mitingo demonstracijos organizatorių) visuomenei priimtinų taisyklių pažeidimas ir viešosios tvarkos nesilaikymas. Asmenys suvokia, kad jie yra pavojingoje zonoje, tiek SAZ tiek branduolinės energetikos zona yra pavojinga žmogaus sveikatai, neatmestina galimybė ir asmens gyvybė. 496 straipsnis.     Kino filmų viešo rodymo reikalavimų, kino filmų registravimo Filmų registre, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, prieigos prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų vietose privalomų filtravimo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimas. Rūšinis objektas yra viešoji tvarka, tiesioginis – reikalavimų nesilaikymas, dorovinių principų negerbimas, piratavimas. 2.2 Subjektyvioji pusė ANK 481 pažeidimo subjektyviosios pusės kaltės forma – tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Asmuo darydamas šį pažeidimą suvokia, kad jo neteisėsi veiksmai, trikdo viešosios tvarkos rimti ir žeminą žmogaus orumą ir sąmoningai leidžia norėdamas to ar ne atsirasti padariniams. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į fakultatyvinius požymius, nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo motyvą ir tikslą. „Pažeidimo motyvas- patenkinti individualius reikalavimus pabrėžti savo asmenybės svarbą ir taip rodant nepagarbą visuomenėje priimtos bendro elgesio taisyklėms“.40Savanaudiškumas, nepagarba visuomenės dorovei ir dorovinėms normoms. Moralės supratimo stoka, piliečių negerbimas. Tikslo apibrėžimas galėtų būti įvarydamas labai abstrakčiai: išsakyti savo visą nepasitenkinimą visuomenę, esama padėtimi, atkreipti dėmesį ir sutrikdyti aplinkinių rimti ir būti visuomenės dėmesio centru. Tačiau problema atsiranda kvalifikuojant žmogaus kaltę, kadangi miesto teritorijose yra vaizdo stebėjimo kamerų, niokojant valstybės ar savivaldybių turtą pažeidimą užfiksuoti yra lengviau ir įrodyti asmens kaltę nei ten kur kamerų nėra, parkuose, miškuose piliečiai dažnai niokoja valstybės ar savivaldybių turtą tad tik liudininku pagalbą galima įrodyti asmens kaltę. Kita problema įžeidinėjimas, svarbus aspektas, liudininku patvirtinimas. Pareigūnas gavęs skundą dėl įžeidinėjimų, gali nutraukti administracinio pažeidimo teisena, nes įrodymų trūkumas dažna spraga, o pažeidėjui laimėjimas. Nors ir yra apklausiami žmonės, pareigūnai negali nustatyti, kad žmogus sako netiesą, tačiau ne tik pareigūnai nesiima pirminių kvalifikavimo aspektų, bet dažnai būna ir taip, kad nusižengimą analizuojantis prokuroras nesutinka ir neįžvelgia pažeidimo, nes liudininkų nebuvimas apsunkina įrodinėjimo faktą. Taigi pats sudėtingiausias aspektas kvalifikuojant pažeidimą kaltės įrodinėjimo faktas. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo subjektas – pakaltinamas asmuo, sulaukės 16 metų. „Asmens pakaltinamumas yra kitas subjekto bendrasis požymis. Administracinių teisės pažeidimų kodekse asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyt apibrėžiamas negatyviąją prasme, t. y . per nepakaltinamumo sąvoką.“41 Problemos, kurios kyla iš subjektyviosios pusės, tai sankcijų skirimas, dabartinis ANK už šį straipsnį numato bauda nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, pakartotinai įvykdžius nusižengimą asmeniu i paskiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų, taip pat galimas ir toks variantas, kad asmeniui privalomai skiriamas lankymasis alkoholio ar narkotinių medžiagų prevencijos kursuose, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose. Tačiau dažnas variantas pasitaikantis tarp sankcijų skirimo yra prokuroro moralinis suvokimas ir viso pažeidimo rimtumas. Asmeniui prasižengus dėl to paties pažeidimo antrą kartą sankcijos skirimas- piniginė bauda neapsaugos visuomenės nuo pakartotino nusižengimo, tačiau būtina atsižvelgti į dažnesnį kursų- programų skirimą, kuris tikėtina turės didesnį poveiki pažeidėjui nei piniginį bauda. Dar viena iš problemų kvalifikuojant nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą yra jo atskirimas nuo baudžiamojo nusikaltimo. Atskiriant nusižengimą galime apželkit šiuos kriterijus: 1. Pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tik tyčiniais ir sąmoningais veiksmais; 2. Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas už kurį taikoma administracinė atsakomybė nuo viešosios tvarkos pažeidimo už kurį yra taikoma baudžiamoji atsakomybė skirais elgesio grubumu, tiek vienu tiek kitu atveju žala yra padaroma valstybei ar savivaldybei, tačiau skirtumas yra žalos mastas visuomenei, išdaužus viena, du langus bus taikoma administracinė atsakomybė, tačiau tokį patį veiksmą padarius su penkiolika ar daugiau langų asmuo turi būti traukiamas pagal baudžiamojo kodekso nuostatas. Tačiau ir čia iškyla keblumų, skirtingi žmonės ir jų skirtingos nuomonės ir žalos suvokimas, nei viename kodekse įstatymu leidėjas nėra apibrėžęs žalos masto, tad sunku kvalifikuoti nusižengimą. Policijos pareigūnas, prokuroras, teisėjas kvalifikuodamas pažeidimą privalomai turi atkreipti dėmesį į jo padarymo mastą ir pavojingumą visuomenei, laikas, vietą ir atsižvelgiant į kitas esamas pažeidimo aplinkybes. ANK 482 pažeidimo subjektyvioji pusė sudaro tiesioginė tyčia, asmuo aiškiai suvokia gręsiančius padarinius ir suvokia savo veiklos rimtumą, kai savo veikimu pažeidžia šaunamojo ginklo ir ginklų naudojimo nustatytas taisykles. Tačiau problema yra nusižengimo subjektas. Jis gali būti specialusis ir bendrasis. Reikėtų nustatyti specialiam subjektui gresiančią atsakomybę už konkrečiai atliktą veiką. Šiame nusižengime neesant specialiųjų subjekto požymių, jis bus traukiamas atsakomybėn pagal bendrojo subjekto požymius būdinga atsakomybe ir atvirkščiai. „Specialieji individualių subjektų požymiai gali būti skirstomi įvairiu pagrindu“: 2.1 „Darbo ypatybės, tarnybos padėtis (pareigūnas, karys, vairuotojas ir pan.)“: 2.2 „Priešingas teisei elgesys praeityje (ankščiau baustas administracine nuobauda, į policijos operatyvine- prevencinę įskaitą įrašytas asmuo ir pan.)“; 2.3 „Kiti fizinių asmenų teisinės padėties ypatumai (karo prievolininkas, užsienietis ir pan.)“42 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme šaunamuosius ginklus įsigyti galima pagal nustatytas kategorijas: „A kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti tik specialiojo statuso subjektai, valstybės kriminalistinės ekspertizės įstaigos“, „Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatinai Lietuvos Respublikos gyventojai“43 tokios ginklus gali turėti tik gavę specializuosiu leidimus. „Sportui B ir C kategorijos ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus“. „Savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai“, „C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų“. Ilgieji lygiavamzdžiai priklausantys B kategorijai galimi asmeniui ne jauniausiam kaip 21 metų. „Profesinei veiklai B ir C kategorijų ginklus

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 11932 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • SUMMARY 3
  • TURINYS 4
  • ĮVADAS 4
  • 1. VIEŠOSIOS TVARKOS SAMPRATA 7
  • 2. VIEŠOSIOS TVARKOS PAŽEIDIMŲ KVALIFIKAVIMO SUDĖTIS 9
  • 2.1 Objektyvioji pusė 9
  • 2.2 Subjektyvioji pusė 22
  • 2.3 Administracinės teisės atsakomybės samprata, bruožai ir principai 29
  • 2.4 Teismų sprendimų priėmimas viešosios tvarkos pažeidimų bylose 33
  • IŠVADOS 38
  • LITERATŪRA 39

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
40 psl., (11932 ž.)
Darbo duomenys
  • Teisės kursinis darbas
  • 40 psl., (11932 ž.)
  • Word failas 95 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt