AB „Achema“ logistikos sistemos kūrimas Airijoje

Baigiamojo magistro darbo tikslas yra išnagrin÷ti tarptautin÷s logistikos sistemos, stiprinančios prek÷s konkurencingumą, teorinius kūrimo aspektus ir pritaikyti juos, kuriant AB „Achema“ logistikos sistemą Airijoje. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių: teorin÷ tiriamos problemos analiz÷, AB „Achema“ tarptautin÷s prekybos analiz÷s, AB „Achema“ logistikos sistemos kūrimo, siekiant sustiprinti prek÷s konkurencingumą Airijoje, projektiniai sprendimai. Pirmoje dalyje nagrin÷jama logistikos sistemos samprata ir teoriniai logistikos sistemos formavimo aspektai. Analizuojama logistikos sistemos samprata, sistemų tipai, tarptautin÷s logistikos sistemos struktūros ir formavimo aspektai, sand÷liavimo organizavimas. Į klientą orientuota logistikos sistema pristatoma kaip pagrindinis veiksnys didinantis prek÷s konkurencingumą. Antroje dalyje trumpai pristatomi AB „Achema“ veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai. Detaliai analizuojamas azotinių trąšų eksportas esamais logistikos kanalais, išskiriant Rytų ir Vakarų logistikos kanalus. Trečioje dalyje tiriama galimyb÷ kurti logistikos sistemą Airijoje. Modeliuojama AB „Achema“ logistikos sistema Airijoje, pritaikomi pirmoje dalyje nagrin÷ti teoriniai sprendimai. Atlikus tyrimus ir analizę gauti rezultatai rodo, jog logistikos sistemos kūrimas, siekiant didinti prekių konkurencingumą Airijoje įmonei yra naudingas - tai leis padidinti pardavimo apimtis, rinkos dalį šioje rinkoje, pelną ir AB „Achema“ produkcijos konkurencingumą. The purpose of Master’s diploma paper is to analyze theoretical creation aspects of international logistics system, strengthening competitiveness of goods, and adapt it in creation of AB “Achema” logistics system in Ireland. Paper consists of 3 main parts: theoretical research of the analyzed problem, analysis of AB “Achema” international trade, designed solutions of AB “Achema” logistic system formation in Ireland, seeking to strengthen competitiveness of goods. The conception of logistics system and theoretical aspects of logistics system formation are being examined in the first part of the paper. Logistics system types, structures and formation aspect, storage planning are being analyzed. Logistics system directed towards the client presented as the main factor boosting competitiveness of the good. AB “Achema” work results and financial indexes are being briefly presented in the second part of the paper. Nitrogen fertilizer export via existing logistics channels, signifying East and West logistics channels are analyzed in details. Possibility of logistics system formation in Ireland is being examined in the third part of the paper. AB “Achema” logistics system in Ireland is being designed, theoretical solutions, examined in the first part, are being adapted. Research and analysis’ results show that AB “Achema” logistic system formation in Ireland, seeking to strengthen competitiveness of goods is beneficial to the company – it would lead to increase of sales volumes, market share, profit and competitiveness of AB “Achema” production. 5 ĮVADAS Temos aktualumas. Stambios pramon÷s įmon÷s Lietuvoje pl÷toja tarptautinį verslą, nes vietin÷ rinka yra per maža tokių įmonių produkcijos pardavimams ir augimui. Verslo praktika rodo, jog logistikos sistema, jos funkcionavimas ir efektyvumas yra labai svarbūs veiksniai užtikrinant įmon÷s produkcijos paskirstymo s÷kmę. Logistikos sistemą valdyti tarptautin÷je rinkoje yra sud÷tinga, kuo platesnis produkcijos paskirstymo tinklas, tuo sud÷tingesn÷ yra logistikos sistema. Daugelio stambių įmonių logistikos sistemos orientuojamos ne tik į įmonių vidaus logistikos poreikius, bet ir į klientų aptarnavimą. Nuolat stipr÷janti konkurencija visose rinkose, daugelį gamintojų verčia stiprinti ne tik pagrindinio gaminio konkurencines charakteristika, bet ir teikti papildomas paslaugas, kurios sukuria papildomą vertę pirk÷jui ir skatina ilgalaikį bendradarbiavimą. Į klientus orientuotos logistikos sistemos suformavimas sudaro galimybes gamintojui padidinti pagrindinio gaminio vertę pirk÷jui, atitinkamai didinamas ne tik gaminio konkurencingumas, bet ir sukuriamos prielaidos aptarnauti naujus rinkos segmentus, teikiant papildomas logistikos paslaugas. Problema. AB ,,Achema“, didžiausias azotinių trąšų gamintojas Lietuvoje, veiklos prioritetas yra tarptautin÷ prekyba su kitomis Europos valstyb÷mis. Vakarų Europos trąšų rinka yra patraukli ne tik Lietuvos gamintojams, bet ir kitoms sąlyginai pigią darbo j÷ga turinčioms Europos Sąjungos šalims – Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai. Šios šalys gali pasiūlyti panašių savybių ir kokyb÷s produkciją už panašią kainą. Dar didesn÷ problema yra NVS šalių, Egipto, Alžyro ir kitų „pigių dujų“ šalių azotinių trąšų gamintojai, kurie, šiai rinkai, gali pasiūlyti pigesnę prekę. AB ,,Achema“ siekdama išlaikyti savo pardavimų pozicijas Vakarų Europos rinkose turi stiprinti gaminių konkurencingumą. Kaip viena iš priemonių AB ,,Achema“ gaminamų azotinių trąšų konkurencingumui stiprinti Vakarų Europos rinkose yra į klientų aptarnavimą orientuotos tarptautin÷s logistikos sistemos įdiegimas. Tyrimo objektas – tarptautin÷s logistikos sistemos stiprinančios prek÷s konkurencingumą užsienio rinkoje. Šio darbo tikslas – išnagrin÷ti tarptautin÷s logistikos sistemos, stiprinančios prek÷s konkurencingumą, teorinius kūrimo aspektus ir pritaikyti juos, kuriant AB „Achema“ logistikos sistemą Airijos rinkoje. Sprendžiami darbo uždaviniai: a) Išnagrin÷ti tarptautin÷s logistikos sistemos, leidžiančios sustiprinti prekių konkurencingumą, kūrimo aspektus; 6 b) Išanalizuoti AB „Achema“ tarptautin÷s prekybos veiklą pagrindinį d÷mesį skiriant azotinių trąšų eksporto ir tarptautin÷s logistikos sistemos analiz÷ms; c) Atlikti AB „Achema“ logistikos sistemos, siekiant sustiprinti prekių konkurencingumą Airijoje, kūrimo sprendimus. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos logistikos ir logistikos sistemos sąvokos ir jų raida.. Išsiaiškinama logistikos sistemos tikslai ir funkcijos. Suvokus logistikos sistemą kaip tarpusavyje sąveikaujančių elementų visumą pereinama prie logistikos sistemos, kuria siekiama padidinti prekių konkurencingumą užsienio rinkoje, kūrimo aspektų nagrin÷jimo. Tokioje logistikos sistemoje akcentuojama sand÷liavimo ir klientų aptarnavimo kokyb÷s svarba. Išanalizavus teorinius logistikos sistemos aspektus, antrojoje dalyje apariama AB „Achema“ veikla, veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai. Išsamiai išanalizuojamos azotinių trąšų eksporto tendencijos. Didelis d÷mesys skiriamas esamų AB „Achema“ logistikos sistemų analizei. Trečioje dalyje AB „Achema situacijai pritaikomi, pirmoje dalyje nagrin÷ti, teoriniai logistikos sistemos kūrimo elementai. Atliekami AB „Achema“ logistikos sistemos, padedančios stiprinti prek÷s konkurencingumą Airijoje, kūrimo sprendimai. Darbe naudojami metodai: teorin÷s literatūros analiz÷s metodas, lyginamasis antrinių duomenų analiz÷s metodas. Atliekant praktinius tyrimus naudotas kiekybinis anketin÷s apklausos metodas. Prognozuojant naudotas MS OFFICE EXCEL programoje esantis TREND metodas. 7 I. TARPTAUTINöS LOGISTIKOS SISTEMOS TEORINIAI PAGRINDAI Šiuolaikiniame pasaulyje logistika turi labai didelę reikšmę. Tiesiogiai ar netiesiogiai logistika yra susijusi su kiekviena gyvenimo sfera. Kad logistikos samprata ir apimtis išsivystytų į tokia, kokią ją mes suprantame dabar, logistika kaip mokslas tur÷jo nueiti ilgą kelią. Šiame skyriuje nagrin÷jami teoriniai logistikos sistemos, kuria siekiama padidinti prekių konkurencingumą, kūrimo aspektai. Analizuojama logistikos samprata, logistikos sistemų tipai, sand÷liavimo organizavimas, klientų aptarnavimas logistikos sistemoje. Nagrin÷jami tarptautin÷s logistikos sistemos, orientuotos į klientų aptarnavimą, struktūros ir formavimo aspektus. 1.1. Logistikos sampratos raida ir logistikos sistemos sąvoka Logistika kaip procesas turi ilgaamžę istoriją ir praktikoje buvo taikoma nuo seniausių laikų, tačiau kaip modernaus mokslo sritis logistika yra palyginti naujas terminas, kuris praktikoje pirmiausiai prad÷tas taikyti gamyboje ir tik v÷liau paplito komercin÷je verslininkyst÷je. Šiuo metu logistika yra vienas iš pagrindinių verslo strategijos kūrimo elementų. Logistikos sąvoka tokia kokią mes suprantame šiandien yra daugyb÷s giminingų sąvokų evoliucijos rezultatas. Sąvoka buvo formuojama besikeičiančios pramon÷s ir iš to iškylančių logistikos iššūkių. XX a. šeštajame dešimtmetyje verslas logistiką laik÷ viena iš marketingo dalių. Kiekviena logistikos funkcija buvo visiškai atskirta ir vykdoma atskirai. Pagrindinis d÷mesys buvo nukreiptas į fizinę prekių distribuciją. Tik nuo septintojo dešimtmečio, anot Ž. Židonio (2002), į atskirai valdomas logistikos funkcijas pradedama žiūr÷ti kaip į tarpusavyje susijusių veiksmų grandinę, kuri prasideda išteklių įvedimu ir baigiasi galutinio produkto pristatymų pirk÷jui. Tod÷l apie verslo logistiką galime kalb÷ti šiuolaikine prasme. Ch. Moller (1994) kaip reikšmingiausią septintojo dešimtmečio logistikos apibr÷žimą įvardija JAV Logistikos valdymo tarybos (CLM) septinto dešimtmečio pradžioje paskelbtą apibr÷žimą, kuris logistika apibr÷ž÷ kaip veiklų sritį, valdančią efektyvų produktų jud÷jimą nuo žaliavos iki vartotojo, tam tikrais atvejais apimant ir žaliavų jud÷jimą iš tiek÷jo iki gamybos sektoriaus. Šios veiklos apima tarptautinį transportavimą, sand÷liavimą, žaliavų pateikimą, užsakymų pri÷mimą, pardavimų prognozavimą, vartotojų aptarnavimą. Šiame logistikos apibr÷žime gamyba buvo atskirta nuo logistikos, neskiriant ypatingo d÷mesio gamybai. Suformulavus naują verslo logistikos sampratą, pritaikytą šio laikmečio reikalavimams, kaip ,,visų veiklų, kuriuos palengvina tiekimo ir paklausos jud÷jimą ir koordinavimą, sukuriant laiko 8 ir vietos pranašumus” (Cakravastia ir Diawati, 1999), prad÷tos naudoti logistikos sistemos orientuotos į įmonių ir prekių konkurencingumo didinimą. Ypatingą reikšmę stiprinant įmonių ar prekių konkurencingumą tur÷jo XX a. devintame dešimtmetyje vykusi informacinių technologijų revoliucija. Kompiuterin÷s prekių kontrol÷s administravimo sistemos tapo prieinamos ir smulkesn÷ms įmon÷ms. Platus kompiuterių naudojimas pakeit÷ logistikos procesų vykdymo pobūdį - nuo orientacijos į techninį interesą ir priemones, pereita prie orientacijos į tikslingą logistikos struktūrą ir efektyvų valdymą. Didžiausias d÷mesys buvo kreipiamas į organizacinių pokyčių valdymą, orientuotą logistikos valdymo efektyvumui didinti. Šis įvykis tur÷jo įtakos logistikos koncepcijos formuluotei. Vieni pirmųjų šiuolaikinį logistikos apibr÷žimą pateik÷ CLM 1986 m.: ,,efektyvaus, ekonomiško žaliavų, gamybinių priemonių, pagamintų prekių ir susijusios informacijos planavimo, įgyvendinimo ir kontrol÷s proceso valdymas, pradedant prekių gamybos pradžia, baigiant pateikimu vartotojams, atitinkamai vartotojo poreikiams”. Šiame apibr÷žime akcentuojamas proceso planavimas, vykdymas ir kontroliavimas. Mano nuomone geriausiai atspindintys logistikos, kaip daugiadimensin÷s sąvokos, esmę yra šių autorių apibr÷žimai (1 lentel÷): 1 lentel÷ Logistikos sąvokos apibr÷žimai I. Bučiūniene ir A. Daukantas (1999) logistika tai - procesas, kuriame į visumą sujungiamas sinchroniškas prekių, paslaugų bei informacijos jud÷jimas bei tokios funkcijos kaip transportavimas, prekių paskirstymas, atsargų valdymas, sand÷liavimas, vartotojų aptarnavimas ir prekyba. Kai procesai vyksta optimaliai, prek÷s, paslaugos ir informacija juda pagal tikslų grafiką, kad reikiama prek÷ būtų reikiamoje vietoje, reikiamu laiku, reikiamos būsenos ir teisinga kaina. M. Christopher (2007) pagrindinę logistikos koncepciją galima apibr÷žti kaip strategišką pirkimų valdymą, medžiagų, detalių ir užbaigtų daiktų sand÷liavimą ir jų jud÷jimą kartu su susijusios informacijos srautu organizacijoje ir jos rinkodaros kanalais, rentabiliai vykdant užsakymus ir palaikant maksimalų esamą ir siekiant būsimo pelningumo A. Gargasas (2000) teigia, jog logistika kaip ūkin÷ veikla apima visų prekių jud÷jimo grandžių optimizavimą, jų apjungimą į vieningą sistemą, į kurią įeina medžiagų ir įrenginių tiekimas, jų ir gatavos produkcijos bei pusgaminių transportavimas, sand÷liavimas, atsargų lygio nustatymas, gatavos produkcijos fizinis paskirstymas, pateikimas vartotojui ir visa tai lydinti informacija. Šios veiklos pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad rinkai būtų pateiktas reikiamas prekių kiekis tinkamu laiku, reikiamoje vietoje ir realizuoti jas kainomis, duodančiomis pelną. Verslo logistikos koncepcija yra nuolatinio vystymosi stadijoje, o logistin÷s priemon÷s yra veikiamos vis stipr÷jančios konkurencijos ir sud÷tingų, dinamiškų ir nuolatos besikeičiančių verslo sąlygų, tod÷l daugelis mokslininkų sutinka, jog apibr÷žimas ateityje gali keistis. Ch. Moller (1995) išskyr÷ šias tendencijas kurios gali tur÷ti įtakos logistikos raidai ateityje: • pramon÷ koncentruojasi į savo pagrindinę veiklą, kuri reikalauja specifinių įgūdžių; • nepagrindin÷ms įmon÷s veiklos sritims pasitelkiami išor÷s šaltiniai, taip tiek÷jų tinklas darosi vis svarbesnis; • informacin÷s technologijos savaime nesukuria konkurencinio pranašumo, tod÷l 9 reikalingas efektyvus informacinių technologijų panaudojimas; • siekiant kuo didesnio ekonominio efekto organizacijoje žmogiškieji ištekliai yra ypatingai atidžiai formuojami ir valdomi; • pardavimo ir žaliavų rinkos tapo tarptautin÷s. Žaliavos ir prek÷s gali būti gaunamos iš viso pasaulio, tod÷l virtualus verslas yra nauja koncepcija; • vis trump÷ja produkto gyvavimo ciklas. Analizuojant logistikos sąvokas pastebima, jog logistikos veikla apima daug įvairų procesų, valdomų technologijomis, tod÷l leidžia stiprinti konkurencingumą visose įmon÷s veiklos srityse. Kitaip tariant atsiranda ,,integruotos logistikos sistemos” sąvoka. Sistemos ypatumai atsiranda d÷l elementų sąveikos, o ne d÷l pačių elementų. Tod÷l suardžius sistemą yra prarandamos esmin÷s jos savyb÷s (Kvedaravičius, 2006). Integruotos logistikos sistemos sukūrimas leidžia įmonei sustiprinti savo konkurencines pozicijas ne tik klientų aptarnavimo srityje, bet ir mažinant veiklos kaštus, vystytis kitose srityse. Integruotame modelyje apjungiami trys elementai: žaliavų jud÷jimas, pinigų jud÷jimas ir informacijos jud÷jimas. Integruota logistikos sistema turi stiprią orientaciją į tam tikrą tikslą. A. Daukantas (2000: 120), pateikia tokį logistikos sistemos apibr÷žimą: ,,Logistikos sistema - tai prisitaikanti prie aplinkos pokyčių sistema su atgaliniu ryšiu, atliekanti tam tikras logistikos funkcijas ir operacijas, susidedanti iš kelių posistemių ir turinti išvystytus ryšius su išorine aplinka”. Tokį požiūrį akcentuoja ir A. Garalis (2000), nurodydamas, jog sisteminis požiūris logistikoje įgauna didelę reikšmę ir sud÷tingą išraišką, suteikdamas galimybę atverti reikšmingas praktinio taikymo galimybes. Pats sisteminis požiūris pasireiškia kaip ypatingas metodologinio tyrimo tipas. Taikant šį požiūrį, apibr÷žiamas ne tik pats objektas, bet ir jį sudarančių elementų tarpusavio ryšiai. Jis nurod÷ šias logistin÷s sistemos savybes: „logistin÷ sistema yra sąveikaujančių tarpusavyje elementų, tokių kaip pirkimas, sand÷liai, atsargos, transportas, personalas, realizavimas, visuma; tarp logistin÷s sistemos elementų pasireiškia esminiai ryšiai, nulemiantys integracines sistemos savybes; logistin÷ sistema yra organizuota; logistin÷ sistema turi integrinių savybių, nebūdingų jos elementams atskirai pa÷mus“ (Garalis, 2003: 99-100) Pasak Bischof (2002), mokslin÷je literatūroje nurodoma tokia bendroji logistikos sistema (1 paveikslas): 1 pav. Bendroji logistikos sistema (Bischof, 2002) A. Garalis (2003) siūlo logistines sistemas skirstyti į makro- ir mikrologistines sistemas. Makrologistin÷ sistema - tai stambi materialinių srautų valdymo sistema, apr÷pianti Bendroji logistikos sistema Tiekimo (pirkimo) logistika Gamybos logistika Paskirstymo logistika 10 pramon÷s įmones ir organizacijas, tarpininkavimo, prekybos ir įvairių žinybų transporto organizacijas, išd÷stytas įvairiuose šalies regionuose arba įvairiose šalyse. Makrologistin÷ sistema gali apimti regioną, šalies arba šalių grup÷s ekonominę infrastruktūrą. Formuojant makrologistinę sistemą, apimančią įvairias šalis, būtina įveikti sunkumus, susijusius su teisiniais ir ekonominiais tarptautinių santykių ypatumais, su nevienodomis prekių pristatymo sąlygomis, šių šalių transportavimo įstatymų skirtumais, taip pat su daugeliu kitų kliūčių. Tarptautin÷se programose makrologistinių sistemų formavimas reikalauja sukurti bendrą ekonominę platumą, bendrą rinką be vidinių sienų ir muitinių trukdymo transportuoti prekes, kapitalą, informaciją, darbo išteklius. Mikrologistin÷s sistemos yra makrologistinių sistemų posistem÷s, jų struktūrin÷s sudedamosios dalys. Prie jų priskiriamos įvairios gamybos ir prekybos įmon÷s, teritoriniai gamybos kompleksai. Mikrologistin÷s sistemos sudaro vidinių gamybos logistinių sistemų klasę. Joms priklauso technologiškai susieta gamyba, vienijama bendros infrastruktūros. Makrologistiniai ryšiai tarp atskirų mikrologistinių sistemų susidaro prekių ir piniginių santykių baz÷je. Mikrologistin÷s sistemos viduje taip pat funkcionuoja posistem÷s, bet jų sąveikavimo pagrindas yra neprekinis. Tai įmon÷s padaliniai, siekiantys bendro ekonominio rezultato. Makrologistikos lygmenyje skiriamos šios logistikos sistemos (2 paveikslas): 2 pav. Logistikos sistemų principin÷s schemos (Garalis, 2003) Tiesiogin÷s logistin÷s sistemos. Šiose logistin÷se sistemose materialiniai srautai tiesiogiai, aplenkdami tarpininkus, juda nuo prekių gamintojo prie jos vartotojo. Logistin÷s sistemos, veikiančios per tarpininkus. Tokiose sistemose materialinio srauto kelyje yra nors vienas tarpininkas. Lanksčios logistin÷s sistemos. Materialinio srauto jud÷jimas nuo prekių gamintojo gali būti realizuojamas tiek tiesiogiai, tiek ir per tarpininkus. Gamintojas Vartotojas a) su tiesioginiais ryšiais Gamintojas Tarpininkas Vartotojas b) per tarpininkus Gamintojas Vartotojas Tarpininkas c) lanksti 11 Logistikos sistemos funkcionavimo principai yra susiję su medžiagų apsirūpinimo ir gatavos produkcijos pateikimo pirk÷jui paslaugomis. Logistikos sistema apima visų svarbiausių įmon÷s veiklos krypčių kontrolę, o tai reiškia, kad nuo įmon÷s logistin÷s sistemos tiesiogiai priklauso galutin÷s prek÷s kokyb÷s ir kainos santykis, jos pateikimas rinkai ir kt. aspektai. Logistikos operacijų ir sąnaudų ryšys pateikiamas 3 paveiksle. 3 pav. Logistikos procesų kontrol÷s visuma (Židonis, 2002) 3 paveiksle matome, kad logistikos sistema yra kontroliuojama pradedant žaliavų įsigijimu, transportavimu, sand÷liavimo procesais iki galutinio prek÷s pateikimo vartotojui procesų. Jei logistikos sistema veikia neefektyviai nors viename iš šių etapų, įmon÷ patiria tiesioginius nuostolius, kadangi kiekvienas iš logistin÷s sistemos etapų įtakoja kitus etapus. 1.2. Tarptautin÷s logistikos sistemos, jų funkcijos ir tikslai Daugelis verslo įmonių savo veiklą pl÷tojo ne vienoje valstyb÷je, tod÷l jų aprūpinimas ir pagamintos produkcijos paradavimas įgyja tarptautinį pobūdį. Globalizacijos įtakotas verslo tarptautinimas sąlygojo naujo mokslo srities – tarptautin÷s logistikos atsiradimą. Tarptautin÷ logistika yra aukštesn÷ verslo logistikos pakopa sprendžianti užduotis susijusias su įmon÷s aprūpinimo, gamybos ir realizavimo sferomis tik tarptautiniu lygiu. Vieta/kliento aptarnavimo lygiai: Kliento aptarnavimas; Garantinis aptarnavimas; Grąžinamos prek÷s Transportavimo sąnaudos Transportavimas Gamybin÷s partijos sąnaudos Medžiagų valdymas; Tiekimas Atsargų aptarnavimo sąnaudos Atsargų valdymas; Pakavimas; Reversin÷ logistika Užsakymų atlikimo ir informacijos sąnaudos Užsakymo atlikimas; Logistikos ryšiai; Paklausos prognoz÷/planavimas Sand÷liavimo sąnaudos Sand÷liavimas ir saugojimas; Sand÷lių vietos pasirinkimas 12 V. Gaučait÷ (1992) nurod÷, kad tarptautin÷ logistika sprendžia tas pačias problemas kaip ir vidaus logistika, skirtumas tas, kad tai susiję su medžiagų, gatavų produktų ir paslaugų jud÷jimu tarptautiniu ar net globaliniu mastu. Tarptautin÷ logistika naudojama siekiant išgauti vietos ir laiko naudingumą, tik kur kas platesniu mastu. Vidaus ir tarptautin÷ logistika skiriasi ir tuo, jog tarptautinis prekių gabenimas dažnai siejasi su kliento transporto rūšių naudojimu. Tarptautinis prekių ir paslaugų jud÷jimas dažnai susiję su didesniu tarpininkų skaičiumi bei didesniu paskirstymo kanalų ilgiu. Trečia, finansavimo galimyb÷s bei mok÷jimo formos ir sąlygos gali labai skirtis priklausomai nuo šalies. Tarptautin÷s logistikos panaudojimas įmon÷s ir jos prekių konkurencingumui stiprinti turi labai didelę reikšmę. Įmon÷ realizuodama savo prekes tarptautin÷se rinkose susiduria su padid÷jusiais kaštais, kurie neišvengiamai padidina prekių kainą, tačiau neretai būtent prekių kaina yra pagrindinis konkurencinio pranašumo rodiklis. Tod÷l tarptautin÷s logistikos komponentų pasirinkimo svarba užtikrinant įmon÷s prekių konkurencingumą užsienio rinkose yra labai didel÷. Labai panašų apibr÷žimą pateik÷ J. Urbonas (2005: 17), „tarptautin÷ logistika yra mokslas tyrin÷jantis prekių (medžiagų, žaliavų, mašinų, galutin÷s produkcijos ir kt.) tarptautinių jud÷jimo srautų nuo vienos šalies gamintojų iki kitos šalies vartotojų organizavimą, koordinavimą, planavimą, apimantį įvairių veiklos rūšių įmones ir ūkio šakas, teikiančias tarptautin÷s logistikos paslaugas“. J. Urbonas (2005) išskyr÷ dvi tarptautin÷s logistikos rūšis: tarptautin÷ aprūpinimo logistika ir tarptautin÷ tiekimo logistika. Tarptautin÷ aprūpinimo logistika yra įmon÷s bendrosios logistikos grandin÷s pradžioje. Ji apima įmon÷s aprūpinimą žaliavomis ir kitomis gamybos priemon÷mis gaunamomis iš užsienio įmonių bei piniginių ir informacinių srautų aptarnavimą. Efektyvus tarptautin÷s aprūpinimo logistikos organizavimas įgalina mažinti bendrąsias aprūpinimo žaliavomis ir kitomis gamybai reikalingomis medžiagomis išlaidas, taip didindamas įmon÷s konkurencingumą. Įmon÷s konkurencingumą reikšmingai įtakos galimyb÷ visiškai kontroliuoti visus tarptautinio aprūpinimo tinklo piniginių išlaidų ir laiko sąnaudų parametrus. Tarptautin÷ tiekimo logistika tai procesai, susiję su šalyje pagamintos gatavos produkcijos tiekimu į užsienį bei su piniginių ir informacinių jud÷jimo srautų tarp nacionalinio gamintojo ir užsienio vartotojo aptarnavimu. Efektyvus tarptautinio tiekimo logistikos operacijų valdymas didina prek÷s konkurencingumą rinkoje, nes prek÷ užsienio pirk÷jams pristatoma reikiamu laiku į nurodytą vietą, tinkamos kokyb÷s, atitinkamą gatavų gaminių kiekį patiriant minimalias išlaidas. Labai panašiai tarptautinę logistiką apibr÷ž÷ М. Ю. Неруш. Jis teigia, jog logistikos sistema apima atsargų, informacijos, sand÷liavimo, prekių transportavimo ir kitas sritis bei nurodo šiuos du esminius logistikos sistemos aspektus: žaliavų valdymą ir paskirstymo sistemos valdymą. Šios sritys yra glaudžiai viena su kita susiję, taip pat susiję tarpusavyje šių sričių sud÷tin÷s dalys (М. Ю. Неруш , 1997). 13 Kitas autorius pateik÷ kiek platesnį požiūrį ir nurod÷, jog tarptautin÷s logistikos veiklos sfera apima aprūpinimo logistikos, gamybos logistikos ir paskirstymo logistikos sritis (Minalga, 2004). Pagal šių sričių tarpusavio ryšį autorius skiria tris pagrindinius tarptautin÷s logistikos tipus: 1) Nacionalin÷ gamyba-tarptautinis aprūpinimas. 2) Nacionalin÷ gamyba- galutinis surinkimas (montavimas) užsienio rinkoje. 3) Tarptautin÷ produkcijos gamyba - multinacionalinis aprūpinimas. 2 lentel÷ Pagrindiniai tarptautin÷s logistikos tipai (Minalga, 2004) Tipas Charakteristika Nacionalin÷ gamyba- tarptautinis aprūpinimas Didžiausias d÷mesys skiriamas žaliavų įsigijimui ir transportavimui. Įmon÷s konkurencin÷s pozicijos gali būti stiprinamos pereinant prie tiesioginio žaliavų įsigijimo, bei savarankiškai vykdant žaliavų tiekimą į šalį, kurioje vykdoma gamybą. Taip sumažinami žaliavo tiekimo kaštai, kas suteikia įmonei galimybes konkuruoti galutinio produkto kaina. Nacionalin÷ gamyba - galutinis surinkimas (montavimas) užsienio rinkose Ši strategija pagrista tarptautiniu darbo pasidalijimu, išnaudojant nevienodų apmok÷jimo sąlygų, nevienodų mokesčių bei pigios darbo j÷gos veiksnius. Tačiau tokia logistikos sistema privalo tur÷ti tvirtus logistikos ryšius tarp atskirų gamybos vietų. Daugelis įmonių šiems ryšiams užtikrinti samdo logistikos įmones, tai yra efektyvu, tačiau smarkiai išdidina logistikos sistemos kaštus. Vienas iš būdų stiprinti įmon÷s konkurencingumą esant šiam tarptautin÷s logistikos tipui, savos logistikos sistemos sukūrimas, bei jos panaudojimas klientų aptarnavimui, bei tarptautin÷s paskirstymo sistemos kūrimui. Kurdama nuosavą logistikos sistemą įmon÷ įgyja konkurencinį pranašumą, nes gali efektyviau panaudoti sukurtos logistikos sistemos potencialą, nei samdydama logistikos įmonę. Tarptautin÷ produkcijos gamyba - multinacionalinis aprūpinimas Šis tipas apima logistikos procesus, kurie vyksta tarp daugelio įvairiose pasaulio šalyse esančių gamybos, aprūpinimo ir realizavimo vietų, taip pat ir pačioje tarptautin÷je įmon÷je. Įmonei vykdančiai veiklą tokiu mastu neišvengiamai iškyla poreikis formuoti nuosavą tarptautin÷s logistikos sistemą, kuri bus vienas pagrindinių veiksnių užtikrinančių įmon÷s konkurencingumą tarptautin÷se rinkose. Tokios logistikos sistemos funkcijos apims ne tik žaliavų ir pusgaminių srautų organizavimą tarp atskirų gamybos padalinių, bet ir tarptautinį produkcijos realizavimo tinklą. Kuriant tarptautin÷s logistikos sistemą, orientuotą į įmon÷s konkurencingumo didinimą, pagrindiniu kriterijumi tampa keliami tikslai ir įmon÷s prioritetai (Миротин, Некрасов, 2003). Tarptautin÷s logistikos sistemos panaudojimas priklauso nuo to, kokios funkcijos tarptautinei logistikai yra priskirtos. Tarptautin÷s logistikos tipai parodo logistikos funkcijų įvairovę ir plačias pritaikymo galimybes. O tarptautin÷s logistikos funkcijų dvilypumas leidžia panaudoti tarptautin÷s logistikos sistemą, tiek vidiniam organizacijos aprūpinimui, tiek išoriniam - organizacijos klientų aptarnavimui. Э. Ы.Ташбаев (2005) teigia, jog logistikos sistema, orientuota į įmon÷s konkurencingumo didinimą, privalo atlikti ir klientų aptarnavimo, ir nuolatinio vystymosi funkcijas: • orientaciją į vartotoją; • orientaciją į verslo procesą; • orientaciją į nuolatinį kokyb÷s gerinimą; • orientaciją į nuolatinį tobul÷jimą. J. A. Urbono (2005), nuomone tarptautin÷ logistika atlieka dvi svarbiausias funkcijas: apsirūpinimo ir gatavų prekių tiekimo procesų technologinę funkciją ir apsirūpinimo ir tiekimo 14 procesų organizavimo, koordinavimo, planavimo funkciją. Šios funkcijos tarpusavyje susijusios, nes organizuojami, koordinuojami, planuojami medžiagų (žaliavų) apsirūpinimo, ir gatavos produkcijos (prekių) tiekimo technologiniai procesai. Autorius pabr÷žia, kad pagrindinis tarptautin÷s logistikos sistemos tikslas - integruoti atskirus logistikos sistemos elementus į vieningą logistikos sistemą, kuri leistų efektyviau išnaudoti organizacijos turimus resursus ir tinkamiau paskirstyti juos laike bei erdv÷je. Būtent šie procesai yra svarbiausi įmonei, kuri siekia užtikrinti savo konkurencingumą tarptautin÷se rinkose. Sistemos sukūrimas leidžia standartizuoti daugelį procesų, nustatyti ir mažinti jų atlikimo kaštus, bei siekti nuolatinio tobul÷jimo. Kuriant tarptautinę logistikos sistemą vienu svarbiausiu kriterijų yra tarptautin÷s logistikos sistemai keliami tikslai. Mokslin÷je literatūroje aptinkama tarptautin÷s logistikos tikslų įvairov÷ pateikiama 3 lentel÷je: 3 lentel÷ Tarptautin÷s logistikos tikslų sampratos Autorius Charakteristika Židonis Ž. (2002) Pagrindinis įmon÷s logistikos tikslas - efektyviai ir ekonomiškai užtikrinti klientų aptarnavimo lygį. Garalis A. (2003) Logistikos tikslas - pristatyti reikiamus krovinius, prekes ir paslaugas į reikiamą vietą, kiek įmanoma mažesne kaina ir reikiamu laiku. Minalga R. (2001) Logistikos veikla turi pagrindinį tikslą - optimizuoti logistikos paj÷gumą su jo komponentais - logistikos paslaugomis ir logistikos kaštais. R. Minalga (2004: 22) teigia, kad šie tikslai pilnai neapibr÷žia tarptautin÷s logistikos esm÷s. Tarptautin÷ logistika apima visas įmon÷s veiklos sritis, tod÷l jos tikslai yra nukreipti į pagrindinius įmon÷s tikslus ir jų įgyvendinimo optimizavimą. Anot autoriaus „pagrindinį logistikos tikslą būtų galima apibr÷žti kaip nepertraukiamos gamybin÷s-komercin÷s veiklos, apimančios aprūpinimo, gamybos ir prekių paskirstymo sferas, užtikrinimą logistikos priemon÷mis minimaliais kaštais vidaus arba tarptautin÷je rinkoje“. Tampa aišku, kad logistika vidaus ir užsienio rinkoje turi daugybę tikslų susijusių su atskirų veiklos sričių tikslais, kurios kartu sudaro tikslų sistemas. Logistikos tikslų sistemos turi tris tikslų struktūros lygius – strateginį, taktinį ir operatyvinį. Strateginis tikslų planavimas tai prek÷s pozicijos rinkoje sukūrimas ir jos išlaikymas konkurencin÷mis sąlygomis. Norint efektyviai valdyti strateginius tikslus būtina sukurti taktinius aprūpinimo logistikos, gamybos logistikos ir paskirstymo logistikos tikslus. Operatyviniai logistikos tikslai apima kasdienį įvairių problemų sprendimą orientuotų į strateginių ir taktinių tikslų pasiekimą. Visus šiuos tikslus įgyvendindama įmon÷ siekia išlikti konkurencinga ir taip užtikrinti veiklos pl÷trą, pardavimus. И. И. Кретов, К. В. Садченко (2003) teigimu, logistikos sistemos pritaikymas užsienio klientų aptarnavimui gali būti vykdomas per bendrus aprūpinimo logistikos strateginius tikslus, kurie apima ir klientų aptarnavimo strateginius tikslus: 15 • integracinis pirminių ir antrinių poreikių cirkuliacijos sujungimas. Aprūpinimo logistikoje priminiai poreikiai - tai paklausios produkcijos ir jos atsarginių dalių rinkos poreikiai. Antriniai poreikiai - tai žaliavų ir konstrukcinių dalių gamybos poreikiai; • logistinių poreikių mažinimas atsižvelgiant ir produkcijos paruošimo (pakavimo, sustambintų krovinių vienetų paruošimo, transportinio žym÷jimo) ir pirk÷jų poreikius; • gamyba be atsargų visoms planuojamoms prek÷ms; • pagrindinių tiek÷jų sand÷lių steigimas netoli savo gamybinių teritorijų; • logistikos veiksmų lankstumas kiekio, terminų ir objektų keitimo atžvilgiu; • logistikos kaštų mažinimas iki tam tikros srities kaštų vidurkio. R. Minalga (2004) be aukščiau pamin÷tų tarptautin÷s logistikos sistemos tikslų išskiria ir kitus veiklos tikslus: rizikos panaikinimas, lankstumas ir rizikos faktorių panaikinimas. Rizikos ir rizikos faktorių panaikinimas apsprendžia diferencijaciją paskirstymo ar tiekimo grandin÷j. Rizika sumažinama suradus tarptautin÷je tiekimo rinkoje keletą tiekimo šaltinių arba pardavimo rinkų, kai vieno netekimo atveju kitas kompensuos netektį. Lankstumas tarptautin÷je logistikoje tai nepriklausomumas nuo vietinių tiek÷jų ar nuo vienos pardavimo rinkos ir sugeb÷jimas greitai prisitaikyti prie pakitusių rinkos sąlygų. Į pristatymo lankstumą įeina šie veiksniai: pirkimo kiekis, pirkimo trukm÷, gabenimo klausimai, reakcija į trukdymus vykdyti sutartį, bendradarbiavimo klausimai ir kt. Kaip atskirą tikslų grupę galima išskirti kaštų tikslus. Šios tikslų grup÷s pagrindinis tikslas – kaštų mažinimas ir optimizavimas yra labai svarbus veiksnys užtikrinantis įmon÷s rentabilumą ir gerinantis visus įmon÷s veiklos rodiklius. Logistikos kaštai yra mažinami optimizuojant logistikos veiklą: gerinamos tiekimo sąlygos, mažinam gamybos trukm÷, mažinami gabenimo kaštai, mažinamos tiekimo ir realizavimo atsargos, racionaliau derinami darbo organizavimo procesai. Э. Ы. Ташбаев (2005) nuomone, įmon÷s konkurencingumo stiprinimas vystant tarptautin÷s logistikos sistemą, galimas tuomet, kai į vieną sistemą apjungiami skirtingi tarptautin÷s logistikos procesai. Tai leidžia įmonei pl÷sti turimų resursų panaudojimo galimybes, mažinti veiklos kaštus ir net panaudoti logistikos paj÷gumus pagrindinių veiklų vystymui. Apibendrinant galima teigti, kad tarptautin÷s logistikos sistemų panaudojimas įmon÷s konkurencingumui stiprinti, galimas integruojant visus logistikos elementus į visumą ir apjungiant juos bendriems įmon÷s strateginiams tikslams. Svarbu, kad įmon÷s konkurencingumo stiprinimo tikslai būtų įgyvendinami visuose tarptautin÷s logistikos sistemos elementuose. 1.3. Logistikos sistemos, orientuotos į klientų aptarnavimą, tikslų ir uždavinių išk÷limas 16 Šiuolaikin÷s integruotos logistin÷s sistemos, orientuotos į klientų aptarnavimą projektavimas yra sud÷tingas procesas, apimantis visapusišką išorinių ir vidinių veiksnių analizę, siūlymų (sprendimų) rengimą, jų vertinimą, parinkimą bei dokumentavimą, o taip pat programų ir instrukcijų rengimą bei įdiegimą. Formuojant tokią logistikos sistemą, be vartotojų poreikių tenkinimo būtina užtikrinti prek÷s paskirstymo ekonomiškumą ir efektyvumą. Tod÷l įmonei siekiančiai įsitvirtinti bei būti konkurencingai užsienio rinkoje, pirmiausiai būtina identifikuoti pagrindinius uždavinius ir tikslus, kurie gali pad÷ti padidinti prek÷s konkurencingumą užsienio rinkoje. Būtina įvertinti išorinius ekonominius, teisinius, techninius, technologinius, socialinius, ekologinius ir kt. veiksnius makroekonominiame ir mikroekoniminiame lygyje. Vidiniai veiksniai yra taip pat labai svarbūs. Didelę reikšmę tur÷s įmon÷s darbuotojų profesin÷ ir kvalifikacin÷ struktūra, profesinio lygio k÷limo galimyb÷s, darbuotojų suinteresuotumas savo kvalifikacija ir jos k÷limu, nes atsiras didesni gaminamos produkcijos kokyb÷s bei aptarnavimo lygio reikalavimai. Siekiant padaryti kuo mažiau klaidų formuojant tarptautin÷s logistikos sistemos tikslus J. A. Urbonas (2008) pataria laikytis nuoseklumo, kuris garantuotų, kad atskiri svarbūs klausimai ar jų aspektai nebus praleisti ar neįvertinti ir pasiūlo tarptautin÷s logistikos sistemos tikslingumo analiz÷s ir vertinimo modelį (4 paveikslas). 4 pav. Tarptautin÷s logistikos sistemos tikslingumo analiz÷s ir vertinimo modelis (Urbonas, 2008) Tarptautin÷s logistikos sistemos tikslingumo analizę siūloma prad÷ti nuo priežasčių, skatinančių teikti logistikos paslaugas įvardinimo. Kiekvienos verslo įmon÷s tikslas – tenkinti vartotojų poreikius, uždirbti pajamų. Jeigu pardavus prekę užsienio rinkoje, atskaičius logistikos sistemos kūrimo ir administravimo išlaidas, yra gaunamas didesnis pelnas, tuomet galime svarstyti apie tarptautin÷s logistikos sistemos tikslingumą. Įmonei vadovaujantis personalas turi įsisąmoninti šio tikslingumo būtinumą ir organizuoti darbus šiai problemai išspręsti. Be to, personalas turi tur÷ti tarptautiniam verslui reikalingą Tarptautin÷s logistikos sistemos įdiegimo tikslingumo vertinimo modelis 1. Valdymo tikslų ir struktūros pokyčiai 2.Buvusio ir esamo bendradarbiavimo su užsienio šalių subjektais patirties įvertinimas 5.Finansinių išteklių perskirstymo įvertinimas; 4.Įmon÷s paj÷gumų naudojimo teikti paslaugas į užsienį pokyčiai; 3.Personalo struktūros ir darbo organizavimo pokyčiai, nes logistikos paslaugų užsieniui teikimo tikslų ir plano parengimas labai priklauso nuo įmon÷s personalo ir jo kvalifikacijos 6.Laukiamų rezultatų įvertinimas 17 kvalifikaciją ir praktinę patirtį. Priimant sprendimą kurti į klientus orientuotą tarptautinę logistinę sistema ne tik vadovaujantysis personalas, bet ir vis įmon÷s darbuotojai turi būti suinteresuoti įmon÷s pertvarkymo eksporto tikslams. Tokiose įmon÷s atsiranda poreikis sukurti specialius padalinius ar pareigybes eksporto ir logistikos grandin÷s valdymui. Reikia numatyti eksportuojamos prek÷s konkurencines galimybes, atsižvelgiant į esamus pakaitalus ir naujų gaminių atsiradimą. Eksportuojant prekes gali tekti pl÷sti, tobulinti gamybos techninę bazę. Tod÷l prieš priimant sprendimą kurti logistikos sistemą, orientuotą į klientų aptarnavimą, būtina įvertinti esamų gamybinių paj÷gumų panaudojimą ir pl÷tros galimybes. Be abejon÷s visi šie pokyčiai reikalauja didelių finansinių investicijų. Pirmiausia reikia nustatyti, kiek kapitalinių įd÷jimų papildomai reik÷s skirti logistikos paslaugoms ir rinkotyrai užsienyje formuoti, kokios bus tarptautin÷s logistikos paslaugų einamosios išlaidos. Būtina įvertinti, kad dažnai logistikos sistemos aptarnavimo kaštai užsienio šalyje gali būti didesni ir klientų aptarnavimas kainuos brangiau. Taigi projekto realizavimo pobūdžiui svarbus projekto atsipirkimo (rentabilumo) įvertinimas. Šis veiksnys apibūdina įd÷to kapitalo grįžtamumą, apriboja esminius projekto realizavimo terminus. Įvertinti įmon÷s veiklos perspektyvas ir galimybes kurti tarptautinę logistikos sistemą orientuotą į klientą dažnai naudojamas SWOT analiz÷s metodas. Šis procesas labai plačiai naudojamas prieš pradedant bet kokius planavimo veiksmus. Jo esm÷ – peržiūr÷ti žinomus įmon÷s veiklos ar aplinkos faktus, vertinant juos tam tikrų tikslų atžvilgiu. SWOT analiz÷s metodas yra viena iš priemonių tarptautin÷s logistikos paslaugų teikimo tikslams ir uždaviniams suformuluoti. Formuluojant tarptautin÷s logistikos sistemos orientuotos į klientų aptarnavimą tikslus labai svarbu atsižvelgti į pagrindinį logistikos sistemos teiginį – tur÷ti visas klientų poreikiams tenkinti reikalingas logistikos priemones. Taigi labai svarbią reikšmę įgyja klientų aptarnavimo lygio užtikrinimas, kurį apibūdina tokie tiekimo terminai kaip tiekimo patikimumas, lankstumas ir prekių pristatymo kokyb÷. R. Minalga (2004) kaip svarbiausius paskirstymo logistikos reikalavimus, kurie turi tenkinti klientų poreikius nurod÷ šiuos reikalavimus: pristatymo trukm÷, padidintos tiekimo garantijos, tiekimo lankstumas, medžiagų ir srauto kompleksiškumas. 4 lentel÷ Į klientų aptarnavimą orientuotai tarptautinei logistikos sistemai keliami reikalavimai (Minalga, 2004) Reikalavimas Apibūdinimas Pristatymo trukm÷ Did÷jant poreikių intensyvumui, tiekiamų prekių kiekis padalijamas į daugelį mažesnių siuntų, kurias reikia skubiai pristatyti. Padidintos tiekimo garantijos Sumažinus sand÷liuose atsargų, būtina užtikrinti nenutrūkstamą prekių tiekimą. Pav÷luoti arba neįvykdyti pristatymai sąlygoja sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, susijusį su finansin÷mis sankcijomis. Tiekimo lankstumas D÷l trump÷jančio prekių buvimo ciklo rinkoje ir greito paklausos kitimo būtina keisti gamybos programą ir gaminamų prekių asortimentą, atitinkantį rinkos poreikius. 18 Medžiagų ir prekių srauto kompleksiškumas Paskirstant tarptautin÷je rinkoje prekes, yra didinamas prekių srautas, suteikiantis galimybę mažinti gabenimo, perkrovimų ir pasienio bei muitin÷s formalumų kaštus. Kuriant logistikos sistemą, būtina parengti ir logistikos sistemos užduotis, kurios atsakytų į tokius klausimus kaip gamybos bei sand÷liavimo vietų nustatymas, tiek÷jų priskyrimas tam tikroms tiekimo įmon÷ms ir kt. Sprendžiant paskirstymo logistikos užduotis tarptautiniu mastu, būtina įvertinti ir papildomas sąlygas: tiekimo linkmę, pavienių klientų pageidavimus, sand÷lių atsargas, prekių variantus, būtina spręsti paskirstymo logistikos valdymo užduotis. Apibendrinant galima iškelti šiuos tikslus ir uždavinius į klientų aptarnavimą orientuotai tarptautinei logistikos sistemai: • Tikslai - pagerinti užsienio klientų aptarnavimo kokybę, sukurti prid÷tinę parduodamos prekių (paslaugos) vertę, kuri leistų padidinti bendrą konkurencingumą rinkoje ir gauti pelną. • Uždaviniai - logistikos sistema turi tenkinti pagrindinius aptarnaujamų klientų poreikius, užtikrinti klientų aptarnavimo kaštų kontrolę ir jų mažinimą, formuoti prid÷tinę prek÷s /paslaugos vertę klientui, leisti formuoti ilgalaikiu bendradarbiavimu pagrįstus santykius tarp pardav÷jo ir pirk÷jo, skatinti papildomą bendradarbiavimą tarp kliento ir pardav÷jo. Esant stambiam ir sud÷tingam projektui bendro projekto tikslų supratimas turi būti labiau detalizuotas ir atitinkamai padalintas į potikslius, kurie atskirais atvejais firmai gali būti ne mažiau svarbūs nei pagrindinis tikslas – pelno gavimas. Esant šiuolaikin÷ms ūkininkavimo sąlygoms A. Garalis (2003) išskyr÷ šiuos potikslius: • Naujų darbo vietų sukūrimas; • Ekonominių ryšių išpl÷timas; • Savo pozicijų egzistuojančiose rinkose išsaugojimas; • Naujų rinkų už÷mimas; • Naujų technologijų įdiegimas; • Galimyb÷ diversifikuoti finansavimo šaltinius Logistikoje šie tikslai (potiksliai) kartu su projekto pagrindiniu tikslu sukuria objektyvų konkretaus projekto realizavimo būtinumą. Taigi kuriant į klientą orientuotą logistikos sistemą pirmiausiai būtina kompleksiškai įvertinti vidinių ir išorinių veiksnių įtaką projektui, kuriamos sistemos funkcionalumą ir ekonominį atsiperkamumą ir tik tuomet iškelti būtent tai sistemai aktualius tikslus bei uždavinius. 1.4. Tarptautin÷s logistikos sistemos modeliavimas 19 Tarptautin÷s logistikos sistemos modeliavimas yra labai svarbus žingsnis, kuriant tarptautinę logistikos sistemą. Šiame etape svarbu išanalizuoti logistikos sistemos ekonomiškumo klausimus. Tarptautin÷ logistikos sistema, skirta didinti prek÷s konkurencingumą užsienio rinkoje, turi sukurti parduodamai prekei prid÷tinę vertę, tod÷l labai svarbu, kad aptarnavimo ir prid÷tin÷s vert÷s sukūrimo kaštai nebūtų didesni nei sukuriama vert÷. Logistika, optimizuodama visas prekių jud÷jimo grandis, minimizuoja jų sąnaudas ir padidina įmon÷s pelną. Tačiau A. Gargasas (2000) rašo, kad šiuolaikin÷s logistikos tikslas yra platesnis, negu sąnaudų minimizavimas ir pelno maksimizavimas. Ji turi įgyvendinti įmon÷s strategiją konkurencin÷je kovoje - įgyti konkurencinių pranašumų gerinant klientų aptarnavimo kokybę. Tai, savo ruožtu, reikalauja papildomų logistikos išlaidų. Svarbiu logistikos specialistų uždaviniu tampa šių papildomų kaštų optimizavimas, reikalaujantis nustatyti jų įtaką pajamoms, gaunamoms iš klientų aptarnavimo pagerinimo ir tiesiogin÷s įtakos įmon÷s pelnui. Norint s÷kmingai įsitvirtinti naujoje rinkoje ar įvedant naują produktą į rinką gerokai svarbesnis tampa klientų aptaravimo veiksnys nei kaštų minimizavimas. Prek÷ yra ne tik daiktas su tam tikrais bruožais, bet yra išskiriama iš konkurentų analogiškos produkcijos ne tik savo savyb÷mis, bet ir pateikimu. Šiandien tą pačią paskirtį atliekančios prek÷s yra siūlomos skirtingais būdais. Net ir paslaugų diferencijavimo variklis taip pat yra logistika (t. y. transportavimo kanalų ir sand÷liavimo sistemos valdymas, planavimas ir kontrol÷). Šiame prek÷s gyvavimo rinkoje etape labai svarbus tampa prekių prieinamumo vartotojui užtikrinimas. Gerai veikianti prekių paskirstymo sistema ypatingai svarbi vartotojiškoms prek÷ms. Jei prek÷ yra neprieinama (n÷ra tada, kai jos reikia), vartotojas negali priimti pirmo svarbiausio sprendimo pirkti. Tuo pačiu metu mažmenininkai ir didmenininkai apdairiai investuoja į naujas atsargas. Jų tipiniai prekių užsakymai būna maži ir nereguliarūs. Kadangi yra laikomos nedidel÷s atsargos, padid÷ja greitesnio prekių pristatymo poreikis ir taip didesn÷ atsakomyb÷ tenka paskirstymo sistemai. Kad atitiktų šiuos reikalavimus, logistikos sistema turi garantuoti nepertraukiamą tiekimą, laikyti aukštesnes draustines atsargas, rinktis tokius transportavimo ir sand÷liavimo būdus, kurie garantuotų greitą ir pastovų pristatymą bei būti pasiruošus vykdyti mažus bei nepastovius užsakymus. Tenkinant vartotojų poreikius, bei užtikrinant aukštą jų aptarnavimo lygį yra sukuriama prekei prid÷tin÷ vert÷, kuri išskiria prekę iš kitų ir didina jos konkurencingumą rinkoje. Tod÷l būtinas kompromisas tarp išlaidų ir pajamų teikiant kokybiškesnes paslaugas. Logistikos sistemos struktūrą, kuri apsprendžia fizinius prek÷s jud÷jimo, prekių saugojimo laukiant tranzito ir (ar) pardavimo, prekių perdavimo bei jų pristatymo galutiniam vartotojui ypatumus. Pasirenkant logistikos struktūrą būtini gilūs ir visapusiški tyrimai, paremti kuo platesne ir išsamesne informacija, kuri leidžia sukurti tinkama tarptautin÷s logistikos strategiją. Tam J. A. 20 Urbonas (2005) siūlo sudaryti logistikos paslaugų organizavimo planą, kuriam keliami šie tikslai (5 lentel÷): 5 lentel÷ Logistikos paslaugų organizavimo planavimo tikslai (Urbonas, 2005) Eil.Nr. Tikslai 1 Nustatyti potencialią rinką, į kurią bus teikiamos paslaugos. 2 Apskaičiuoti potencialios rinkos dydį. 3 Apskaičiuoti potencialias galimybes, leidžiančias pateikti į rinką. 4 Numatyti paslaugų kiekį ir asortimentą. 5 Apskaičiuoti numatomas pajamas už paslaugas. 6 Įvertinti būsimas logistikos paslaugų išlaidas. 7 Apskaičiuoti laukiamą pelną. 8 Numatyti teikiamų paslaugų apimties ir asortimento augimo spartą. 9 Įvertinti konkurenciją, į÷jimo ir iš÷jimo iš rinkos barjerus. Plane turi būti numatyti pagrindiniai einamieji ir strateginiai tikslai, kurie yra nuosekliai plečiami, surenkant ir pateikiant vis tikslesnę ir išsamesnę informaciją. Išanalizavus numatytos rinkos pobūdį ir pasirinkus tarptautin÷s logistikos paslaugų strategiją galima efektyviau pasirinkti tarptautin÷s logistikos paslaugų teikimo kanalų struktūrą ir krovinių transportavimo būdus. Taip pat, formuojant į klientą orientuotą logistikos sistemą, būtina atsižvelgti ir į firmos organizacinę struktūrą, t.y. kokias logistikos funkcijas įmon÷ atliks savo j÷gomis ir kokioms funkcijoms bus samdomi išoriniai paslaugų teik÷jai. Pagal prekių bei paslaugų paskirstymą galutiniam vartotojui galime prekių paskirstymo sistemas suklasifikuoti taip (5 pav.): 5 pav. Paskirstymo sistemų klasifikavimas (pagal N, Langvinienę, P. V. Vengrauską, R. Žitkienę, 2004). Tiesiogiai vartotojams paskirstymo kanalas naudojamas kai tiek÷jas turi savo prekybos taškus ir pats juos kontroliuoja. Šiuo atveju gamintojui lengviau užtikrinti, kad prek÷s butų tinkamai pateikiamos vietos vartotojui. Kadangi n÷ra tarpininkų, kaina gali būti mažesn÷. Gamintojas mažmenininkui. Šio prekių paskirstymo būdo naudojimas leidžia įmonei perkelti prekių sand÷liavimo kaštus mažmenininkui. Gamintojas samdo prekybos vadybininkus ieškoti užsakymo mažmenin÷s prekybos taškams bei parduoti produktą. Mažmenininkai parduoda prekes, siūlo kreditus, suteikia vartotojams informaciją apie prekes ir paslaugas. Gamintojas tarpininkui paskirstymo kanalo naudojimas padidina galutinę produkto kainą, sukuria konkurenciją pačiam gamintojui, tačiau teikia mažesnes administravimo išlaidas bei perkelia dalį rizikos tarpininkui. Paskirstymo sistemų rūšys Tiesiogiai vartotojams Gamintojas mažmenininkui Gamintojas tarpininkui Per agentus 21 Per agentus kurie suranda gamintojui vartotoją užsienio rinkoje: suveda vartotoją ir gamintoją, o pats agentas išlieka trečiosios šalies pozicijose. Agentas neprisiima atsakomyb÷s, d÷l defektinių prekių v÷luojančių siuntų. Pasirenkant tarpininkus gamintojas atsižvelgia į kandidatų geografinį apr÷pimą, produkto ir rinkos patirtį, norimas rinkas, pardavimo j÷gos dydį, kreditavimą, pasiekimus, kompanijos įvaizdį, vartotojų aptarnavimo lygį, galimybe efektyviai pateikti tiek÷jo produkciją ir kt. N. Langvinien÷, P. V. Vengrauskas, r. Žitkien÷ (2004) įvardino šiuos alternatyvių paskirstymo kanalų privalumus (6 lentel÷): 6 lentel÷ Nuosavo paskirstymo kanalo ir paskirstymo kanalo pasitelkiant tarpininku privalumų palyginimas (pagal N, Langvinienę, P. V. Vengrauską, R. Žitkienę, 2004) Nuosavas paskirstymo kanalas: Paskirstymo kanalas pasitelkiant tarpininkus: • viso paskirstymo kanalo kontrol÷ • įmon÷ neturi organizuoti plačios užsienio pardavimų veiklos • vadybos sugeb÷jimų vystymas • tarpininkai yra objektyvesni, įvertindami konkrečių produktų pardavimo konkrečiose regionuose galimybes • niekam nemokami komisiniai ir netaikomos nuolaidos pašaliečiam • kompanija neprivalo mokyti vietinio personalo bei kelti jo kvalifikacijos paskirstymo srityje • galima gamybos masto ekonomija bei veiklos, paskirstant ją ekonomija • galimyb÷ sutaupyti valdymo išlaidas • personalas suinteresuotas kompanijos gerove • tarpininkai turi kontaktų su savo srities ekspertais ir gali greitai orientuotis užsienio rinkos situacijose • personalas puikiai susipažinęs su kompanijos produktu ir jo pristatymu bei su kompanijos vykdomų operacijų pobūdžiu • daug tarpininkų prisiima visišką prekių nuosavybę ir „dengia“ užsienio pirk÷jų nemokumą • tarpininkai susiduria su iškylančiomis įmonių bei pramon÷s šakų paskirstymo problemomis, tod÷l jie gali priimti tinkamesnį sprendimą iškilus įvairiems paskirstymo nesklandumams. Tarptautin÷s prekybos kanalų pagrindiniai subjektai yra nacionalin÷s šalies gamintojai (eksportuotojai), nacionalin÷s šalies ir kitų užsienio šalių didmenin÷s prekybos įmon÷s, užsienio šalių mažmenin÷s prekybos įmon÷s, nacionalin÷s ir užsienio šalių gamybos įmon÷s ar kitos didel÷s įmon÷s naudojančios produkciją kaip galutinį produktą, ar perdirbimui. Dažnai gamybin÷s įmon÷s dalį savo produkcijos tiesiogiai parduoda kitoms įmon÷ms kaip galutinį produktą ar kaip skirtą perdirbti į kitą produktą. Pavyzdžiui trąšų gamintojai parduoda didelius trąšų kiekius tiesiogiai, be jokių tarpininkų, dideliems Norvegijos ūkininkų kooperatyvams, kurie yra galutiniai produkcijos vartotojai. Chemijos įmonių pagrindiniai klientai kitos chemijos įmon÷s, kurioms produkcija parduodama be tarpininkų, tiesiogiai, nupirkta produkcija perdirbama į kitą produktą. Šiuo atveju gamybinei įmonei kuriant savo logistikos sistemą, skirtą užsienio klientų aptarnavimui, logistikos kanalo ilgis sutrump÷ja, nes prek÷ tiesiogiai pateikiama galutiniam vartotojui. Toks logistikos kanalas bus žymiai trumpesnis nei logistikos kanalas, kuriame realizuojamos prek÷s per tarpininkus ar samdant išorines logistikos įmones (6 pav.). Gamintojas Gamintojas Centrinis sand÷lis gamintojo šalyje Centrinis sand÷lis užsienio 22 6 pav. Logistikos kanalas tarptautin÷s logistikos sistemoje orientuotoje į kliento aptarnavimą (1) ir vykdant prekių realizavimą per tarpininkus (2) Paveiksle matome, kad logistikos kanalas tarptautin÷s logistikos sistemoje orientuojamas į kliento aptarnavimą (1) yra žymiai trumpesnis, nei realizuojant prekes per tarpininkus (2). Gamintojui realizuojant produkciją tiesioginiu „gamintojas-vartotojas“ kanalu, papildomai teikdamas papildomas sand÷liavimo ir transportavimo paslaugas, padidina produkto prid÷tinę vertę, gauna efektyvesnę ir paprastesnę marketingo kontrolę, tačiau susiduria su didel÷mis paskirstymo išlaidomis. Netiesioginius kanalus, kuriuos sudaro įvairios išorin÷s organizacijos (pervež÷jai, didmenininkai, mažmenininkai), sunkiau kontroliuoti, rizika ura didesn÷, tod÷l gamintojo pajamos iš produkcijos vieneto įprastai yra mažesn÷s. Reik÷tų nepamiršti, kad realizuoti prekes per tarpininkus gamintojui yra paprasčiau ir nereikalauja skirti d÷mesio logistikos sistemos kūrimui, bei jos aptarnavimui. Naudojantis vietinio personalo paskirstymo funkcijomis, ne visada užtenka jų kompetencijos ir motyvacijos. Ne visuomet darbuotojai yra pakankamai suinteresuoti įmon÷s s÷kme bei savo pareigybių vykdymu, Jiems gali trūkti specialios patirties. J. A. Urbono (2005, 29) teigimu, nepriklausomai nuo to, kokia prek÷s paskirstymo kanalo struktūra pasirinkta, tarptautin÷s logistikos kanalas turi būti integruotas į bendrą organizacijos veiklą ir sąveikauti su kitais funkciniai kanalais: „tie patys kanalo dalyviai turi sutartinius santykius su kitų kanalų, pavyzdžiui, derybų kanalo, finansavimo kanalo, marketingo kanalo ir tarp jų tiekimo logistikos kanalo tarptautiniais dalyviais. Tarptautinio tiekimo logistikos kanalas būtinai turi būti derinamas su kitais tarptautin÷s prekybos tinklo kanalais“. Mano nuomone, šiam J. A. Urbono teiginiui negalima nepritarti, tod÷l steigiant tarptautin÷s logistikos sistemą, orientuotą į klientų aptarnavimą, yra būtina logistikos sistemos priežiūrą ir dalies funkcijų atlikimą pavesti komercijos skyriui (7 pav.). 23 7 pav. Komercijos ir logistikos, orientuotos į klientų aptarnavimą, funkcijų apjungimas užsienio rinkoje Komercijos ir logistikos, orientuotos į klientų aptarnavimą, funkcijų apjungimo efektyvumas tikslingas tuo atveju jei gamintojas yra numatęs didinti savo prekių pardavimus toje užsienio rinkoje. Siekiant aptarnauti dideles (geografiniu ir klientų skaičiumi) užsienio rinkas, tikslinga steigti atstovybę šiose rinkose, kuri apjungs logistikos ir komercijos skyriaus veiklas. 1.5. Sand÷liavimo sistemos modeliavimas padedantis stiprinti prek÷s konkurencingumą Produkto sand÷liavimas tai neatskiriama logistikos sistemos dalis. Formuojant tarptautinę logistikos sistemą orientuotą į prek÷s konkurencingumo didinimą pagrindinis vaidmuo, teikiant norimo lygio klientų aptarnavimą, tenka sand÷liavimui. Jis teikia vartotojui reikiamo lygio paslaugas su mažiausiomis įmanomomis išlaidomis. Produktų sand÷liavimas yra jungiamoji grandis tarp gamintojo ir kliento. R. Palšaitis (2007: 250) sand÷liavimą apibr÷ž÷, „kaip firmos logistikos sistemos dalį, apimančią produkcijos sand÷liavimą (žaliavos, atsargin÷s dalys, gamybos stadijoje esančios ir jau pagamintos prek÷s) pagaminimo vietoje, taip pat produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų bei informacijos teikimą vadybininkams apie sand÷liuojamų produktų būklę ir išd÷stymą“. Išskiriamos šios pagrindines sand÷lių atliekamos funkcijos (Aникин, Б. А., 1999): • gamybinio asortimento perdirbimas, • sand÷liavimas ir saugojimas; • transportavimo kaštų mažinimas; • Papildomų paslaugų teigimas. V. Paulauskas (2005) pažymi, kad prekių sand÷liai tarptautin÷s logistikos procesuose įgauna kitą kokybę, nes čia prek÷s ne tik kaupiamos, bet dažnai ir perskirstomos, perpakuojamos, retais atvejai vykdomas jų dalinis paruošimas (apdirbimas). Komercijos skyriaus padalinys Logistikos skyriaus padalinys Sand÷lis Klientų paieška Klientų aptarnavimas: Prekių sand÷liavimas ir pristatymas Esami klientai užsienio rinkoje Būsimi klientai užsienio rinkoje 24 Anot Т. А. Прокофьева, О. М. Лопаткин (2003) teigimu, sand÷liavimas siaurąja prasme atlieka laiko perdengimo tarp turimų medžiagų ir jų poreikio funkciją. Sand÷liavimo procesas prasideda medžiagų pri÷mimu ir baigiasi gaminių išdavimu į persiuntimo sand÷lį. Dar labiau sand÷liavimo funkcijos suvokimą praplečia R. Minalga (2004), kuris teigia, kad logistikoje sand÷liavimo sistema vykdo dvi pagrindines funkcijas: „atstoja buferį medžiagų ir prekių srauto sistemoje“; yra tarsi tranzito pakopa, kurioje atgabenti kroviniai išskirstomi, performuojami ir, jei reikia, papildomos jų atsargos”. Šis autorius teigia, jog logistikoje sand÷liavimas suprantamas žymiai plačiau nei krovinių saugojimas, tai yra visa sand÷liavimo sistema. Įmon÷s įsitvirtinimui rinkose didel÷s reikšm÷s turi racionali sand÷liavimo sistema, apimanti visumą techninių, organizacinių ir informacinių priemonių priimant, sand÷liuojant, paruošiant išduoti ir pristatant vartotojams prekes. Optimizuojant sand÷liavimą tenka spęsti tokias pagrindines problemas (Gargasas, 2000): • nustatyti reikalingą sand÷lių skaičių ir jų išd÷stymą; • apskaičiuoti reikalingą sand÷lių paj÷gumą; • įsigyti nuosavus ar naudotis svetimais sand÷liais. Šių problemų sprendimo variantai priklauso nuo įmon÷s strategijos, keliamų tikslų, finansinių galimybių, prekių pobūdžio, firmos teikiama svarba vienam ar kitam logistikos sistemos elementui ir kitų veiksnių. Vienos firmos nor÷damos padidinti prek÷s konkurencingumą didina sand÷lių skaičių, sand÷lių dydį, kitos koncentruojasi į transportavimo efektyvumą. Svarbiausi veiksniai, darantys įtaką sand÷lio dydžiui, yra šie (Palšaitis, 2007: 266): „klientų aptarnavimo lygis; aptarnaujamos rinkos dydis; parduodamų gaminių skaičius; gaminių dydžiai; naudojama krovos technologija; nesand÷liuojamų gaminių dalis; gaminių saugojimo laikas; vietos taupymas; atsargų išd÷stymas; pra÷jimų reikalavimai; administracinio sand÷lio patalpos; naudojamų stelažų ir lentynų rūšys; paklausos dydis ir pobūdis“. Augant aptarnavimo lygiui, reikia daugiau sand÷liavimo erdv÷s didesnių apimčių atsargoms saugoti. Padid÷jus sand÷lio aptarnaujamam rinkos dydžiui, taip pat reikia papildomos erdv÷s. Kai firma gamina daug gaminių ar jų grupių, reikalingi didesni sand÷liai, kuriuose būtų saugojami minimalūs visų gaminių kiekiai. Sand÷lis turi būti didesnis jei paklausa labai svyruoja arba ji yra neprognozuojama. Atsargų kaita (apyvarta) ir „tiesioginio tiekimo“ klientams paslaugų didinimas (aplenkiant regioninius ar didmenin÷s prekybos sand÷lius) taip pat gali daryti įtaką sand÷lio dydžio pasirinkimui. Б. А. Aникин (1999) nuomone, efektyviausia formuoti platų sand÷lių tinklą, kas leidžia užtikrinti greitą klientų aptarnavimą ir mažina transportavimo išlaidas. J.A. Urbonas (2005: 251) pateik÷ logistikos išlaidų priklausomyb÷s nuo sand÷lių tinklo funkciją (8 paveiklas). 25 8 pav. Logistikos išlaidos ir jų priklausymas nuo sand÷lių skaičiaus, (Urbonas, 2005) Anot J. A. Urbono (2005:250) „didinant sand÷lių skaičių, logistikos sistemos transporto išlaidos ir naudos d÷l pardavimų sumaž÷jimo netekties vert÷ maž÷ja, tačiau tuo pat metu auga prekių atsargų sand÷liavimo ir saugojimo išlaidos“. Matome, kad plečiant sand÷lių tinklą užsienio rinkoje susiduriama su dideliais sand÷liavimo kaštais, kurių padengimui būtinos aukštos prekių realizavimo apimtys atskiruose užsienio rinkos regionuose, o tai pasiekti prekių eksportuotojui yra gana sud÷tinga. Did÷jant sand÷lių skaičiui transportavimo kaštai iš pradžių maž÷ja, tačiau v÷liau kaštai did÷ja d÷l neefektyviai išnaudojamo transporto. Gatavos produkcijos transportavimo optimizavimas turi didelę įtaką įmon÷s konkurencingumui. Transportavimo reikšmę didina būtinumas (d÷l sumaž÷jusios paklausos) pl÷sti rinkas tolimesniuose rajonuose, o taip pat gerinti klientų aptarnavimą: lanksčiau reaguoti į pageidavimus d÷l siuntų dydžio, pateikimo terminų bei reguliarumo, produktų kokyb÷s pervežimo metu, geresnio įpakavimo. Sand÷liavimo išlaidų dydis priklauso ir nuo sand÷lio nuosavyb÷s formos – gamykliniai sand÷liai, bendrojo naudojimo sand÷liai, nuomojami sand÷liai, privatūs sand÷liai. Gamyklinių sand÷lių išlaidos yra dažniausiai pastovios. Jei kai kurie išlaidų straipsniai yra kintami, tai jie paprastai kinta kartu su prekių kiekiu. Šios išlaidos gali būti įtrauktos į atsargų priežiūros išlaidas. Pastovios išlaidos n÷ra svarbios atsargų politikos sprendimams. Jeigu įmon÷ gali išnuomoti sand÷lių plotą ar panaudoti jį kitam kokiam nors našiam (pelningam) tikslui, užuot naudojus jį atsargoms laikyti, įvertinus priimtinas palankias įmonei išlaidas, tas variantas turi būti svarstomas. Bendrojo naudojimo sand÷lių išlaidos priklauso nuo įvežamo ir išvežamo iš sand÷lio prekių kiekio (priežiūros išlaidos) ir atsargų, saugomų sand÷lyje, kiekio (saugojimo išlaidos) (Palšaitis, 2007). Dauguma atvejų priežiūros išlaidos yra apskaičiuojamos remiantis sand÷liuojamų prekių apyvarta, o saugojimo išlaidos yra apskaičiuojamos remiantis laiku (pvz., m÷nesiui). Sprendžiant sand÷lių nuosavyb÷s klausimą reikia įvardinti svetimų ir nuosavų sand÷lių privalumus ir trūkumus bei įvertinus kaštus ir gaunamą naudą pasirinkti labiausiai tinkamą kompromisą. Išlaidos Sand÷lių skaičius Bendros išlaidos Išlaidos atsargoms Saugojimo išlaidos Transportavimo išlaidos Prarastų pardavimų išlaidos 26 Remiantis R. Palšaičiu (2007) galime išskirti šiuos pagrindinius nuosavų ir bendro naudojimo sand÷lių privalumus ir trūkumus (7 lentel÷). 7 lentel÷ Bendro naudojimo ir nuosavų sand÷lių pagrindiniai privalumai ir trūkumai (Palšaitis, 2007) Bendro naudojimo sand÷liai Nuosavi sand÷liai • Vartotojui nereikia investicijų į pastatus, žemę, valdymo įrangą, pradines operacija, personalo parengimą • Efektyvesn÷ atsargų kontrol÷, kuri leidžia lengviau prisitaikyti prie sąlygų ir tenkinti vartotojo poreikius. • Mažesn÷ savikaina lyginant su bendro naudojimo sand÷lių sand÷liavimo įkainiais. Privalumai • Lankstumas nuomoti sand÷lių skaičių, jų plotą bei vietą pagal poreikį • Sukelia didesnį pasitik÷jimą kliento akyse • Nepakankamas informacinis aprūpinimas • Gali būti pernelyg brangus naudoti d÷l didelių bendrų gamybinių išlaidų • Ribota sand÷liavimo apimtis, gali atsirasti sand÷liavimo ploto ar tūrio trūkumas Trūkumai • Gali netikti vieta, dydis, aptarnavimas ir naudojimosi sąlygos. • Pasikeitus rinkos sąlygoms prarandama vietos pasirinkimo galimyb÷ Formuojant logistikos sistemą orientuotą į klientų aptarnavimą, kuri pad÷tų s÷kmingai įsitvirtinti naujoje rinkoje gerokai svarbesnis tampa klientų aptarnavimo veiksnys nei kaštų minimizavimas. Tod÷l tokiose logistin÷s sistemose nuosavi sand÷liai teikia daugiau privalumų nei bendro naudojimo sand÷liai. Dažniausiai visuose paskirstymo vietose pastatyti savo sand÷lius yra neįmanoma ir netikslinga, tod÷l atsižvelgiant į įtakojančius veiksnius reikia rasti kompromisą tarp kaštų minimizavimo ir klientų aptarnavimo lygio. Privačiuose sand÷liuose galima efektyviau kontroliuoti atsargas, firma tiesiogiai kontroliuoja ir imasi atsakomyb÷s už produkciją arba jos pristatymą vartotojui. Geresn÷ kontrol÷ leidžia integruoti sand÷lio funkcijas į bendra paskirstymo sistemą. Kuo didesn÷ kontrol÷, tuo lengviau prisitaikyti prie sąlygų ir tenkinti vartotojų poreikius. Skirstant savo produkcija per privačius sand÷lius atsiranda tam tikras „neapčiuopiamas pelnas“, o vartotojas jaučiasi garantuotas d÷l patikimo tiekimo. Vartotojas įmon÷s veikloje turi įžvelgti stabilų, patikimą ir nuolatinį produkcijos tiek÷ją. Tai be abejon÷s prideda prekei papildomą vertę, didina prek÷s konkurencingumą. Kitas svarbus privalumas galintis padidinti prekių konkurencingumą – tai mažesn÷ savikaina lyginant su bendro naudojimo sand÷lių sand÷liavimo įkainiais. Kainos dažniausia būna 15- 25 % žemesn÷s. Anot A. Palšaičio (2007) pramon÷je priimtina privačių sand÷lių paj÷gumų panaudojimo norma yra 75-80 %. Jei įmon÷ negali peržengti 75 % sand÷lio panaudojimo ribos, tuomet jai galbūt vert÷tų naudotis bendro naudojimo sand÷lių paslaugomis. Bendro naudojimo sand÷lius produkcijos sand÷liavimui vert÷tų rinktis jei yra didelis sand÷liuojamų produktų apimties svyravimas arba prekių paklausa yra sezoniška. Taip pat reikia 27 išanalizuoti investicijas į nuosavų sand÷lių statybą, sand÷liavimo išlaidų dydį ir įvertinti ar šiuos kaštus atpirks parduodamos produkcijos pelnas. Įmon÷ turi nuspręsti, kokio klientų aptarnavimo lygio ji siekia, ir tik tada priimti sprendimą d÷l optimalaus sand÷lių klientams aptarnauti skaičiaus. Logistikos sistemose orientuotose į klientų aptarnavimą ir prek÷s konkurencingumo didinimą, reikalingas gana didelis sand÷lių skaičius ir didelis sand÷liuojamų atsargų kiekis. Pagal sand÷lių išd÷stymą paskirstant prekes išskiriami du prekių paskirstymo būdai (8 lentel÷): 8 lentel÷ Prekių paskirstymo būdai pagal sand÷lių išd÷stymą (Minalga, 2004) Prekių paskirstymo būdas Prekių paskirstymo būdo charakteristika Centralizuotas prekių paskirstymas Visas prekių asortimentas sutelkiamas viename sand÷lyje ir d÷l to žymiai pager÷ja tiekimo parengties lygis. Užsakovas visuomet turi galimybę gauti pageidaujamų prekių, išskyrus tuos atvejus, kai gamyboje kyla kokių nors problemų d÷l atskirų prekių rūšių gamybos. Sand÷lio vietos parinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių - pirmiausia nuo atstumo iki gamybos vietų ir realizavimo rinkos. Šis būdas sumažina l÷šų įšaldymą. Vienam dideliam sand÷liui reikia mažesnio žem÷s sklypo nei keliems tarpiniams sand÷liams. Viename dideliame sand÷lyje naudoti sand÷liavimo techniką ir valdyti atsargas yra paprasčiau nei keliuose mažuose sand÷liuose. Decentralizuotas prekių paskirstymas Pagaminta produkcija tiesiai iš gamybos vietų gabenama į daugelį tarpinių sand÷lių ir iš ten pagal užsakymus pristatoma į visų pardavimo sritį arba tiesiai pirk÷jui. Kadangi pristatymo atstumai paprastai būna nedideli, šis prekių paskirstymo būdas yra greitesnis nei centralizuotas, tačiau reikalauja didesnių kaštų. Šiuo paskirstymo būdu įmon÷s naudojasi tod÷l, kad specializuota ir mažmenin÷ prekyba siekia įšaldyti į sand÷liuojamas atsargas kuo mažiau l÷šų. Greito pristatymo pranašumą sistema praranda tada, kai artimiausiame sand÷lyje užsakovas neranda pageidaujamų prekių. Centralizuotos ir decentralizuotos prekių paskirstymo struktūrų privalumai ir trūkumai parodyti 9 lentel÷je. 9 lentel÷ Centralizuotos ir decentralizuotos prekių paskirstymo struktūrų privalumai ir trūkumai (Minalga, 2004) Paskirstymo struktūros Privalumai Trūkumai Centralizuota struktūra. Centriniai išdavimo (tiekimo) sand÷liai Palyginti nedideli sand÷liavimo kaštai, susidarantys d÷l automatizuotos sand÷lių įrangos panaudojimo arba d÷l su mažais pertrūkiais pristatomų prekių garantijos. Palyginti dideli gabenimo kaštai d÷l didelių atstumų, d÷l plačiai išsklaidytų realizacijos taškų. Decentralizuota struktūra. Išdavimo (tiekimo) sand÷liai Palyginti nedideli gabenimo kaštai d÷l nedidelio atstumo nuo rinkos: d÷l nebrangaus gabenimo suvienijant transporto srautus; didelių išlaidų reikalaujantys pristatymai sumažinami iki minimumo. Pristatymo trukm÷s padid÷jimas, atsižvelgiant į atstumą; palyginti dideli sand÷liavimo kaštai d÷l prekių paskirstymo į daug mažų tiekimo sand÷lių; garantinių prekių pristatymo padid÷jimas; mažesn÷s galimyb÷s taikyti racionalius sand÷liavimo metodus mažame sand÷lyje. 28 Nuo centralizuotos ar decentralizuotos prekių paskirstymo struktūros pasirinkimo priklausys ir sand÷lių skaičius bei jų išd÷stymas vertikalioje ir horizontalioje paskirstymo struktūroje. Vertikalioje ir horizontalioje logistikos struktūroje vyrauja keturi sand÷lių tipai: gamyklų, centriniai, regioniniai, išdavimo sand÷liai. Kiekvienas sand÷lių tipas logistin÷je sistemoje atlieka savo vaidmenį ir turi savas funkcijas (2 priedas). Horizontali paskirstymo struktūra yra grindžiama sand÷lių centralizacijos principu. Horizontalioje paskirstymo struktūroje sand÷lių skaičiaus parenkamas siekiant padidinti paskirstymo efektyvumą ir koordinuoti visų sand÷lių funkcionavimą. Logistikos sistemos, kuri didina prek÷s konkurencingumą rinkoje, modeliavimas ir struktūros pasirinkimas yra sud÷tingas procesas. Šį procesą reikia prad÷ti nuo kruopščių tyrimų, kurie leistų nustatyti potencialią rinką, jos dydį, prekių asortimentą ir tai rinkai reikalingas paslaugas, paskaičiuoti numatomas pajamas, pelną ir pl÷tros galimybes. Taip pat būtina atsižvelgti į firmos galimybes atlikti tam tikras logistikos proceso funkcijas bei į esamą įmon÷s gamybin÷s baz÷s išd÷stymą ir logistikos planavimą. V. Gaučait÷ (1992), teigia, kad atskirų logistikos sistemos etapų organizavimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus – ekonomiškumą ir turimus įmon÷s paj÷gumus. Paprastai įmon÷ nutarusi formuoti tarptautinę logistikos sistemą orientuotą į klientų aptarnavimą, yra veiklos patirtį turinti organizacija su išvystyta gamyba. Tai reiškia, kad įmon÷ jau anksčiau yra sprendusi žaliavų tiekimo ir paskirstymo vietin÷je ir užsienio rinkose klausimus. Dažniausiai tokios įmon÷s jau turi savo vidines logistikos sistemas, kurios užtikrina žaliavų tiekimą ir prekių paskirstymą. Tarptautin÷ logistikos orientuotos į klientų aptarnavimą, sistema tokioje įmon÷je gali būti kuriama remiantis ankstesne patirtimi bei samdant išorinius konsultantus. 1.6. „JIT“ atsargų valdymo koncepcijos pritaikymas tarptautin÷je logistikos sistemoje Formuojant logistikos sistemą, orientuotą į klientų tiesioginį aptarnavimą, pagrindiniu kriterijumi tampa operatyvumas ir pristatymo patikimumas. Klientai visada tikisi gauti reikalingą prekę, reikalingoje vietoje, reikalingu laiku. Jei įmon÷ nesugeb÷s patenkinti šių kliento pageidavimų greičiausiai jis pasirinks konkurentą, kuris atitiks kliento keliamus kriterijus. Siekiant užtikrinti klientų optimalų klientų aptarnavimą būtina išspręsti tokius probleminius paskirstymo klausimus (Minalga, 2004:81): • paskirstymo struktūros; • planavimo ir paklausos struktūros; • aprūpinimo dažnumas ir būdas; • transporto priemonių charakteristika; • maršrutų ilgis ir trukm÷; • pagrindinių įmon÷s grandžių ir paskirstymo sistemos tikslai; 29 • tiekimo paslaugos atsižvelgiant į laikų ir dažnumą. Sprendžiant šiuos klausimus ir planuojant paskirstymo logistikos strategiją, būtina nepamiršti, kad tarptautin÷ rinka yra dinamiška, joje nuolatos keičiasi ekonomin÷s ir teisin÷s sąlygos. Planuojant paskirstymo logistikos strategijas užsienio rinkoje, orientuotas į klientų aptarnavimą, reikia žinoti klientui svarbiausius kriterijus (10 lentel÷): 10 lentel÷ Klientui svarbiausi aptarnavimo kokyb÷s kriterijai (Minalgą, 2004) Kriterijus Apibūdinimas Pristatymo laikas Paskirstymo logistikos našumą apibr÷žia paskirstymo laiko, reikalingo produkcijai pristatyti, dalis. Pristatymo laiką labai stipriai veikia tokie veiksniai: asortimento įvairov÷, nevienalyčiai užsakymai, užsienyje esančių pri÷mimo ir perdavimo vietų geografin÷ struktūra. Aptarnaujant klientus tikslinga skatinti juos teikti išankstinius užsakymus arba pasirašyti ilgalaikes tiekimo sutartis sudarant tiekimo grafikus. Pristatymo patikimumas Pristatymo patikimumas - tai pastovus pristatymo terminų laikymasis. Tai svarbus gamintojo ir vartotojo tarpusavio santykių veiksnys, lemiantis bendradarbiavimo trukmę. D÷l pristatymo terminų nesilaikymo nuostolių patiria abi pus÷s - sutrinka vartotojo veikla, gamintojas patiria finansinių nuostolių, mok÷damas baudas d÷l sutarties netesybų. Pristatymo patikimumą sąlygoja du pagrindiniai veiksniai: gamybos proceso patikimumas ir tiekimo / pristatymo parengtis. Patikimas pristatymas yra pagrindinis įrankis konkuruoti su kitomis įmon÷mis. Mažinant sand÷lių atsargas ir siunčiamų partijų dydžius, pristatymo patikimumas didinamas. Pristatymo lankstumas Tai apibūdina paskirstymo sistemos geb÷jimą tenkinti nuolat kintančius užsakovų (rinkos) reikalavimus. Tai reiškia: pirma, užsakymo paskirstymo sąlygas (perkamų prekių kiekį, užsakymo laiką, užsakymo perdavimo būdą), antra, pristatymo sąlygas (pakavimo būdą, gabenimo variantus, tiekimo pagal pareikalavimą galimybę), trečia, kliento informavimą apie jo užsakymo būklę bei skundų tvarkymą esant trūkumams. Įgyvendinti šiuos aukščiau įvardintus reikalavimus ir tuo pačiu minimizuoti paskirstymo išlaidas galime pritaikydami „just in time“ (JIT) atsargų valdymo koncepcijos principus. JIT sistemos pastaraisiais metais tapo labai svarbios tiek gamybai, tiek ir logistikai. Ši sistema, žiūrint per atsargų kontrol÷s prizmę, apibr÷žiama kaip filosofija, kurio tikslas panaudoti reikiamą atsargų kiekį reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje, kad būtų pagamintas tam tikras produkcijos kiekis. 11 lentel÷je pateikiamas tradicinis ir JIT tiekimo palyginimas: 11 lentel÷ Tradicin÷s ir JIT aprūpinimo logistikos sistemos palyginimas (Palšaitis, 2007) Rodiklis Esama pad÷tis JIT strategijos atveju Kokybes įvertinimas Patenkinama kokybe mažiausiomis sąnaudomis Aukščiausia kokyb÷ - ,,nulis defektų“ Atsargos Didel÷s atsargos d÷l: • kiekių, nupirktų su nuolaida; • gamybos apimčių; • rezervinių atsargų saugojimo. Nedidel÷s atsargos, esant nuolatiniam JIT pristatymui Lankstumas Ilga pristatymo trukm÷; minimalus lankstumas Trumpa pristatymo trukm÷; klientų aptarnavimo valdymas; didelis lankstumas Transportavimas Patenkinamas aptarnavimo lygis mažiausiomis išlaidomis Absoliučiai patikimas aptarnavimo lygis Pardav÷jas vež÷jas Dažni nesutarimai Bendra įmon÷ Vež÷jų skaičius Didelis; mažinimas n÷ra išeitis Mažas; nuolatinis bendradarbiavimas 30 Pardav÷jų vež÷jų ryšiai Minimalūs; daug paslapčių; griežta kontrol÷ Atviri; keičiamasi informacija; sprendžiamos sujungimo problemos: daugkartinis bendradarbiavimas Pagrindas Veikla remiasi išlaidų valdymu Veikla nukreipta klientų aptarnavimui valdyti JIT koncepcija iš esm÷s reiškia visišką atsargų nebuvimą. Gamyba pradedama ir produktai pateikiami tada, kai jų reikia vartotojui, tačiau kuriant logistikos sistemą užsienio rinkoje, kai gamintojas ar tiek÷jas nutolęs šimtais ar tūkstančiais kilometrų nuo produkcijos pardavimo vietos, be atsargų neišsiversime. Kuriamoje užsienio logistikos sistemoje, orientuotoje į klientų aptarnavimą, atsargos kuria prid÷tinę vertę ir padeda įgyvendinti JIT principus, kai klientui reikiamas kiekis produkcijos, reikiamu laiku pristatomas į reikiamą vietą. R. Palšaitis (2007) pateikia šiuos atsargų tur÷jimo privalumus: Teikia masto ekonomiją. Atsargos reikalingos, kad įmon÷ gal÷tų pasiekti masto ekonomiją transportuodama didelius kiekius į toli nutolusią eksporto rinką. Taip gamintojas siekia sumažinti produkcijos vieneto kainą. Medžiagų vieneto transportavimo kaštai yra mažesni, jei iš karto vežami dideli kiekiai. Taigi dažnai atsargos susidaro siekiant sumažinti transportavimo išlaidas, tod÷l didelis pagamintų prekių kiekis laikomas tarpiniuose sand÷liuose, vartotojų išsid÷stymo vietose. Teikia pasiūlos ir paklausos balansavimo galimybes. Sezonin÷ pasiūla ir paklausa skatina firmą ieškoti investicijų. Esant sezoninei prekių paklausai gamintojas gali nesugeb÷ti įvykdyti visų reikalingų užsakymų, tod÷l kartais gamintojui paranku visu metus palaikyti stabilią gamybą ir darbo j÷gą, nustatyti produkcijos savikainą įvairiais metų periodais, o sezonines prekes saugoti sand÷liuose. Šiuo atveju atsargos įgalina žaibiškai reaguoti į sezoninius svyravimus ir iš to gauti didesnį pelną. Teikia apsaugą nuo nestabilios paklausos. Paklausos niekada neįmanoma prognozuoti visiškai tiksliai. Transportavimo priemon÷s kartais sugenda, d÷l įvairių priežasčių gali sustoti gamyba. D÷l visų šių priežasčių atsargos yra kaupiamos klientų poreikiams tenkinti tada, kai tiekimo procesas būna pertraukiamas. Apibendrinant galime teigti, jog JIT sistemos elementų pritaikymas formuojant tarptautin÷s logistikos, orientuotos į klientų aptarnavimą, sistemą galimas tuo atveju, jei gamintojas tampa savo klientui tiek÷ju ir tiekia prekes pagal JIT modelį. Tokiu būdu prekių pardav÷jas perima sand÷liavimo ir transportavimo paslaugas. Jis pirk÷jui pateikia tokius prekių kiekius, kiek pastarajam jų reikia einamuoju laikotarpiu. JIT sistemos elementų pritaikymas tarptautin÷s logistikos, orientuotos į klientų aptarnavimą, sistemoje yra labai efektyvus tuomet, kai aptarnaujami klientai, iš gamintojo įsigyjamas prekes naudojantys kaip žaliavą, ir jiems reikalingas nuolatinis šių prekių tiekimas. 31 II. AB „ACHEMA“ TARPTAUTINö PREKYBA Šiame skyriuje aptariama AB „Achema“ veikla, įmon÷s struktūra atkreipiant d÷mesį į įmon÷s priklausomybę koncernui „Achemos grup÷“. Taip pat trumpai analizuojami įmon÷s veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai. Didesnis d÷mesys skiriamas azotinių trąšų eksporto analizei. Atskirai aptariamos svarbiausi azotinių trąšų rinkų bruožai, parduodamų AB „Achema“ azotinių trąšų dalis rinkose svarbiausiose pardavimo rinkose. Analizuojant AB „Achema“ tarptautin÷s logistikos sistemą, išskiriamos dvi pagrindines logistikos sistemos schemas pritaikytas skirtingoms užsienio rinkoms. Detaliau aptariamas svarbiausias logistikos kanalas, kuriuo eksportuojamos trąšos į Vakarų Europos rinkas. 2.1. AB “Achema” veiklos charakteristika AB “Achema” – didžiausia azotinių trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokia pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrov÷ prad÷ta statyti 1962 metais, tačiau įkūrimo data laikoma 1965 m. vasario 09 d., kai prad÷jo veikti pirmasis amoniako cechas ir pagamintos pirmosios sintetinio amoniako tonos. Pagrindin÷ įmon÷s veikla – azotinių trąšų, birių trąšų mišinių, skystų kompleksinių trąšų, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, karbamido formaldehidinių dervų (KFD), polivinilacetatin÷s dispersijos (PVAD), pramoninių dujų (angliarūgšt÷s, deguonies, azoto), vandens emulsinių dažų, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prekyba. AB “Achema” priklauso koncernui “Achemos grup÷” ir yra stambiausia koncerno įmon÷. Koncerno įmonių schema pagal veiklos pobūdį pateikiama 3 priede. Siekiant atskirų įmonių konsolidacijos ir vienodos verslo politikos 2001 m. buvo užbaigtas koncerno „Achemos grup÷“ kūrimas. Koncerno pajamos ir ind÷lis į Lietuvos BVP pateikti 12 lentel÷je. 12 lentel÷ Koncerno “Achemos grup÷“ pajamos ir dalis Lietuvos BVP 2003-2007 m. (Achemos grup÷, 2007) 2003 2004 2005 2006 2007 Koncerno pajamos, mln. Lt 1 212 1 464 2 102 2 569 3 709 Nominalusis BVP, mln. Lt 56 804 62 588 71 380 81 905 96 773 Koncerno pajamų dalis Lietuvos BVP, % 2,13 % 2,34 % 2,94 % 3,13 % 3,83 % 32 Koncernas „Achemos grup÷“ užima svarbią vietą Lietuvos ekonomikoje. Tai trečioji pagal apyvartos dydį kompanija Lietuvoje. Koncerno pajamų dydis Lietuvos BVP 2007 m. sudaro ~ 4 %. Koncernas „Achemos grup÷“ valdo daugiau kaip 50 įmonių, kuriose dirba per 6000 darbuotojų įvairiose chemijos pramon÷s, logistikos, transporto ir krovos, energetikos, žiniasklaidos, leidybos- reklamos ir kitose srityse. Koncerno prezidentas dr. Bronislovas Lubys valdantis per 60 % akcijų. Pagal lyginamąjį finansinį svorį, svarbiausią vietą koncerno „Achemos grup÷“ struktūroje užima trąšų gamintojas AB “Achema” kuri 2008 m. vald÷ daugiau kaip 928 milijonų vert÷s turto, o pajamos iš pardavimų viršijo 2066 milijonų litų (13 lentel÷). 13 lentel÷ AB “Achema” ekonominiai rodikliai 2003 – 2008 m. (AB ,,Achema”, 2009) 2003 m. (tūkst. Lt) 2004 m. (tūkst. Lt) 2005 m. (tūkst.Lt) 2006 m. (tūkst.Lt.) 2007 m. (tūkst.Lt.) 2008 m. (tūkst.Lt.) Įstatinis kapitalas 252.716 252.716 252.716 252.716 252.716 252.716 Turtas 486.044 506.124 524.872 540.100 733.529 928.568 Ilgalaikis turtas 341.617 362.929 279.287 261.300 401.933 545.369 Pajamos pardavimų ir paslaugų 574.679 683.440 935.481 871.096 1.439.750 2.066.676 AB “Achema” dirba per 1600 žmonių. 2008 m. pagaminta ir realizuota apie 2,3 mln. tonų trąšų. Bendrov÷ ir jos produkcija yra gerai žinoma vakarų Europoje. 1989 m. AB “Achema” įstojo į tarptautinę trąšų gamintojų asociaciją (IFA). 1997 m. AB „Achema“ tapo Europos trąšų asociacijos (EFMA) komiteto nare, o 2003 m. – tikrąją nare. Bendrov÷je nuo 1998 m. įdiegta kokyb÷s vadybos sistema sertifikuota pagal ISO 9001 standartus, nuo 2000 m. aplinkos apsaugos valdymo sistema atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus. Nuo 2008 m. sausio 1 d. AB „Achema“ įdiegta „Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema“, atitinkanti BSI OHSAS 18001:1999 standarto reikalavimus, integruojant ją į jau veikiančias kokyb÷s ir aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įdiegta atnaujinta „Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema“ atitinkanti BS OHSAS 18001:2007 reikalavimus. AB „Achema“ nuolat gerina aplinkos apsaugos būklę bei tobul÷jančiomis taršos prevencijos priemon÷mis saugo savo bendrov÷s darbuotojų bei aplinkinių žmonių sveikatą ir mažina neigiamą poveikį gamtai. Taikydama taršos prevencijos priemones, sistemingai vykdo taršos monitoringą bei nuolatinę kontrolę. 2007 m. AB „Achema“ jau šeštąjį kartą įvertinta konkurso „Pasiekimai aplinkosaugoje“ nominacija „Palankiausias aplinkai produktas“. EFMA vertinimu AB „Achema“ pagal taršą, tenkančią produkcijos vienetui, patenka į geriausių tokios veiklos Europos įmonių sąrašą. AB 33 „Achema“ tarp stambiųjų Lietuvos pramon÷s įmonių viena pirmųjų gavo taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimą (TIPK), kuris įtvirtina integruotą taršos prevencijos ir kontrol÷s sistemą, vienijančią vandens, oro ir žem÷s apsaugos bei atliekų tvarkymo priemonių saugų panaudojimą. Įmon÷s vizija ir misija. AB “Achema” vizija - kokybiškos trąšos ir kiti chemijos produktai Lietuvos ir užsienio rinkai. Įmon÷s misija - vystyti trąšų ir kitų chemijos produktų verslą, būti patikimu partneriu ir lanksčiai reaguoti į pasikeitusius rinkos ir vartotojų poreikius tobulinant gaminamus produktus, diegiant perspektyvias gamybos technologijas, keliant darbuotojų kompetenciją (AB ,,Achema”, 2007). Organizacin÷ struktūra. Įmonei priklausančių įmonių struktūra pateikiama 9 paveiksle. 9 pav. AB „Achema“ priklausančios įmon÷s Litfert SARL. 1998 metais įsteigta LITFERT SARL yra AB „Achema“ atstovas, importuojantis ir parduodantis lietuviškas trąšas Belgijos, Nyderlandų ir Prancūzijos rinkose. Pagrindiniai įmon÷s tikslai: atstovauti „Achemos grup÷s“ įmonių interesus Prancūzijoje ir Belgijoje, augti, gerinant paslaugų kokybę. Agro Baltic GmbH. 2004 metais AB „Achema“ įsigijo 50 % Agro Baltic GmbH akcijų. AB „Achema“ šią įmonę valdo kartu su Common Market Fertilizers S.A., kuri valdo taip pat 50 % įmon÷s akcijų. Agro Baltic GmbH veikla apima trąšų ir kitų chemijos produktų pardavimą, taip pat visą ūkininkams skirtų paslaugų spektrą. Ypač didelis d÷mesys skiriamas tiriamiesiems žem÷s ūkio AB „Achema“ Dukterin÷s įmon÷s Dalinai priklausančios įmon÷s Kitos įmon÷s ir filialai Litfert SARL (Prancūzija) Agro Baltci GmbH (Vokietija) Fertigent BVBA (Belgija) UAB “Maitinimas” (Valgyklų ir maitinimo tinklai) Filialas “Achemos poliklinika“ Filialas "Sistematika" (automatikos sistemos) Filialas „Gaschema“ (techninių dujų prekyba) 34 darbams - nuolat bendradarbiaujama su Vokietijos Žem÷s ūkio tyrimo agentūra, sprendžiant ir apskaičiuojant trąšų kiekio ir sud÷ties poveikį atitinkamoms žem÷s ūkio kultūroms bei dirvožemiui. Fertigent BVBA. 2004 metais AB :Achema“ kartu su uosto verslo kompanijų holdingu "Molens-Sint Martinas" Belgijoje įkūr÷ bendra įmone "Fertigent". AB "Achema" valdo per 70 % akcijų. "Fertigent" steigimo tikslas - pastatyti ir eksploatuoti skystų karbamido-amonio salietros (KAS) trąšų terminalą. 2006 m. skystų karbamido-amonio salietros (KAS) trąšų terminalas prad÷tas eksploatuoti (http://www.achemosgrupe.lt). AB „Achema“ filialas „Gaschema“. Veiklą prad÷jo 2004 m. sausio 1 d. Svarbiausias filialo įkūrimo tikslas - tiesiogiai dirbant su vartotoju pl÷toti techninių dujų verslą Baltijos šalių regione. Pagrindin÷ filialo veikla yra prekyba technin÷mis dujomis: maistine ir technine angliarūgšte, techniniu deguonimi, azotu, argonu, acetilenu, propanu-butanu, dujų mišiniais, karbamido tirpalu „AdBlue“. AB „Achema filialas „Sistematika“. 1999 m. AB „Achema“ automatikos cechas reorganizuotas į atskirą AB „Achema“ filialą „Sistematika“. Šiuo metu filialas “Sistematika” s÷kmingai vykdo automatikos, elektros, silpnų srovių darbus. Filialo „Sistematika“ atliekamos paslaugos yra teikiamos chemijos, trąšų gamybos ir jų transportavimo, statybos medžiagų gamybos, maisto, lengvosios, šilumin÷s energetikos, vandenvalos ūkio ir kitų pramon÷s šakų įmon÷ms, visuomenin÷s paskirties bei gyvenamiesiems pastatams (http://www.sistematika.lt/). Gamyba. AB „Achema“ gamina virš 70 pavadinimų produkcijos. Gamyboje naudojamos 75 pavadinimų chemin÷s medžiagos bei 18 pavadinimų pagalbin÷s chemin÷s medžiagos, neįeinančios į produkcijos sud÷tį. Pagrindin÷ įmon÷s gaminama produkcija pateikiama 4 priede. Įmon÷s gamybos paj÷gumai tonomis 2008 metais pateikiame 10 paveiksle. CECHŲ GAMYBOS PAJöGUMAI 2,5 12 30 50 75 107 130 540 561 800 1118 1336 1370 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 PVA dispersija Aliuminio sulfatas Karbamido tirpalas "AdBlue" Angliarūgšt÷ KFD Formalinas Metanolis Kalcio amonio salietra Amonio salietra Karbamidas Amoniakas KAS Azoto rūgštis Tūkst. t/m 10 pav. AB „Achema“ gamybos paj÷gumai 2008 m.(AB „Achema“, 2009) 35 AB „Achema“ nuolat tobulina ir modernizuoja produkcijos gamybos technologiją, visi technologiniai procesai įmon÷je valdomi kompiuterin÷mis valdymo sistemomis. Tobulinama ir produkcijos receptūra panaudojant nekenksmingas žmogui ir aplinkai medžiagas. Kuriami nauji, kokybiški produktai, plečiama gamyba siekiant aprūpinti did÷jančius rinkos poreikius. 2005 m. AB „Achema“ prad÷jo II-ąjį 0,5 mlrd. Lt vert÷s investicinę programą. 2006 m. liepos m÷n. prad÷ta eksploatuoti izotermin÷ amoniako saugykla. Tų pačių metų lapkričio m÷n. paleistas naujas 1500 t/parą projektinį paj÷gumą turintis amoniako gamybos cechas. 2007 m. geguž÷s m÷n. pastatytas naujas angliarūgšt÷s gamybos įrenginys, kuris padidino šio produkto gamybą 100 t/parą. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, plečiama trąšų gamyba. 2008 m. prad÷jo veikti naujas azoto rūgšties agregatas. 2009 m. geguž÷s m÷n. prad÷jo veikti naujas karbamido cechas, kurio projektinis paj÷gumas 330.000 t karbamido per metus. Užbaigti karbamido amonio salietros (KAS) tirpalo gamybos projektavimo darbai, leisiantys padidinti KAS gamybą 1 mln. tonų per metus. KAS gamybos įrenginio numatoma eksploatacijos pradžia – 2010 m. Šiuo metu yra projektuojamas azoto-fosforo-kalio (NPK) gamybos cechas. Vykdomi 47 MW dujų kogeneracin÷s j÷gain÷s projektavimo darbai. J÷gainę planuojama prad÷ti eksploatuoti 2010 m. viduryje. Dvi kogeneracin÷s j÷gain÷s leis įmonei pasigaminti 90 % reikalingos elektros energijos. Veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai. Nuoseklus ir efektyvus bendrov÷s turto panaudojimas bei nuoseklios ir tikslingos investicijos sąlygojo turto apyvartumo rodiklių ger÷jimą. Bendrov÷s apyvartos augimą l÷m÷ pagrindinių produktų – trąšų – pardavimų did÷jimas d÷l s÷kmingos naujų prekybos rinkų pl÷tros. AB „Achema“ trąšų pardavimo apimtys ir apyvarta 2000 – 2008 m. pateikta 11 paveiksle. AB "Achema" trąšų pardavimų apimtys ir apyvarta 2000-2008 m. 0,0 0,4 0,8 1,2 1,6 2,0 2,4 2,8 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 P ar da vi m ų ap im ty s, m ln . t 0 300 600 900 1.200 1.500 1.800 2.100 2.400 2.700 A py va rt a, m ln . L t Pardavimų apimtys, mln. t Apyvarta, mln. Lt 11 pav. AB „Achema“ trąšų pardavimų apimtys ir apyvarta 2000-2008 m. (AB “Achema, 2009) Trumpai apžvelgsiu paskutinių trejų metų (2006 - 2008 m) veiklos rezultatus l÷musius veiksnius. 36 11 pav. matome, kad AB „Achema“ 2006 m. lyginant su 2005 m. buvo truputį prastesni. Tai l÷m÷ pagrindin÷s žaliavos – gamtinių dujų pabrangimas. Pabrangus žaliavoms ir nusistov÷jus žemoms rinkos kainoms, dirbti visu paj÷gumu buvo nuostolinga, tod÷l sumaž÷jo visų produktų gamyba ir atitinkamai metu apyvarta ir pardavimų apimtys. 2007 m. AB „Achema“ pardavimų apimtys ir apyvarta smarkiai šoktel÷jo aukštyn. Didžiulę įtaką šio laikotarpio rezultatams tur÷jo 2006 m. pabaigoje prad÷tas eksploatuoti amoniako gamybos cechas ir rinkoje vyravusios įmonei palankios kainos. AB „Achema“ pasigamintu amoniaku buvo aprūpinti visi cechai, įmon÷ gal÷jo dirbti visu paj÷gumu. Teigiamos įtakos įmon÷s rezultatams tur÷jo auganti biokuro gamyba JAV ir did÷janti trąšų poreikis besivystančiose šalyse. 2007 m. pasiekta rekordin÷ apyvarta. 2008 m. didžiausią įtaką AB „Achema“ veiklos rezultatams tur÷jo ženkliai padid÷jusios produktų pardavimo kainos. D÷l augančios paklausos ir nepakankamos pasiūlos trąšų kainos rinkoje nuo metų pradžios sparčiai kilo ir 2008 m. rugpjūčio m÷n. pasiek÷ nereg÷tas aukštumas. Tačiau kartu su produkcijos pardavimų kainomis kilo ir pagrindin÷s įmon÷s žaliavos – dujų kaina. Ženkliai brango kitos gamybai reikalingos žaliavos, bei energetiniai resursai. Gamtin÷s dujos: 2008 m., lyginant su 2007 m., gamtinių dujų kaina padid÷jo 80 %; perkamos elektros energijos kaina per 2008 m. išaugo 25 %, lyginant su 2007 m.; 18 % padid÷jo ir darbo užmokesčio fondas, lyginant su 2007 m., tiek pat pakilo ir darbuotojų atlyginimai (AB „Achema“, 2009). 2008 m. spalio m÷n. pasirodžius pirmiesiems pasaulin÷s kriz÷s ženklams trąšų paklausa prad÷jo sparčiai maž÷ti, iš paskos nusitempdama ir aukštas kainas. AB „Achema“ perkančiai rusiškas dujas pagal kontraktą, kur dujų kaina nustatoma pagal paskutinių 6 m÷nesių vidurkį. 2008 m. spalio – lapkričio m÷n. dujų kaina pasiek÷ savo aukščiausią tašką, tuo trapu trąšų kaina nukrito 2- 3 kartus. Gaminti trąšas tapo nuostolinga. 2008 m. lapkričio m÷n. buvo sustabdytas iš pradžių vienas, o v÷liau ir kitas amoniako cechas bei kai kurie kiti cechai. Dalin÷ gamyba buvo vykdoma iš atsivežtinio amoniako kuris buvo gerokai pigesnis. Tai sumažino AB „Achema“ pelno rodiklius, tačiau tokių finansių rezultatų, kokie buvo pasiekti 2008 m. įmon÷ nebuvo pasiekusi per visą įmon÷s egzistavimą. 2008 m. gautas rekordinis pelnas pajamos viršijo 2 mlrd. Lt, nežiūrint į tai, kad apmirus pasaulinei trąšų rinkai metų pabaigoje teko stabdyti pagrindinius gamybinius cechus. 2.2. AB “Achema” azotinių trąšų eksporto analiz÷ AB “Achema” į užsienio rinkas eksportuoja 82 - 85 % pagamintos produkcijos. Tik ~ 12-15 % yra parduodama Lietuvoje. Daugiausia parduodamos produkcijos eksportuojamas į Prancūziją, Vokietiją, Beneliukso šalis, Didžiąją Britaniją, Airiją, Skandinavijos šalis, JAV, Latviją, Estiją, Lenkiją. 37 AB „Achema“ azotin÷s trąšos parduodamos su „LITFERT“ prekiniu ženklu. "LITFERT"– 1995 m. AB „Achema“ įregistruotas prekinis ženklas. 2005 m. šis ženklas įregistruotas visoje Europos Sąjungoje. „LITFERT“ prekinis ženklas yra puikiai žinomas ir vertinamas visoje Vakarų Europoje. Prekinio ženklo žinomumas – puiki tikslingos ir efektyvios AB „Achema“ marketingo strategijos išdava, s÷kmingas gamintojo, sukurto produkto ir kontakto su vartotoju rezultatas. Tikslin÷ AB „Achema“ trąšų rinka yra Europos sąjungos (ES) valstyb÷s, į kurias AB „Achema“ eksportuoja ~ 80 % pagamintos produkcijos. Didžiąją dalį azotinių trąšų AB „Achema“ parduoda ES rinkoje per įgaliotus atstovus: „Litfert s.a.r.l.“ – Prancūzijoje ir Belgijoje, „Liteximp sp. z. o.o.“ – Lenkijoje, „Agro Baltic GmbH“ – Vokietijoje ir Olandijoje, UAB „Agrochema“ – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Skandinavijos šalyse trąšos parduodamos tiesiogiai ūkininkų kooperatyvams. Kitose rinkose trąšos parduodamos per didmenininkus. AB „Achema“ 2008 m. pradavimai pagal šalis pateikta 12 paveiksle. Pardavimai pagal šalis 2008 m. (% nuo apyvartos) JAV 10,0 % Estija 2,2 % Beneliukso šalys 14,2 % D. Britanija 7,4 % Skandinavijos šalys 9,6 % Lenkija 2,5 % Latvija 7,2 % Kitos šalys 2,4 % Lietuva 13,0 % Prancūzija 20,1% Vokietija 11,4 % 12 pav. AB „Achema“ pardavimai pagal šalis 2008 m. (AB „Achema“, 2009) Pagrindiniai AB „Achema“ azotinių trąšų konkurentai ES rinkoje yra iš ES nepriklausančių šalių: Rusija, Ukraina, Baltarusija. Pastaraisiais metais sparčiai į ES rinką veržiasi Gruzijos, Egipto trąšų gamintojai. Pagrindiniai konkurentai iš ES priklausančių šalių – Lenkija, Rumunija, Bulgarija. Kai kurių šalių rinkose AB „Achema“ azotin÷s trąšos susiduria su senųjų ES šalių azotinių trąšų gamintojų konkurencija („Yara“, „Kemira“, „BASF“ koncernai), kurie yra susikoncentravę Beneliukso šalyse, Vokietijoje. Tačiau šių gamintojų trąšos yra brangesn÷s ir iš dalies yra orientuotos į kitą rinkos segmentą. Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ir kitų NVS šalių gamintojų trąšos ES yra vertinamos prasčiausiai. Šių šalių gamintojai žaliavas gauna mažesne kaina nei AB „Achema“. Joms ES taikomi dideli konvenciniai ir dempinginiai muitai. ES trąšų gamintojams pavyko apsiginti nuo pigių rusiškų trąšų tik po metus trukusių bylin÷jimosi. ES įved÷ 6,5 % importo muitą ir 47,07 EUR antidempingo mokestį, tačiau nepaisant to šios trąšos išlieka pigiausios rinkoje. Šių šalių trąšas perka 38 ieškantys pigiausių trąšų pirk÷jai, tačiau šis rinkos segmentas n÷ra lojalus ir nuolatos ieško geriausio kainos ir kokyb÷s santykio. Tod÷l šis rinkos segmentas aktualus ir AB „Achema“, kurios trąšos yra šiek tiek brangesn÷s, tačiau pasižymi aukštesne produkcijos kokybe. Be to, AB “Achema” konkurenciniai pranašumai - Klaip÷dos uosto, ES rinkų artumas - d÷l trumpių atstumų sumaž÷ja transportavimo sąnaudos; produkcijos kokyb÷, plačiai žinoma ir patikima užsienio rinkose. Šie veiksniai leidžia AB “Achema” išlikti konkurencingai ES, nors gamybos sąnaudos ir didesn÷s. Esminis momentas l÷męs s÷kminga AB „Achema“ įsitvirtinimą ES rinkoje, buvo Lietuvos įstojimas į ES: • Lietuvai tapus ES, pasikeit÷ AB “Achema” statusas, ji tapo ES vidaus rinkos žaid÷ju, kas suteik÷ AB “Achema” teisę laisvai prekiauti visoje Europoje; • Lietuvai įstojus į ES, AB “Achema” atsirado naujos veiklos vystymo galimyb÷s; • Supaprast÷jo dukterinių įmonių ir padalinių steigimo tvarka ES šalyse. Lietuvai tapus ES nare, AB “Achema” kaip vienas pagrindinių trąšų gamintojų Baltijos regione, įsitvirtino Latvijos ir Estijos rinkose, kadangi Rusijos trąšoms prad÷tas taikyti aukšti ES muitai. AB “Achema” atsirado po ES dempingo muitų “sk÷čiu”, kas apsaugo įmonę ir ją dominančias išsipl÷tusios rinkos dalis nuo pigių ir prastesn÷s kokyb÷s NVS cheminių produktų. Viso į ES ir Šveicarija bei Norvegiją nuo bendro suvartojamo azotinių trąšų kiekio ~ 30 % azotinių trąšų yra importuojama iš kitų šalių. Vakarų ir centrin÷ Europa suvartoja ~ 13 % visų pasaulyje pagamintų azotinių trąšų (EFMA, 2009). Didžiausią bendrov÷s apyvartos dalį sudaro azotinių trąšų – karbamido-amonio salietros tirpalo (KAS tirpalas), amonio salietros, kalcio amonio salietros (KAN) ir karbamido pardavimai (13. pav.) Pardavimai pagal produktus 2008 m. (% nuo apyvartos) Amoniakas 5,3 % KAN 17,1 %KFD 2,9 % Kiti produktai 1,3 % Karbamidas 1,4 % Metanolis 1,9 % Amonio salietra 25,7 % KAS 44,4 % 13 pav. AB „Achema“ pardavimai pagal produktus 2008 m. (AB „Achema, 2009) Šių produktų pardavimas sudaro 88,6 % nuo bendros 2008 m. AB “Achema” apyvartos. Vertinant azotinių trąšų pardavimus, daugiausiai buvo parduota, bei eksportuota - KAS tirpalo. Nuo bendros AB „Achema“ parduotos produkcijos apyvartos KAS tirpalo pardavimai sudar÷ 44,4 %, 39 amonio salietra – 25,7 %, KAN – 17,1 %, karbamido – 1,4 %. Kiti bendrov÷je gaminami produktai parduodami vietin÷je rinkoje, tik nedidel÷ dalis eksportuojama. Svarbiausieji produktai: karbamidin÷s-formaldehidin÷s dervos, PVA dispersija, pramonin÷s dujos, metanolis, amoniakas, azoto rūgštis, birios ir skystos kompleksin÷s trąšos. Apžvelgus bendras AB „Achema“ azotinių trąšų eksporto apimtis, trumpai aptarsiu pagrindinių produktų eksporto tendencijas. Karbamido – amonio salietros tirpalas (KAS). Tai skysta greitai veikianti azotin÷ trąša naudojama pas÷liams, lauko augalams, daržov÷ms, vaismedžiams, uogynams, g÷l÷ms tręšti. Skystos trąšos aktyvina dirvožemio biologinius cheminius procesus, įtakoja augalų atsparumą grybin÷ms ir virusin÷ms ligoms bei nepalankioms meteorologin÷ms sąlygoms, didina derlingumą. Šios trąšos yra efektyvios, nes augalai greičiau ir geriau įsisavina maisto medžiagas. AB „Achema“ KAS tirpalo gamybos paj÷gumas yra 1.300 tūkts. t per metus. Didžioji dalis KAS tirpalo yra eksportuojama į Prancūziją ir Belgiją. Nuo bendro AB „Achema“ pagaminto KAS tirpalo kiekio tai sudaro ~ 50 %. Šiose šalyse AB „Achema“ KAS produkcija yra platinama per dukterinę kompaniją „Litfert Sarl“ ir Belgijos kompaniją „Common Market Fertilizers S.A.“ (ši kompanija AB „Achemos“ įmon÷s Vokietijoje „Agro Blatic GmbH“ bendrasavinink÷). AB „Achema“ KAS trąšos sudaro ~ 20 % Prancūzijos KAS trąšų rinkos ir ~35-40 % į Prancūziją importuojamų KAS trąšų. Svarbiausi konkurentai Beneliukso šalių ir Lenkijos azotinių trąšų gamintojai. Kitos svarbios KAS trąšų eksporto rinkos yra JAV ir Kanada. Čia pastaraisiais metais eksportuota ~ 25 % AB „Achema“ pagamintų KAS trąšų. Eksporto apimties padid÷jimą į JAV ir Kanadą l÷m÷ d÷l išpopuliar÷jusios biodegalų gamybos šiose šalyse pakilusi trąšų paklausa ir kaina. Gana svarbi KAS trąšų eksportui yra Vokietijos rinka, tačiau šioje šalyje d÷l tradiciškai naudojamų birių trąšų skystos trąšos n÷ra labai populiarios. Čia KAS produkcija parduodama per dalinai AB „Achema“ priklausančią įmonę „Agro Baltic GmbH“ ir pardavimai sudaro iki 10 % AB “Achema” gaminamos KAS produkcijos. KAS trąšų eksportas į Angliją n÷ra prioritetinis, pirmenybę teikiant Prancūzijai, Belgijai, JAV, Kanadai taip pat Latvijos, Lenkijos, Estijos rinkoms. Lenkijos, Latvijos, Estijos rinkose KAS pardavimai išlieka stabilūs, tačiau skystos trąšos n÷ra populiarios d÷l tręšimui naudojamos brangios specializuotos įrangos. AB „Achema“ KAS tirpalo pardavimai pagal šalis per 2004-2008 m. (14 pav.). 40 KAS pardavimai per 2004-2008 metus (Viso 5.059.006 tonų) 0 100.000 200.000 300.000 400.000 500.000 600.000 700.000 K ie ki s, t o n o m is 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2004 m. 15.756,080 523.946,508 154.095,331 49.886,841 7.638,324 5.528,736 8.082,140 2005 m. 38.373,360 560.716,385 352.539,861 98.129,791 7.170,729 2.427,840 8.582,013 2006 m. 51.559,180 534.419,108 106.072,135 84.854,424 43.128,372 5.090,740 8.635,480 2007 m. 45.009,600 655.199,556 459.708,791 67.989,408 7.139,557 8.020,530 34.502,647 2008 m. 41.696,250 586.331,818 304.584,938 91.491,607 24.562,214 7.698,280 58.437,081 Lietuva/Latvija/ Estija Prancūzija/Belgija JAV/Kanada Vokietija Anglija Lenkija Kiti Viso: 2.860.613,375 392.352,0711.377.001,056 89.639,196192.394,470 28.766,126 118.239,361 Viso: 764.933,960 1.067.939,979 5.059.005,655 833.759,439 1.277.570,089 1.114.802,188 14 pav. AB „Achema“ KAS tirpalo pardavimai pagal šalis 2004-2008 m. Amonio salietra (AN). Tai - vienos iš populiariausių Europoje azotinių trąšų. AN daugiausiai yra naudojama kaip trąša žem÷s ūkyje. Apie 20% pasaulyje pagamintos AN dar yra naudojama sprogmenų gamybai, kalnakasybai, civilinei inžinerijai; tiesa, ji šiek tiek skiriasi nuo trąšų gamybos technologija bei kai kuriomis kokybin÷mis savyb÷mis. AB “Achema” šiuo metu gamina tik žem÷s ūkio paskirties AN. Tai - “priliuotas” (prilled; nuo granuliuoto skiriasi gamybos technologija ir smulkesne granulometrija) produktas, gaminamas pagal standartinę sovietinę GIAP technologiją, tiesa, per daugelį metų nuolat šiek tiek tobulinamą vietinių specialistų. AB “Achema” AN gamybos paj÷gumas yra ~ 560 tūkst. t per metus. AB „Achema“ amonio salietros pardavimai pagal šalis 2004-2008 m. pateikti 15 paveiksle. Apie 18-20 % AB „Achema“ pagaminamos amonio salietros yra parduodama Lietuvoje, čia amonio salietra tradiciškai išlieka populiariausia azotine trąša. Azotin÷s trąšos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje yra parduodamos per „Achemos grup÷s“ koncerno įmonę UAB „Agrochema“. Latvijoje, Estijoje parduodama ~ 15 % AB „Achema“ gaminamos amonio salietros. Šiose rinkose AB „Achema“ nors ir yra įsitvirtinusi, tačiau n÷ra dominuojantis pardav÷jas. Pagrindinis konkurentas iš Rusijos įvežama amonio salietra. Didžioji Britanija yra labai svarbi rinka AB „Achemai“. Čia Lietuviško trąšos yra vertinamos ir populiarios, be to šioje rinkoje vyrauja didesn÷s kainos, nei kontinentin÷j Europos dalyje. Didžiojoje Britanijoje AB“ Achema“ parduoda truputį daugiau nei 20 % pagaminamos amonio salietros. Produkcija platinama per didmenininkus. Prancūzijoje amonio salietra platinama per dukterinę AB „Achema“ kompaniją „Litfert Sarl“. AB „Achema“ yra antra pagal importuojamą amonio salietros kiekį į Prancūziją ir užima ~ 20 % importo rinkos. ~50 % importo rinkos užima Belgijos gamintojai, kurie ir yra svarbiausi konkurentai. 41 Lenkijoje produkcija platinama per koncerno „Achemos grup÷“ įmon÷ „Liteximp Sp.z o.o.“. Nors Lenkija yra ketvirta pagal azotinių trąšų suvartojimą ES po Prancūzijos (1), Vokietijos (2), Didžiosios Britanijos (3) (EFMA, 2009) bei artima geografiškai eksporto rinka. AB „Achema“ 2004-2007 m eksportuodavo tik ~ 12 % pagamintos amonio salietros (15pav.). 2008 m. pardavimai krito daugiau nei 50 % ir sudar÷ tik ~ 5 % nuo AB „Achema“ pagamintos amonio salietros. Tai l÷m÷ protekcionistin÷ Lenkijos vyriausyb÷s politika vietinių azotinių trąšų gamintojų atžvilgiu. Lenkijoje visų didžiųjų azotinių trąšų gamintojų akcininkas yra valstyb÷, kuri žemdirbiams kompensuoja dalį trąšoms, pirktoms iš vietinių gamintojų, išleistų l÷šų. Skandinavijos rinka taip pat yra svarbi AB „Achema“. Čia amonio salietra parduodama per ūkininkų kooperatyvus arba didmenininkus. Skandinavijos rinka yra gana sezoniška, tačiau stabili su vyraujančiomis aukštomis amonio salietros kainomis. Čia parduodama ~ 10 % AB „Achema“ pagaminamos amonio salietros produkcijos. AN pardavimai per 2004-2008 metus (Viso 2.610.673 tonų) 0 50.000 100.000 150.000 200.000 250.000 K ie ki s, t o n o m is 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2004 m. 102.059,818 130.005,364 97.805,000 61.535,050 40.922,000 16.460,000 14.588,500 2005 m. 168.668,145 111.132,617 112.264,500 72.426,900 28.878,500 25.348,000 18.865,900 2006 m. 197.527,035 91.571,767 125.136,500 56.871,100 15.600,000 19.582,000 7.703,900 2007 m. 187.032,316 109.396,328 124.491,500 74.578,550 29.778,500 21.904,000 24.845,756 2008 m. 189.543,124 119.283,500 119.056,500 29.266,000 20.515,500 36.282,000 9.746,500 Lietuva/Latvija/ Estija Anglija Prancūzija Lenkija Danija Švedija Kiti Viso: 578.754,000561.389,576844.830,438 294.677,600 135.694,500 119.576,000 75.750,55 Viso: 523.693,124 463.375,732 2.610.672,670 537.584,562 513.992,302 572.026,950 15 pav. AB „Achema“ amonio salietros pardavimai pagal šalis 2004-2008 m. Kalcio amonio salietra (KAN). Kalcio amonio salietra (KAN) yra viena populiariausių azotinių trąšų Europoje, ypač populiari Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. KAN naudojama vien tik kaip trąša žem÷s ūkyje. AB „Achema“ gaminamas KAN yra granuliuotos trąšos, turinčios savo sud÷tyje azoto, magnio ir kalcio. Dolomito priedas, esantis trąšų sud÷tyje, sumažina amonio nitrato fiziologinį rūgštumą ir padeda subalansuoti dirvožemio pH. Dirvožemis ne tik patręšiamas, bet ir pakalkinamas. Šiuo metu esami AB „Achema“ KAN cecho paj÷gumai yra ~ 540.000 t KAN per metus. AB „Achema“ KAN pardavimai pagal šalis 2004-2008 m. pateikti 16 paveiksle. 42 KAN/KSAN* pardavimai per 2004-2008 metus (Viso 1.691.206 tonų) 0 20.000 40.000 60.000 80.000 100.000 120.000 140.000 160.000 180.000 200.000 * - KSAN pardavimai prad÷ti nuo 2004 m. gruodžio m÷n. K ie ki s, t o n o m is 2004 m.* 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2004 m.* 69.226,205 39.350,213 34.502,094 27.937,966 19.962,000 13.107,047 10.946,923 8.375,250 3.868,704 2005 m. 91.852,686 32.144,312 54.919,870 36.511,048 19.468,950 33.041,034 15.880,955 17.026,922 24.765,141 2006 m. 123.459,180 19.310,492 53.962,550 25.820,097 25.946,100 19.842,576 11.431,444 13.011,244 15.060,594 2007 m. 162.942,476 9.547,800 79.754,653 34.639,821 34.953,500 20.033,551 11.704,646 5.764,371 51.089,456 2008 m. 171.797,980 14.229,076 47.676,498 52.832,626 16.972,500 29.894,824 32.450,605 54.189,819 Vokietija Olandija Lietuva/Lat vija/ Estija Danija Lenkija Švedija Prancūzija Ispanija Kiti Viso: 619.278,527 114.581,893 270.815,665 177.741,558117.303,050 115.919,032 82.414,573 44.177,787 148.973,714 Viso: 420.043,928 227.276,402 1.691.205,799 307.844,277 325.610,918 410.430,274 16 pav. AB „Achema“ KAN pardavimai pagal šalis 2004-2008 m. Daugiausiai AB „Achema“ kalcio amonio salietros praduoda Vokietijoje. Vokietija yra pati didžiausia šios trąšos vartotoja ES. Čia kalcio amonio salietros pardavimai sudaro ~ 47 % nuo visų parduodamų azotinių trąšų. Tokį kalcio amonio salietros populiarumą l÷m÷, tai, kad Vokietijoje yra uždrausta pardavin÷ti amonio salietrą, kuri yra pavojinga ir sprogi medžiaga. Į Vokietija AB „Achema“ eksportuoja ~ 40 % pagamintos kalcio amonio salietros. AB „Achema“ produkcija Vokietijoje platinam per dalinai AB „Achema“ priklausančią įmonę „Agro Baltic GmbH“. Ši įmon÷ produkciją platina ir Olandijoje, tačiau pardavimai Olandijoje nuolatos maž÷ja (Zuoza, 2008). Kita svarbi kalcio amonio rinka yra Skandinavijos šalys, į kurias AB „Achema“ eksportuoja ~ 20 % pagamintos kalcio amonio salietros produkcijos. Kaip min÷jau anksčiau Skandinavijos rinka yra stabili ir patraukli aukštomis kainomis. Likusi dalis kalcio amonio salietros parduodama Prancūzijoje, Airijoje, Lenkijoje Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje bei Lietuvoje. Karbamidas. Tai yra pati populiariausia azotin÷ trąša pasaulyje, europoje ji taip pat gana populiari. Ši trąša turi daugiausiai azoto vienetų iš visų mano auščiau aptartų azotinių trąšų, tačiau jos ir kaina yra didžiausia. Šios trąšos yra naudojamos žem÷s ūkyje bei chemijos pramon÷je, kur yra perdirbamos į įvairius kitas chemines medžiagas. AB „Achema“ karbamido gamybos paj÷gumai yra ~ 800 tūkst. t per metus, tačiau didžioji dalis yra sunaudojama kaip žaliava karbamido – amonio salietros tirpalui (KAS). Biraus karbamido pardavimai nuolatos maž÷ja, d÷l ekonominių priežasčių. Aukštos karbamido – amonio salietros tirpalo (KAS) kainos nul÷m÷ minimalią biraus karbamido gamybą ir eksportą. AB „Achema“ karbamido pardavimai pagal šalis 2004-2008 m. pateikti 17 paveiksle. 43 Karbamido pardavimai per 2004-2008 metus (Viso 289.653 tonų) 0 10.000 20.000 30.000 40.000 50.000 60.000 K ie ki s, t o n o m is 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2004 m. 3.963,690 41.664,766 14.750,570 2.778,500 3.877,990 500,000 991,022 306,000 2005 m. 4.857,090 54.566,338 13.780,620 6.562,929 7.676,139 5.851,268 504,500 709,170 258,500 2006 m. 4.776,182 41.419,417 7.230,100 2.030,000 4.631,000 1.000,000 2007 m. 3.215,468 23.423,779 8.230,500 2.042,500 1.425,000 2008 m. 4.253,654 14.254,651 4.992,000 400,000 1.386,000 1.344,000 Lietuva/ Latvija/Estij a Vokietija Lenkija Anglija Prancūzija Belgija Olandija Norvegija Danija Kiti Viso: 175.328,951 48.983,790 11.371,42921.066,084 3.877,990 5.851,268 4.815,500 1.700,192 1.908,500 Viso: 94.766,554 68.832,158 289.653,34314.749,639 38.337,247 61.086,699 26.630,305 17 pav. AB „Achema“ karbamido pardavimai pagal šalis 2004-2008 m. Didžioji dalis AB „Achema“ pagaminto karbamido parduodama Vokietijoje per dalinai AB „Achema“ priklausančią įmonę „Agro Baltic GmbH“. Vokietijoje karbamidas išliek labai populiari trąša. Čia parduodama virš 50% pagamintos karbamido produkcijos, tačiau vertinant visą Vokietijos karbamido rinką tai yra labai maža dalis. Kitos eksporto rinkos yra Lenkija, Anglija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Skandinavijos šalys ir kt. Čia pardavimai yra reti, dažniausiai parduodama nedideliais kiekiais ir gabenama kombinuojant su kitomis trąšomis. 2.3. AB „Achema“ tarptautin÷s logistikos sistemos analiz÷ Didžioji dalis AB „Achema“ gaminamų azotinių trąšų produkcijos yra eksportuoja, tod÷l efektyvus logistikos sistemos funkcionavimas yra vienas iš prioritetinių įmon÷s uždavinių. Nuolatinis ieškojimas produkcijos realizavimo rinkų ir siekis optimalaus produkcijos pateikimo į pasirinktas rinkas l÷m÷, kad AB „Achema“ krovos ir logistikos grandin÷ – vienas didžiausių įmon÷s pranašumų ir vartai į eksporto rinkas. Saugus, patikimas, efektyvus transportavimas yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių trąšų prekybos grandyje. Produkcijos transportavimas tarptautiniais logistikos kanalais jungia daugybę prekių srautų jud÷jimą aptarnaujančių ir logistikos paslaugas teikiančių įmonių skirtingose valstyb÷se. Parduodant azotinių trąšų produkciją užsienio rinkoje tiek AB „Achema“, tiek trąšų pirk÷jas neišvengimai tur÷s naudotis kanalo tarpininkais teikiančiais vienokias ar kitokias logistikos paslaugas. Tod÷l vienas iš 44 būdų analizuoti logistikos sistemą yra nustatyti tarpininkų skaičių bei įmon÷s logistikos kanalo lygį. AB „Achema“ tarptautinio logistikos kanalo lygiai pavaizduoti 18 paveiksle: 18 pav. AB „Achema“ tarptautinio logistikos kanalo lygiai Kaip matome 18 paveiksle AB „Achema“ azotinių trąšų eksportui naudoja visų lygių kanalus, kuriuose gali dalyvauti tiek vien tik pardav÷jas ir pirk÷jas, tiek pardav÷jas ir pirk÷jas pasitelkdamas daugyb÷ tarpininkų. Nulinio lygio logistikos kanalas, kai logistikos paslaugas kuria pardav÷jas ir pirk÷jas, AB „Achema“ n÷ra labai dažnai naudojamas. Šiuo atveju pirk÷jas turi tur÷ti savo transportą, nes AB „Achema“ neturi nuosavo, azotinių trąšų transportavimui pritaikyto, transporto. Tokį transportą privalo tur÷ti pirk÷jas, tačiau daugelis azotinių trąšų pirk÷jų samdo ekspedicines autotransporto įmones ir tik nedaugelis turi nedidelį nuosavą krovininių automobilių parką. Nulinio lygio kanalas daugiausiai yra naudojamas parduodant azotines trąšas Lietuvoje, pvz.: ūkininkas perka trąšas ir transportuoja jas savo transportu. Vieno lygio logistikos kanalas, kai pardav÷jui ir pirk÷jui logistikos paslaugas kuria ir parduoda vienas tarpininkas, būdingas AB „Achema“ azotinių trąšų eksportui autotransportu. Dažniausiai azotin÷s trąšos pasitelkiant ekspedijavimo įmonę autotransportu eksportuojamos į Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos rinkas, rečiau į Austriją, Italija, Vengriją. Šiuo atveju gavus užsakymą iš klientų AB „Achema“ arba klientas samdo ekspedicinę autotransporto įmonę, atliekančia pervežimo paslaugas. Azotinių trąšų siunta yra pakraunama AB „Achema“ ir nugabenama tiesiogiai ūkininkui nurodytu adresu. Dviejų lygių logistikos kanalas, kai tarpininką turi pardav÷jas ir pirk÷jas arba pardav÷jas turi du vienas kitam perduodančius prekes tarpininkus, būdingas aptarnauti analogiškas rinkais kaip ir vieno lygio logistikos kanalas, t.y. Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitas rinkas. AB 0 ly gi o ka na la s 1 ly gi o ka na la s 2 ly gi o ka na la s D au ge lio ly gi ų ka na la s AB "Achema" Transportavimas kliento transportu Galutinis vartotojas AB "Achema" Transportavimas per AB "Achema" tarpininką Galutinis vartotojas AB "Achema" Transportavimas per AB "Achema" tarpininką transportu Tarpinis kliento sand÷lys Transportavimas per kliento tarpininką Galutinis vartotojas AB "Achema" Transportavimas per AB "Achema" tarpininką Perkrovimas per AB "Achema" tarpininką Transportavimas per AB "Achema" tarpininką Perkrovimas pas kliento tarpininką Transportavimas per kliento tarpininką Galutinis vartotojas 45 „Achema“ ar klientas samdo ekspedicinę autotransporto įmonę, kuri perveža azotines trąšas į kliento sand÷lį ar sand÷liavimo aikštelę iš kurių azotin÷s trąšos ekspedicin÷s autotransporto įmon÷s pagalba pristatomos galutiniam pirk÷jui. Dviejų lygių logistikos kanalo sistema yra naudojama ir Lietuvoje pervežant azotines trąšas geležinkeliu. Šiuo atveju AB „Achema“ perka paslaugas iš dviejų tarpininkų. Pirmasis tarpininkas nugabena trąšas geležinkelio vagonuose nuo gamybos cechų iki magistralin÷s geležinkelio linijos, antrasis nuo magistralin÷s geležinkelio linijos iki paskirties stoties. Didžiausią produkcijos dalį bendrov÷ išveža geležinkelio riedmenimis, daugiausia į neužšąlantį Klaip÷dos jūrų uostą, esantį už 290 km nuo Jonavos. Čia produkcija kraunama į laivus ir iškeliauja į užsienio uostus. Produkcijos eksportavimas jūrų transportu turi keletą lygių tod÷l jis priskiriamas daugelio lygių logistikos kanalui. Dažniausiai yra pasitelkiami 6-8 tarpininkai. Supaprastintai tai galima nusakyti taip: pirmasis tarpininkas nugabena trąšas geležinkelio vagonuose nuo gamybos cechų iki magistralin÷s geležinkelio linijos; antrasis nuo magistralin÷s geležinkelio linijos iki paskirties stoties; trečiasis tarpininkas perkrauna azotines trąšas iš geležinkelio vagonų į laivą; trąšas gabenantis laivas yra ketvirtasis tarpininkas; penktasis iškrauna laivą paskirties uoste; šeštasis nugabena iki sand÷liavimo ar kitos paskirties vietos. Priklausomai nuo pardavimo sąlygų, parduodamo produkto, galutin÷s produkcijos vartojimo vietos, tarpininkų skaičius gali žymiai išaugti. Daugelio lygių kanalų sistema būdinga ir pervežant produkciją autotransportu bei geležinkeliu. Išanalizavus AB „Achema“ logistikos kanalą pagal tarpininkų skaičių ir nustačius logistikos kanalų lygius, matome, kad yra naudojami įvairūs būdai produkcijos pervežimui, pasitelkiant įvairių sričių logistikos tarpininkus. D÷l šios priežasties vertinant AB „Achema“ logistikos kanalus pagal juridinę tarpininkų priklausomybę pardav÷jui ar pirk÷jui, turime konstatuoti, kad logistikos kanalas gali būti: • Horizontalus (nepriklausomai tarpininkai); • Vertikalus (priklausomi tarpininkai); • Mišrus (priklausomi ir nepriklausomi tarpininkai). Reikia pabr÷žti, kad daugelyje logistikos grandžių svarbus vaidmuo tenka koncerno „Achemos grup÷“ valdomoms įmon÷ms: • AB „Klasco“, per Klaip÷dos jūrų krovinių uostą perkraunančiai įmon÷s produkciją, skirtą eksportui. AB „Klasco“ terminalų galimyb÷s leidžia krauti sausakrūvius laivus ir tanklaivius iki 60-65 tūkst. tonų, kurių grimzl÷ neviršija 12,5 m. AB „Klasco“ turi iki 90 tūkst. tonų skystų trąšų bei 120 tūkst. tonų birių trąšų terminalus, taip pat aikšteles ir sand÷lius 20 tūkst. tonų fasuotų trąšų sand÷liavimui. 46 • UAB „Transachema“, transportuojančiai krovinius geležinkeliu bei teikiančiai transporto ekspedicines paslaugas ir turinčiai pakankamą riedmenų parką produkcijai vežti (pusvagonius, hoperius, cisternas). • UAB „Euroga“, teikiančiai transporto ekspedicines, laivų frachtavimo ir agentavimo paslaugas. • UAB „AchemaRida“, autotransportu pervežančiai produkciją Lietuvos bei užsienio vartotojams, teikiančiai krovinių ekspedijavimo ir krovinių paieškos vež÷jams paslaugas. • Bendrai Lietuvos-Šveicarijos įmonei „Achempak“, gaminančiai polipropileninius didmaišius (minkštuosius konteinerius), skirtus trąšų, grūdų, chemikalų bei kt. birių pavojingų ir nepavojingų produktų, taip pat maisto produktų pakavimui, transportavimui ir sand÷liavimui. • UAB „Krovinių terminalas“ teikiančiai naftos, chemijos produktų bei skystų trąšų sand÷liavimo ir krovos paslaugas, aptarnaujančiai „Panamax“ tipo laivus. Terminalo projektinis paj÷gumas siekia iki 2 mln. tonų šviesiųjų naftos ir chemijos produktų per metus. Pakrovimo į tanklaivius našumas – 2000 m3 vieno produkto per valandą. • 2005 m. prad÷jusiam veikti 30 tūkst. tonų skystų trąšų terminalui Liubeke (Vokietija), galinčiam per metus perkrauti 150 tūkst. tonų skystųjų trąšų. • 2006 m. pabaigoje Gente (Belgija) prad÷jusiam veikti 30 tūkst. tonų skystų trąšų terminalui „Fertigent“. Patogios Gento geografin÷s pad÷ties d÷ka AB „Achema“ produkcija pasiekia Šiaur÷s Rytų Prancūziją ir Šiaur÷s Vakarų Vokietijos dalį tiek autocisternomis, tiek geležinkeliu, tiek baržomis (http://www.achema.lt). Analizuojant AB „Achema“ tarptautin÷s logistikos sistemos struktūrą (5 priedas) galima išskirti dvi pagrindines struktūros schemas. Viena būdinga azotinių trąšų eksportui jūrų transportu į Vakarų Europą, antroji būdinga eksportui į Lenkija, Latviją ir Estiją. Pagal aptarnaujamas rinkas AB „Achema“ pardavimų skyrius yra suskirstytas taip pat į dvi grupes: viena aptarnauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos rinkas; antroji grup÷ vakarų Europos valstybes bei kitas rinkas, kurias AB „Achema“ trąšos pasiekia jūrų transportu. Pirmiausiai aptarsiu AB „Achema“ tarptautin÷s logistikos schemą būdinga Lenkijos, Latvijos, Lietuvos rinkoms (19 paveikslas). Tarptautin÷je trąšų prekyboje produktas iš gamintojo iki vartotojo retai kada gabenamas viena transporto priemone, be papildomų perkrovimų, sand÷liavimų. Tačiau eksportuojant produkciją į artimas užsienio rinkas vienos rūšies transporto priemon÷s yra dažnai naudojama. Į Lenkijos, Latvijos, Estijos rinkas AB „Achema“ azotinių trąšų produkcija dažnai yra pristatoma vienanare transporto grandine. Produkcija nepakeičiant transporto priemon÷s autotransportu arba geležinkelių nugabenama iš išsiuntimo vietos į paskyrimo vietą („nuo durų iki durų). Kitas šios logistikos schemos kelias, kai produkcija autotransportu arba geležinkeliu 47 pristatoma į pirk÷jo (UAB „Agrochema“ ar Liteximp sp. z o. o) tarpinius-regioninius sand÷lius iš kurių pagal esama poreikį pristatoma galutiniam vartotojui. Šiuo atveju produkcija pristatome daugianare produkcijos grandine, nes yra keičiama transporto priemon÷s rūšis bei perkraunama produkcija. 19 pav. AB „Achema“ tarptautin÷ logistikos sistemos struktūra eksportuojant produkciją į Lenkija, Latvija, Estiją. Produkcija į Lenkijos, Latvijos, Estijos rinkas, gabenimui autotransportu, parduodama EXW arba CPT sąlygomis (6 priedas). Parduodant EXW sąlygomis klientas atsiunčia savo transportą, kuris yra pakraunamas AB „Achema“ ir nuo išvažiavimo už įmon÷s ribų pereina kliento atsakomybei. CPT sąlygomis AB „Achema“ samdo pervež÷ja, kurio pagalba pristato krovinį iki paskyrimo vietos. Pristatant pirk÷jui produkciją CPT sąlygomis dažnai yra naudojamasi dukterin÷s įmon÷s UAB „Achemarida“ paslaugomis. Gabenant trąšas geležinkeliu į Lenkijos, Latvijos. Estijos rinkas naudojamos tik DAF sąlygos. Pakrautą į geležinkelio riedmenis produkciją dukterin÷ įmon÷ UAB “Transachema” geležinkeliu nugabena nuo gamyklos iki tarpin÷s stoties, kurioje formuojami sąstatai. Čia krovinys pereina AB “Lietuvos geležinkeliai” “globon”, kuris transportuoja iki Lenkijos, Latvijos sienos. Nuo sienos atsakomyb÷ už krovinį pereina pirk÷jui, o krovinys ekspedijuojamas pirk÷jo šalies geležinkelio linijų operatorių pagalba. Antroji AB „Achema“ logistikos schema būdinga eksportuojant azotines trąšas į Vakarų Europą (20 paveikslas). AB "Achema" Transportavimas geležinkeliu Transportavimas autotransportu Sand÷liai, sand÷liavimo aikštel÷s Transportavimas autotransportu Klientas 48 20 pav. AB „Achema“ tarptautin÷ logistikos sistemos struktūra eksportuojant produkciją į Vakarų Europos rinkas. Kaip jau min÷jau ankstesniuose skyriuose AB „Achema“ eksportuoja daugiau kaip 85 % pagamintos produkcijos, iš šio kiekio ~ 80 % pervežama jūrų transportu. Tokį didelį krovinių pervežimo jūrų transportu mastą l÷m÷ geografin÷ svarbiausių pardavimo rinkų pad÷tis Lietuvos atžvilgiu. Šios transporto rūšies privalumai yra nedidel÷s gabenimo kainos, labai didelis našumas, nenutrūkstamas darbas visą parą. Krovinių gabenimas geležinkeliu turi panašius privalumus, tačiau Vakarų Europoje ir Lietuvoje, d÷l istoriškai susiklosčiusių aplinkybių yra naudojami skirtingų tarpuv÷ž÷s pločio geležinkelio b÷giai. Tod÷l keičiantis geležinkelio b÷gių tarpuv÷ž÷s pločiui krovinys turi būti perkraunamas, d÷l to išauga laiko sąnaudos bei ženkliai padid÷ja pervežimo kaštai. Pervežimas geležinkeliu tampa nekonkurencingas lyginant su jūrų transportu ir yra nenaudojamas. Autotransportas negali konkuruoti su jūrų transportu d÷l didesnių pervežimo kaštų ir nedidelio pervežamo kiekio. Tačiau autotransportas retais atvejais yra naudojamas, kai reikia pristatyti nedidelį azotinių trąšų kiekį toli nuo jūrų ar toli nuo AB „Achema“ produkcijos platintojų nutolusiose vietose. Tuomet azotinių trąšu produkcija CPT sąlygomis pasitelkiant dukterinę įmonę UAB „Achemarida“ pristatoma į paskirties vietą. Kadangi didžioji dalis AB „Achema“ produkcijos pervežama jūrų transportų, smulkiau aptarsiu tarptautinę logistikos sistemą eksportuojant produkciją į Vakarų Europos rinką jūrų transportu. Eksportuojant produkciją į jūrų transportu, kol produktas iš gamintojo nueina iki vartotojo jis ne vieną karta yra perkraunamas, pakeičiama transporto rūšis. Šiuo atveju transporto grandin÷ ir transportavimui yra naudojamas kombinuotas transportas. Vakarų Europos šalių uostai Skystų trąšų terminalas Klientas Sand÷liai, sand÷liavimo aikštel÷s Transportavimas autotransportu, geležinkeliu, up÷mis Transportavimas autotransportu, geležinkeliu, up÷mis AB "Achema" Transportavimas geležinkeliu Perkrovimas Klaip÷dos uoste Transportavimas jūrų transportu Transportavimas autotransportu Transportavimas autotransportu 49 Pigiausias azotinių trąšų transportavimas nuo AB „Achema“ iki Klaip÷dos uosto yra geležinkelio vagonais. AB “Achema” yra išbandžiusi ir alternatyvią transportavimo schemą - automobiliais, tačiau ji yra brangesn÷ ir tinka tik išimtinais atvejais. Šioje atkarpoje dukterin÷ įmon÷ UAB “Transachema” aptarnauja geležinkelio atkarpą nuo gamyklos iki tarpin÷s stoties, kurioje formuojami sąstatai ir krovinys pereina AB “Lietuvos geležinkeliai” “globon”. Didžioji dalis azotinių trąšų pervežimui naudojamų geležinkelio vagonų priklauso AB „Achema“, tai ženkliai sumažina pervežimo kaštus. Trąšos išimtinai kraunamos Klaip÷dos uoste - per JKK “Klasco” su kuria sieja turtiniai ryšiai. Į Klaip÷dą atvykę vagonai: a) iškraunami tiesiai į laivą, jei šis laukia prisišvartavęs prie laisvos krantin÷s; b) iškraunami į sand÷liavimo aikšteles, sand÷lius, skystų trąšų terminalus kur produkcija laukia laivo atvykimo; c) atlieka laikino sand÷liavimo funkciją, jei sand÷liavimo aikštel÷s yra perkrautos, o iki laivo atvykimo yra likę nedaug laiko. Krovinio ekspedijavimo funkciją atlieka Klaip÷doje esantis AB “Achema” pardavimų skyriaus ekspedicijos biuras. Jo darbuotojai: • parengia jūrinius konosamentus, sutikrina jų atitikimą kitiems dokumentams ir siuntos dimensijoms; • parengia, jei reikia, kilm÷s sertifikatus, eksporto deklaracijas, licenzijas; • gauna uosto pažymas; ekspedijuoja krovinį per uostą; • tvarko muitin÷s reikalus ir t.t. Produkcija pervežimui jūromis daugiausiai yra parduodama FOB arba CIF sąlygomis. Jei pardavimai vykdomi CIF sąlygomis, krovinio frachtavimas bus AB “Achema” atsakomyb÷. Frachtavimo brokerio funkciją čia atliks dukterin÷ įmon÷ UAB “Euroga”. FOB sąlygomis pirk÷jas frachtuoja laivą ir rūpinasi krovinio nugabenimu nuo Klaip÷dos uosto iki paskirties uosto. Azotin÷s trąšos yra palyginti jautrus aplinkos poveikiui produktas, tod÷l tarp pirk÷jo ir pardav÷jo gali kilti nesutarimai kokyb÷s ar kiekių temomis. D÷l šios priežasties AB “Achema”, nor÷dama tur÷ti teisinių įrodymų apie krovinio kokybin÷s ir kiekybin÷s sud÷ties atitikimą kontrakto sąlygoms, prival÷s naudotis nepriklausomų inspektorių paslaugomis ir gauti jų sertifikatus. Klaip÷doje yra kelios tokias paslaugas atliekančios tarptautin÷s firmos - SGS, “BSI Inspectorate”, UAB :Intertek Testing Services Būting÷“, “TCI” ir kitos. CIF sąlygomis parduodamas krovinys pagal Incoterms 2000 tur÷s būti apdraustas pardav÷jo, t.y., AB “Achema” sąskaita. Čia AB “Achema” naudosis dukterin÷s įmon÷s UADB “Industrijos garantas” draudimo paslaugomis. 50 Krovinį laive turi lyd÷ti 1 iš 3 originalių konosamentų, T2L sertifikato originalas, jei krovinys bus pristatomas į ES šalis arba EUR-1 sertifikato originalas jei krovinys pristatomas ne į ES šalis, laivo kapitono raštas, liudijantis apie šių dokumentų buvimą laive. Paraleliai paštu pirk÷jui išsiunčiami dar 2 konosamento originalai, pageidaujamas skaičius originalių sąskaitų, kiti pageidaujami dokumentai (sertifikatai). FOB sąlygomis parduotas krovinys pereina pirk÷jo atsakomyb÷n tik kirtęs laivo bortą. CIF sąlygomis parduotas krovinys, tik nuplaukęs į pirk÷jo nurodytą uostą, pereina pirk÷jo atsakomyb÷n ir rizikon. Krovinio ekspedijavimo ir laivo agentavimo paslaugas atlieka pirk÷jo samdyti agentai. Uostą pirk÷jas paprastai pasirenka savo nuožiūra – patogesn÷je galutinio vartotojo atžvilgiu. Fasuotos ar nefasuotos birios azotin÷s trąšos į vakarų Europą transportuojamos 2000 -5000 t dydžio laivais. Skystos AB „Achema“ azotin÷s trąšos transportuojamos 3.000 t - 30.000 t dydžio tanklaiviais. Taigi AB „Achema“ vienas iš pranašumų yra puikia sustyguota logistikos grandin÷, kuri jungia daugybę logistikos sistemos dalyvių įvairiose šalyse. Produkcija parduodama tiek autotransportu, tiek geležinkeliu, tiek jūrų transportu, pagrinde EXW, CPT, DAF, FOB, CIF sąlygomis pagal Incoterms 2000. Šiomis transporto priemon÷mis krovinys yra vežamas visų lygių logistikos kanalais pradedant nulinio lygio kanalais, kur dalyvauja tik pirk÷jas ir pardav÷jas baigiant sud÷tingais, reikalaujančiais didel÷s kontrol÷s ir atidaus valdymo, daugelio lygių logistikos kanalais. Įmon÷s logistikos sistemos efektyvumą didina įkurtos logistikos įmon÷s, padedančios realizuoti pagamintą produkciją. D÷l geografin÷s Lietuvos pad÷ties lyginant su svarbiausiomis AB „Achema“ rinkomis didžioji dalis azotinių trąšų produkcijos pervežama jūromis. Toks pervežimo būdas šiuo metu yra efektyviausias ir našiausias. 51 III. AB „ACHEMA“ LOGISTIKOS SISTEMOS FORMAVIMAS AIRIJOJE Tarptautin÷s įmon÷s veiklos ir gaminamos produkcijos konkurencingumas priklauso nuo logistikos sistemos, užtikrinančios pagamintų prekių paskirstymą užsienio rinkose. Tai skatina įmones formuoti savo logistikos sistemas, kurios yra, orientuotos į klientų aptarnavimą. Tod÷l šioje dalyje aptarta AB „Achema“ poreikį kurti logistikos sistemą ir kod÷l logistikos sistemos kūrimui pasirinkta Airijos rinka. Anketin÷s apklausos metu išsiaiškinta logistikos sistemos Airijoje kūrimo tikslingumas. Teoriniai logistikos sistemos, padedančios sustiprinti prekių konkurencingumą užsienio rinkoje, sprendimai įdiegiami praktikoje, formuojant AB “Achema” logistikos sistemą Airijos rinkoje. 3.1. AB „Achema“ poreikio kurti logistikos sistemą Airijos rinkoje pagrindimas Įmon÷ms, vystančioms tarptautinę veiklą, konkurencingumo užtikrinimas siejasi su logistikos sistemos kūrimu ir vystymu. Tarptautin÷s įmon÷s veikla ir jos bei jos gaminamos produkcijos konkurencingumas priklauso nuo logistikos sistemos, užtikrinančios žaliavų tiekimą ir pagamintų prekių paskirstymą užsienio rinkose. Vystant tarptautinę prekybą daugelis gamintojų siekia savo prekes realizuoti per prekybos tarpininkus arba partnerius, tačiau tokiu būdu prekių kaina užsienio rinkose smarkiai išauga, kas stiprios konkurencijos sąlygomis mažina prekių konkurencingumą. Tai skatina įmones formuoti savo logistikos sistemas, kurios yra pritaikomos klientų aptarnavimui. Daugelyje rinkų, pastaraisiais metais sparčiai auga konkurencija, kas skatina gamintojus mažinti kainas bei ieškoti būdų, kaip pritraukti vartotoją sukuriant papildomą savo prekių vertę. Ši problema aktuali ir tiriamai įmonei AB “Achema”, kurios produkcijai vis didesnę konkurenciją sudaro Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Egipto gamintojų gaminiai. Konkuruoti su šiais gamintojais kaina yra labai sunku d÷l aukštesn÷s darbo j÷gos ir žaliavų kainos Lietuvoje. Siekiant stiprinti AB ,,Achema“ gaminamų azotinių trąšų konkurencingumą, pasirinkta orientacijos į klientus strategija. Šios strategijos tikslas stiprinti klientų aptarnavimą, sukuriant papildomą vertę klientams, kas sąlygotų klientų apsisprendimą pirkti būtent šias prekes. Kitaip tariant, siekiama, kad logistikos sistema didintų prekių konkurencingumą. Tuo tikslu nutarta pereiti prie tiesioginio azotinių trąšų pardavimo užsienio klientams. Tai leidžia vykdyti tiesioginį klientų aptarnavimą, sukuriant tarptautin÷s logistikos sistemą. Terminu ,,tarptautin÷s logistikos, orientuotos į klientų aptarnavimą, 52 sistema“ apibr÷žiama logistikos sistema, leidžianti gamintojui realizuoti savo gaminius tiesiogiai pirk÷jui papildomai teikiant logistikos paslaugas toje vietoje, kur klientas įsikūręs. Poreikį AB “Achema” kurti klientų aptarnavimui skirtą tarptautin÷s logistikos sistemą užsienio rinkoje padiktavo siekis geriau bei greičiau aptarnauti užsienio rinkos klientus, nedidinant bendrų klientų aptarnavimo kaštų. Pirmoji priežastis padiktavusi poreikį kurti logistikos sistemą Airijoje yra papildomų gamybinių paj÷gumų įvedimas. Šiuo metu vykdomi naujo kompleksinių trąšų (NPK) cecho projektavimo darbai. Šio cecho paj÷gumai siektų 300.000 t kompleksinių trąšų per metus. Kompleksinių trąšų cechas yra numatyta galimyb÷ gaminti kalcio amonio salietros trąšas. Numatoma gamybos pradžia 2011 m. Pirmaisiais darbo metais planuojama pagaminti ~ 180.000 t trąšų. Tačiau d÷l nepalankios situacijos kompleksinių trąšų rinkoje 2011 m. NPK ceche numatoma gaminti ~60.000 t kompleksinių trąšų (NPK) ir 120.000 t kalcio amonio salietros. Tod÷l 2010 m. atsiras papildomi 120.000 t kalcio amonio salietros. Norint parduoti šią produkciją AB „Achema“ priversta pl÷sti esamas ir ieškoti naujų kalcio amonio salietros pardavimo rinkų. Antroji priežastis - pagal bendrus AB „Achema“ azotinių trąšų pardavimus, pardavimai Airijos rinkoje tesudar÷ ~ 1 %. Atsižvelgiant į Airijos rinkos potencialą ir žem÷s ūkio, kaip ekonomikos šakos išsivystymą, 2008 m. azotinių trąšų pardavimai šioje rinkoje yra labai maži. Bendra Airijos azotinių trąšų rinka yra ~ 450.000 t, iš šio kiekio ~ 300.000 t kalcio amonio salietra, likęs kiekis karbamido ir skystos azotin÷s trąšos. AB „Achema“ trąšos sudar÷ tik ~ 4,5 % viso Airijos azotinių trąšų rinkos. Reikia pažym÷ti, kad Airijoje amonio salietra d÷l sprogiųjų savybių yra uždrausta bei n÷ra vietinių azotinių trąšų gamintojų, visos azotin÷s trąšos yra importuojamos iš kitų šalių. AB “Achema” įsitvirtinimą Airijos azotinių trąšų rinkoje ribojo šie veiksniai: • AB “Achema” gaminių nežinomumas šioje rinkoje; • Ribotos AB “Achema” azotinių trąšų kainos konkurencin÷s galimyb÷s. Į Airijoe rinką eksportuojamos azotin÷s trąšos pabrangsta 15 proc. daugiau nei eksportuojant į kitas ES valstybes d÷l didesnių transportavimo kaštų; • AB “Achema” azotin÷ms trąšoms Airijoje rinkoje tiesioginę konkurenciją sudaro Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Egipto trąšos, kurių bendra įskaitant transportavimo kaštus kaina yra 8 % mažesn÷ nei Lietuvoje pagamintų trąšų. Vakarų Europos gamintojų trąšos taip pat sudaro konkurenciją, tačiau šios trąšos yra brangesn÷s. Tai leidžia daryta išvadą, jog AB “Achema” azotin÷s trąšos Airijos rinkoje negali pasinaudoti vienu iš savo konkurenciniu pranašumu - žema gaminių kaina ir pakankamai aukšta kokybe. Negal÷dama pasinaudoti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu AB “Achema” aukštesnę azotinių trąšų kainą gal÷tų kompensuoti papildoma verte, sukuriama pirk÷jams, ir taip konkuruoti su 53 pigesn÷mis Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Egipto azotin÷mis trąšomis. Papildoma vert÷ klientui gali būti sukuriama teikiant papildomas aptarnavimo paslaugas. Ši praktika jau daugiau kaip dešimtmetį s÷kmingai yra taikoma ES azotinių trąšų gamintojų, kurie negal÷dami konkuruoti kaina, konkuruoja su jais aptarnavimu, papildomomis paslaugomis, kokybe, sukurdami papildomą vertę klientams. AB “Achema” turi šias galimybes Papildoma vertę klientams sudaro: • Patogi užsakymų sistema; • Greitas užsakymo pristatymas; • Nemokamas trąšų pristatymas; Galimyb÷ pasinaudoti “just in time” logistikos sistema, kuri leidžia pirk÷jams sumažinti azotinių trąšų sand÷liavimo išlaidas. Anot V. Vengrausko ir N. Perminien÷s (2002) tik kruopščiai išanalizavus rinką, tarptautinio verslo vadybininkai gali parengti adekvačią rinkos už÷mimo strategiją, modeliuoti logistikos sistemą bei savo veiksmus. 3.2. Logistikos sistemos kūrimo Airijoje galimybių įvertinimas Į klientus orientuotos logistikos sistemos Airijoje kūrimo galimyb÷s yra įvertinamos atliekant šiuos tyrimus: • Logistikos sistemos kūrimo Airijoje tikslingumo vertinimą (anketinio apklausa); • Logistikos sistemos kūrimo galimybių ir gr÷smių (išorinių), stiprybių ir trūkumų (vidinių) įvertinimas (SWOT metodas). Logistikos sistemos kūrimo Airijoje tikslingumo vertinimo tyrimas. Tyrimas AB „Achema“ buvo atliktas 2009 m. geguž÷s m÷n. 11-14 d.. Duomenys apdoroti Windows Excel programa. Šio tyrimo objektas – logistikos sistemos kūrimas Airijoje. Tyrimo vienetai atrinkti tikslin÷s atrankos būdu į formuojamą grupę įtraukiant asmenis, kurie turi daugiausiai kompetencijos logistikos ir eksporto srityse. Tyrimo klausimynai pateikti AB “Achema” Komercijos skyriaus darbuotojams, atsakingiems už eksporto organizavimą į Airiją, viso 9 asmenims, turintiems didžiausios patirties ir kompetencijos tarptautin÷s veiklos organizavimo srityje. Tyrimui atlikti buvo naudojama individuali anketin÷ apklausa. Respondentai buvo apklausti savo darbo vietose. Šiam tyrimui atlikti panaudotas J. A.Urbono (2008) logistikos sistemos įdiegimo tikslingumo vertinimo modelis (4 paveikslas). Vadovaujantis šiuo modeliu, išskirti vertinimo kriterijai ir sudarytas vertinimo klausimynas. Vertinimo klausimyną sudar÷, respondentus apklaus÷ ir 54 tyrimo rezultatus apdorojo bei analizavo darbo autorius. Vertinimo klausimynas su ekspertų atsakymais pateikiamas 7 priede. Vertinimo klausimyną sudaro 26 teiginiai, kurių tinkamumą. Respondentų atsakymams vertinti pasirinkta Likerto nuostatų skal÷. AB “Achema” situacijai respondentai tur÷jo įvertinti skal÷je nuo 1 iki 5, kai 5 – pilnai sutinku, 4 - sutinku, 3 – iš dalies sutinku; 2 - nesutinku, 1 – visiškai nesutinku. Teiginiai buvo suskirstyti į šešias grupes pagal šiuos kriterijus: • Tikslai ir struktūra; • Buvusi ir esama bendradarbiavimo su užsienio šalių subjektais patirtis; • Personalo struktūros ir darbo organizavimo pokyčiai; • Paj÷gumų pokyčiai; • Finansinių išteklių paskirstymo vertinimas; • Laukiami rezultatai. Tai J. A. Urbono (2008) nurodyti logistikos sistemos diegimo tikslingumo įvertinimo modelio kriterijai. Apibendrinti anketin÷s apklausos rezultatai pateikiami 21 paveiksle. Anketin÷s apklausos rezultatai apibendrinti matematiniu statistiniu metodu, skaičiuojant balų, tekusių atskiriems kriterijams, vidurkius. Anketin÷s apklausos vertinimo vidurkiai 4,6 4,5 4,3 4,0 4,5 4,4 3,6 3,7 3,8 3,9 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 Tikslai ir struktūra Bendradarbiavimo su užsienio šalių subjektais Personalo struktūros ir darbo organizavimo pokyčiai Paj÷gumų pokyčiai Finansinių išteklių paskirstymo vertinimas Laukiami rezultatai vertinimo vidurkis 21 pav. Anketin÷s apklausos, AB „Achema“ tarptautin÷ logistikos sistemos įdiegimo tikslingumo Airijoje, vertinimo vidurkiai. 55 Visų kriterijų vertinimai yra geri - žemiausias balas yra 4,0. Tai rodo, jog respondentai teigiamai vertina visus logistikos sistemos kūrimo tikslingumo kriterijus. Vertinimai kiek išsiskyr÷ ir svyruoja nuo 4,6 iki 4,0 balo. Geriausiai įvertintas įmon÷s tikslų ir struktūros atitikimas planams ir logistikos sistemos Airijos rinkoje kūrimui (4,6 balo). Daugelis respondentų mano, jog toks projektas atitiktų įmon÷s tikslus, esamą struktūrą ir neįneštų drastiškų pasikeitimų. Įmon÷ nenukryptų nuo savo pl÷tros krypčių. Vertinant šį kriterijų, įmon÷s pl÷tra kuriant logistikos sistemą Airijos rinkoje, yra tikslinga ir logiška. Labai gerai vertinamas finansinių išteklių pasiskirstymas (4,5 balo). Respondentai labai gerai vertina įmon÷s galimybes investuoti į logistikos sistemos kūrimą, tai nesudarytų įmonei didel÷s finansin÷s rizikos. 4,5 balo vertinamas ir bendradarbiavimo su užsienio šalių partneriais patirtis. Daugelis man÷, jog įmon÷ ir jos darbuotojai turi pakankamos patirties, kad gal÷tų diegti tokio pobūdžio projektus, nereikalinga kaupti naujų žinių ar geb÷jimų, juos įmon÷ ir jos darbuotojai jau turi. Kiek skeptiškiau įvertintos kliūtys, šiuo metu ribojančios pardavimus Airijos rinkoje ir galimyb÷s jas nugal÷ti. Visgi daugelis teig÷, jog tokias kliūtis pavyks nugal÷ti. Nežymiai prasčiau įvertinti personalo struktūros ir darbo organizavimo pokyčiai (4,3 balo), beveik visi ekspertai buvo pilnai įsitikinę, jog logistikos sistemos kūrimas ir platesn÷ veikla Airijos rinkoje tur÷s teigiamos įtakos personalo kompetencijoms. Tačiau buvo manančių, jog gali įvykti esminių darbo organizavimo pokyčių, ir gal netgi pritrūks įmon÷s personalo pl÷trai užtikrinti. Dalis vertino vidutiniškai teiginį, jog pl÷tra tur÷s teigiamos įtakos darbo organizavimui – jie linkę manyti, jog tai netur÷s jokios įtakos darbo organizavimui. Prasčiau įvertinti įmon÷s paj÷gumų pokyčiai (4,0 balų). Visi ekspertai man÷, jog įmon÷s paj÷gumai bus pakankami. Pastačius naują trąšų cechą, įmonei užteks gamybinių paj÷gumų įsitvirtinti Airijos trąšų rinkoje. Visi respondentai šiam teiginiui skyr÷ maksimalų balų skaičių. Tačiau pažym÷jo, jog naujo cecho statyba yra brangi ir tam reik÷s investuoti nemažai l÷šų. Dalis ekspertų suabejojo, ar tikrai šiai logistikos sistemai kurti nereik÷s didelių investicijų. Vertinant laukiamus rezultatus, beveik visi buvo tikri, jog bus sudarytos sąlygos tolimesnei pl÷trai. Taip pat gerai įvertintas teiginys, jog d÷ka logistikos sistemos kūrimo ir pl÷tros did÷s įmon÷s pajamos Visi respondentai aukščiausiu balu įvertino, jog įdiegus logistikos sistema Airijoje, AB „Achema“ trąšų rinkos dalis did÷s. Labiausiai abejota d÷l teiginio, jog did÷s pelningumas. Skeptiškai nusiteikę ekspertai man÷, jog pl÷tros kaštai bus dideli ir tai tur÷s neigiamos įtakos bendram pelningumui. Išlaidų racionalumas vertintas geriau. Apibendrinant visus rezultatus, matome, jog visi kriterijai įvertinti lygiu arba aukštesniu balu nei 4,0, galima daryti išvadą, jog pagal logistikos sistemos kūrimo tikslingumo įvertinimo modelį, visi kriterijai įvertinti gerai, tod÷l logistikos sistemos formavimas Airijoje yra tikslingas. 56 SWOT analiz÷. Atliekant SWOT analizę, įvertiname logistikos sistemos kūrimo galimybes ir gr÷smes (išorines), stiprybes ir trūkumus (vidinius). Tyrimą atliko darbo autorius apibendrinant išnagrin÷tą informaciją ir remiantis anketin÷s apklausos duomenimis. SWOT analiz÷s rezultatai pateikiami 22 paveiksle. Galimyb÷s Gr÷sm÷s 1. Lietuvos naryst÷ Europos Sąjungoje (konkurencinis pranašumas lyginant su konkurentais ne iš ES šalių). 2. ES antidempingin÷ politika NVS šalių atžvilgiu. 3. Euro įvedimas Lietuvoje (jeigu įvyks ne v÷liau 2011-2012 m.). 4. Įmon÷s dalinis energetinis nepriklausomumas (savų energetikos išteklių tur÷jimas). 5. Airijoje n÷ra vietinių azotinių trąšų gamintojų. 6. Planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas Klaip÷doje. 1. „Pigių žaliavų šalių“ gaminančių azotines trąšas konkurencija. 2. Nusik÷lęs euro įvedimas Lietuvoje (v÷liau nei 2012 m.). 3. Ateityje galimas žemdirbyst÷s sąstingis ir recesija Europos Sąjungoje. 4. Galimi ekologin÷s aplinkos pokyčiai. 5. Vienas pagrindin÷s žaliavos šaltinis – Rusija, galimas spaudimas Lietuvai iš Rusijos pus÷s. 6. Šiuo metu, d÷l pasaulin÷s finansin÷s- ekonomin÷s kriz÷s , esanti įtampa rinkoje. Stipryb÷s Trūkumai 1. Dideli gamybiniai paj÷gumai, galintys patenkinti rinkos pl÷trą. 2. Finansiniai ištekliai, galimyb÷ investuoti į pl÷trą. 3. Įmon÷s gamybinis ir vadybinis personalas, turintis patirties užsienio rinkose. 4. Turima gera reputacija užsienio rinkose. 5. Produkcijos kokyb÷, tenkinanti vidaus ir užsienio pirk÷jus. 1. Dideli organizaciniai (veiklos ir kiti) kaštai; 2. Dideli finansiniai įsipareigojimai 3. Nelankstumas, sąlygojamas didžiul÷s organizacin÷s struktūros 22 pav. AB “Achema” logistikos sistemos kūrimo SWOT analiz÷s rezultatai Vertinant išorinius veiksnius – galimybes ir gr÷smes, galimyb÷s beveik visos yra aktualios, t.y. egzistuojančios šiuo metu. Gr÷sm÷s yra tiek galimos, nusp÷jamos, potencialiai kilsiančios ateityje, tiek aktualios šiuo metu. Pagrindin÷ gr÷sm÷, kuriant logistikos sistemą Airijoje, yra „pigių žaliavų šalių“ t.y. Egiptas, Rusija, Ukraina, Blatarusija ir kt. konkurencija. Šios šalys gali pasiūlyti pigesnes trąšas nei AB „Achema“. Tačiau, kaip esamos galimyb÷s įvardinta Lietuvos naryst÷ ES ir ES atidempingin÷ politika importuojamoms į ES trąšoms. D÷ka šios politikos „pigių žaliavų šalių“ trąšos už AB 57 „Achema“ trąšas yra pigesn÷s tik 8 %. Šis skirtumas klientui gali būti kompensuojamas per geresnę azotinių trąšų kokybę ir/ar kokybiškesnį aptarnavimą. Kaip gr÷smę arba kaip galimybę galime įvardinti euro įvedimą Lietuvoje 2011-2012 m. Jei euras bus įvestas 2011-2012 m. tai galime vertinti kaip galimybę, jei euro įvedimas nusikels dar toliau kaip gr÷smę. Įmon÷ d÷l EUR/LT keitimo patiria tam tikrus keitimo nuostolius. Taip pat galimi nuostoliai d÷l paskolų palūkanų skirtumų/svyravimų, paskolos gali būti būtinos diegiant logistikos sistemą Airijoje. Įmon÷ investuoja tiek į technologijas, tiek į energetikos gavybą. Tai gera galimyb÷, nes įmon÷ patampa nepriklausomai nuo kai kurių valstybinių energijos tiek÷jų – pavyzdžiui, įmon÷ patenkina dalį elektros energijos poreikio savo j÷gomis. 2010 m. viduryje prad÷jus eksploatuoti dvi kogeneracin÷s j÷gain÷s leis įmonei pasigaminti 90 % reikalingos elektros energijos. AB „Achema“ priklausomyb÷s nuo iš Rusijos dujotiekiu tiekiamų dujų, įvardintas kaip galima gr÷sm÷. Šiuo metu tai yra vienintelis pagrindin÷s azotinių trąšų žaliavos – dujų, tiekimo šaltinis. 2009 m. žiemos įvykiai, kai per Ukrainą einančiu dujotiekiu, d÷l politinių ir ekonominių motyvų, dujų tiekimas buvo nutrauktas Ukrainai ir kai kurioms vidurio ir rytų Europos šalims, parod÷, jog Rusija n÷ra patikimas partneris. Kalbant apie dujas, būsima galimyb÷ yra gamtinių dujų terminalas Klaip÷doje. Į šį terminalą dujos būtų atgabenamos tanklaiviais iš kitų šalių. Gamtinių dujų terminalo Klaip÷doje statybos paruošiamieji darbai jau prasid÷jo. Didel÷ galimyb÷ yra tai, kad Airijoje n÷ra azotinių trąšų gamintojų ir konkuruoti reik÷s tik su importuojama azotinių trąšų produkcija. Šiuo metu labai aktuali esama gr÷sm÷ yra pasaulin÷ finansin÷-ekonomin÷ kriz÷. D÷l šios priežasties prekyba trąšomis yra sumaž÷jusi. Pirk÷jai atsargiai perka trąšas, bijodami kainų kritimo. Tačiau vertinant ekspertų prognozes, Vakarų Europa po finansin÷s-ekonomin÷s kriz÷s pilnai atsigaus 2011-2012 m. Kaip tik tuo metu d÷l atsirasiančių papildomų gamybinių paj÷gumų atsiras poreikis kurti logistikos sistemą Airijoje. Toli į ateitį prognozuotina galima gr÷sm÷ – žem÷s ūkio sąstingis ar net recesija Europos Sąjungoje. Kol kas Europos Sąjunga labai remia žem÷s ūkį, tod÷l ir žaliavos, naudojamos žem÷s ūkyje, tokios kaip trąšos, yra paklausios. Tačiau žem÷s ūkis n÷ra itin pelningas ir yra galimyb÷, kad ateityje Europos Sąjunga orientuosis į pramonę, informacines ir aukštąsias technologijas, o žem÷s ūkio produktus ims labiau importuoti, d÷l ko sumaž÷s gamyba ir atitinkamai sumaž÷s žem÷s ūkyje naudojamų žaliavų poreikis. AB “Achema” daug investuoja į ekologinius projektus, siekdama atitikti europinius ekologinius standartus. Tačiau yra galimyb÷, jog reikalavimai griežt÷s ir įmonei prireiks didelių investicijų, kad jai būtų leidžiama parduoti produkciją Europos sąjungoje. Kalbant apie vidinius veiksnius, galime išskirti daugiau stiprumų nei trūkumų. Trūkumai taip pat iš dalies potencialūs, nes jie gal÷tų kelti problemas tik esant krizinei situacijai. Mat įmon÷s, 58 pasižyminčios didžiule organizacine struktūra, turinčios didelius kaštus, didelius įsipareigojimus, negali labai greitai reaguoti į staigiai besikeičiančią situaciją, skubiai perskirstyti rezultatų ir paj÷gumų - pavyzdžiui, kelių prekybinių pozicijų užsienio rinkose praradimas gali lemti didžiulius nuostolius ar netgi veiklos nuosmukį. Apibendrinant ekspertin÷s ir SWOT analiz÷s rezultatus, galime daryti išvadą, jog įmon÷ turi geras galimybes ir pakankamus vidinius stiprumus pl÷sti savo veiklą tarptautin÷je rinkoje, tod÷l logistikos sistemos kūrimas, siekiant didinti prekių konkurencingumą Airijos rinkoje, jai yra naudingas - tai leis padidinti pardavimus, rinkos dalį šioje rinkoje, o didesn÷s rizikos nesukels. Šiuo metu įmonei n÷ra didelių išorinių gr÷smių ar vidinių trūkumų vykdyti tokio pobūdžio pl÷trą. Pl÷tra gerai įvertinta ir įmon÷s eksporto specialistų, tod÷l siūloma kurti logistikos sistemą, didinančią įmon÷s prekių konkurencingumą Airijos rinkoje. 3.3. Logistikos sistemos, orientuotos į klientų aptarnavimą, diegimas Airijoje AB „Achema“ azotinių trąšų konkurencinis pranašumas Airijos rinkoje turi būti vystomas dviem pagrindin÷mis kryptimis: pirma - formuojant į klientų aptaranavimą orientuotą logistikos sistemą, antra - užtikrinant šios sistemos funkcionavimo ekonomiškumą. Logistikos sistema turi ne tik užtikrinti tam tikrą klientų poreikių lygį, bet ir garantuoti, kad šių poreikių tenkinimas nebūtų nuostolingas įmonei. Logistikos sistemos, orientuotos į klientų aptarnavimą Airijos rinkoje diegimas bus vykdomas remiantis modifikuotu J. A. Urbono (2008) logistikos paslaugų organizavimo plano rengimo modeliu, kuris apima šiuos etapus: • nustatomos papildomos paslaugos, kurios bus teikiamos klientams; • šalies/regionų, kuriuose bus teikiamos papildomos paslaugos pasirinkimas; • papildomų paslaugų kainos nustatymas; • vertikalios paskirstymo struktūros modeliavimas; • horizontalios paskirstymo struktūros modeliavimas; • tarptautin÷s logistikos sistemos elementų organizavimas; Papildomos paslaugos. AB “Achema” azotinių trąšų pirk÷jus galima suskirstyti į du pagrindinius tipus - gamybines ir prekybos įmones, didmenines ir mažmenines. Be abejon÷s įdiegus logistikos sistemą Airijoje atsiras dar vienas pirk÷jų tipas – tai ūkininkai, nereguliariai perkantys nedidelius kiekius azotinių trąšų. Tačiau nepaisant atsirasiančio papildomo pirk÷jų tipo, AB “Achema” azotinių trąšų pirk÷jų tikslin÷ rinka yra verslo klientai, kuriems labai svarbi įsigyjamų azotinių trąšų kaina, kuria manipuliuojant jie gali sumažinti veiklos kaštus ir gauti didesnį pelną. 59 Kadangi d÷l didelių transportavimo kaštų AB “Achema” negali pasiūlyti palankesn÷s kainos, kaip konkurencinį pranašumą būtina naudoti papildomomis paslaugomis sukuriamą prek÷s vertę. Verslo klientams didžiausią papildomą prek÷s vertę sukuria paslaugos, leidžiančios jiems mažinti įsigyjamos pagrindin÷s prek÷s transportavimo, sand÷liavimo ir kitas sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, AB “Achema” Airijos rinkai gali pasiūlyti šias papildomas paslaugas (14 lentel÷): 14 lentel÷ AB „Achema“ siūlomos papildomos paslaugos Airijos rinkoje Paslauga Paslaugos parametrai Pristatymas Pristatymo paslauga apimtų mokamas pristatymas visoje Airijoje, kurio kaina maž÷tų nuo pristatomo trąšų kiekio. 30 % pristatymo nuolaida būtų teikiama klientui įsigyjant daugiau kaip 2000 tonų trąšų, pristatymas visoje Airijoje. 10 % pristatymo nuolaida būtų teikiama klientui įsigyjant daugiau kaip 48 tonas trąšų, pristatymas visoje Airijoje. 0 % pristatymo nuolaida būtų teikiama klientui įsigyjant mažiau kaip 48 tonas trąšų, pristatymas visoje Airijoje. Sand÷liavimas Sand÷liavimo paslauga yra aktuali mažesn÷ms įmon÷ms, kurios neturi pakankamai sąlygų tinkamai sand÷liuoti didesnius kiekius įsigyjamų trąšų. Ši paslauga leistų tokioms įmon÷ms vykdyti trąšų paskirstymą iškart iš AB “Achema” sand÷lių. Sand÷liavimo paslauga priklausomai nuo sand÷liavimo laiko būtų mokama arba nemokama. Nemokama sand÷liavimas iki 5 d. Mokamas sand÷liavimas, tačiau jo mokestis būtų apie 15 proc. mažesnis, nei rinkoje galiojantys sand÷liavimo tarifai. Just in time “Just in time” paslauga būtų teikiama klientams, kurie pasirašytų su AB “Achema” nuolatinio tiekimo sutartį, pagal kurią įmon÷ įsipareigotų tiekti azotines trąšas pagal susitarimo sąlygas. “Just in time” paslaugą būtina susieti su perkamai kiekiais: • Jeigu vieno pristatymo tonažas viršija 48 tonų, taikoma 10-30 % nuolaida, pristatymas visoje Airijoje. • Atitinkamai jei pristatomi kiekiai yra mažesni, tikslinga įvertinti pristatymų dažnumą ir galimybes papildomai panaudoti transportavimo paj÷gumus. Šalies/regionų, kuriuose bus teikiamos papildomos paslaugos pasirinkimas. Arijos rinka yra pakankamai didel÷ čia suvartojama ~ 450.000 t azotinių trąšų per metus. Geografiškai Airijos rinka n÷ra didel÷, tačiau ~ 80 % (4,3 mln. hektarų) Airijos teritorijos sudaro agrokultūrin÷s paskirties žem÷ (http://www.agriculture.gov.ie/media/migration/publications/2009/February2009.pdf .). Azotinių trąšų poreikis beveik tolygiai pasiskirstęs po visą Airijos teritoriją, tačiau nežymiai daugiau trąšų suvartojama vidurin÷je ir rytin÷je Airijos dalyje, kur auginamos grūdin÷s kultūros. Pramonin÷ azotinių trąšų paklausa yra didžiausia rytin÷je dalyje, prie laivybos centrų. Siekiant užtikrinti sistemingą azotinių trąšų tiekimą būtina įsteigti du pagrindinius logistikos centrus, pietrytin÷je (centras - Waterford) ir šiaur÷s rytin÷je (centras - Dundak) Airijos dalyje (8 priedas). 60 Šios centrų vietos pasirinktos d÷l patogios geografin÷s pad÷ties (nuo šių uostų azotinių trąšų vartojimo vietos daugiausiai nutolusios ~ 250 km), d÷l patogių magistralinių kelių bei geležinkelio linijų, bei d÷l tinkamą infrastruktūrą turinčių uostų. Iš centrinių sand÷lių azotin÷s trąšos būtų paskirstomos po regioninius sand÷lius. Papildomų paslaugų kainos nustatymas. Į klientus orientuotos logistikos sistemos pagrindinis tikslas - teikti AB “Achema” azotinių trąšų pirk÷jams Airijos rinkoje papildomas logistikos paslaugas, kurios sukurtų papildomą pagrindin÷s prek÷s vertę klientui. Visas AB “Achema” klientų aptarnavimo išlaidas Airijos rinkoje galima suskirstyti į kontroliuojamas ir nekontroliuojamas. Kontroliuojamos išlaidos – tos, kurios priklauso nuo AB “Achema” organizacin÷s veiklos ir gali būti mažinamos. Šią grupę sudaro sand÷liavimo išlaidos, o taip pat dalis pakrovimo ir iškrovimo išlaidų. Nekontroliuojamos išlaidos - tai prekių transportavimo iki Airijos rinkos ir išlaidos vidaus rinkoje, nepriklausančios nuo įmon÷s. Atitinkamai pagrindin÷s prek÷s ir papildomų paslaugų vert÷ klientui gali būti kuriama per kontroliuojamas išlaidas, jas sumažinant. Tuo tarpu nekontroliuojamos išlaidos tur÷tų būti įskaičiuojamos į paslaugų kainą kaip nekintami kaštai. AB “Achema” teikiamų logistikos paslaugų kainą Airijos rinkoje sudarytų šie pagrindiniai komponentai (23 pav.). 23 pav. Pagrindin÷s prek÷s ir papildomų paslaugų kainos skaičiavimo metodika Konkurencinį pranašumą Airijos rinkoje AB “Achema” gal÷tu įgyti mažindama kontroliuojamus kaštus, pasitelkdama darbo j÷gą iš Lietuvos, bei mažindama logistikos sistemos veiklos kaštus. Pagrindinio produkto kaina Sand÷liavimo, iškrovimo/pakrov imo kaštai – 15 proc. žemesni nei rinkos. Transportavimo kaštai Galutin÷ prek÷s + paslaugų kaina 61 Vertikali paskirstymo struktūra. AB “Achema” logistikos sistema Airijos rinkoje tur÷tų būti formuojama remiantis dviem sand÷lių tipais: centriniais ir regioniniais - išdavimo sand÷liais (24 paveikslas). Pagrindin÷ dalis AB “Achema” azotinių trąšų būtų sand÷liuojama centriniuose sand÷liuose. Juose gal÷tų būti iki 3.000 t azotinių trąšų. Regioniniuose sand÷liuose būtų sand÷liuojamas nedidelis trąšų kiekis, skirtas patenkinti smulkių pirk÷jų poreikius. Trąšomis šis sand÷lis tur÷tų būti papildomas kas savaitę, ir jame sand÷liuojamas savaitinis pardavimų kiekis. Siekiant taupyti sand÷liavimo kaštus dideli užsakymai būtų atliekami iškart iš centrinio sand÷lio. Esant labai dideliems azotinių trąšų užsakymams (2000 t – 4500 t) iš verslo klientų, užsakymas bus vykdomas pristatant trąšas laivais tiesiogiai iš Lietuvos. 24 pav. Vertikali paskirstymo struktūra Stambių užsakovų (iki 2.000 t) aptarnavimas iš centrinio sand÷lio, o labai stambių (2.000 t – 4500 t) tiesiogiai iš Lietuvos įgalins sumažinti transportavimo ir iškrovimo bei pakrovimo kaštus. Sand÷lių centralizacija ir funkcionavimo efektyvumas bus užtikrintas per horizontalios paskirstymo struktūros modeliavimą. Sand÷lių funkcionavimas aptarnaujant klientus būtų organizuojamas pagal tokį modelį (25 paveikslas). Šiaurinis centrinis sand÷lis Pietinis centrinis sand÷lis Regioniniai - išdavimo sand÷liai Klientai – gamybos, prekybos įmon÷s Regioniniai - išdavimo sand÷liai Klientai – gamybos, prekybos įmon÷s Vertikali paskirstymo struktūra 62 25 pav. Sand÷lių funkcionavimas aptarnaujant klientus Horizontali paskirstymo struktūra. Ji bus grindžiama centrinių ir regioninių sand÷lių sąveikos principu išplečiant šių sand÷lių funkcijas. Atsižvelgiant į potencialių AB “Achema” azotinių trąšų pirk÷jų koncentraciją t.y. tolygų pirk÷jų pasiskirstymą visoje Airijos teritorijoje, siūloma steigti 2 centrinius ir 6 regioninius sand÷lius šiaurin÷je ir pietin÷je Airijos dalyje, išd÷stant taip, kad apr÷ptų visą Airijos teritoriją. Detaliau pateikiama 8 priede. Šiaurin÷je Airijos dalis: • Onagh regioninis sand÷lis; • Langford regioninis sand÷lis; • Maynooth regioninis sand÷lis. Pietin÷ Airijos dalis: • Cork regioninis sand÷lis; • Limerick regioninis sand÷lis; • Portlaoise regioninis sand÷lis. Klientas Užsakymas virš 2000 t Regioninis sand÷lis Užsakymo perdavimas AB „Achema“ Tiesioginis pristatymas per 10 - 30 d. Klientas Centrinis sand÷lis Regioninis sand÷lis Užsakymas iki 48 t Tiesioginis pristatymas per 1 – 5 dienas Regioninis sand÷lis Klientas Užsakymas virš 48 t Užsakymo perdavimas Tiesioginis pristatymas užsakovui per 1 - 10 d. 63 Regioniniai sand÷liai atliks išdavimo funkcijas ir funkcionuos kaip komercijos skyriai, kurie vykdys regioninę klientų paiešką ir dalinį aptarnavimą bei didmeninę prekybą. Tokiu būdu AB “Achema” logistikos sistema apjungs azotinių trąšų paskirstymo sistemos Airijos rinkoje, klientų paieškos, klientų aptarnavimo funkcijas (26 pav.). 26 pav. Integruotos regioninio sand÷lio funkcijos Regioniniai sand÷liai taip pat atliks svarbią AB “Achema” azotinių trąšų paskirstymo tinklo pl÷tros funkciją Airijos rinkoje, nes per regioninius sand÷lius bus organizuojamas bendradarbiavimas su mažmenin÷s prekybos tinklais. Prekių atsargų sand÷liuose valdymas tur÷tų būti organizuojamas pagal šiuos principus: • Prek÷s užsakomos tik tada, kai numatoma jų paklausa; • Atsižvelgiama į minimalų ekonomiškai naudingą prekių partijos dydį; • Dideli užsakymai pristatomi iš centrinio sand÷lio tiesiogiai klientui. Apibendrinant į klientus orientuotos logistikos sistemos kūrimą Airijos rinkoje, pateikiama bendroji jos funkcionavimo struktūra (27 pav.). Į klientus orientuotos logistikos sistemos Airijos rinkoje organizavimas. Ši logistikos sistema bus organizuojama panaudojant AB “Achema” turimus personalo paj÷gumus. Dalis funkcijų bus perduodamos Lietuvos ir Airijos logistikos kompanijoms, kurios atliks transportavimo paslaugas. Lietuvos logistikos kompanijos transportuos AB “Achema” azotines trąšas į centrinius sand÷lius. Airijos logistikos kompanijos geležinkeliu ar autotransportu pristatys AB “Achema” azotines trąšas į regioninius sand÷lius ir tiesiogiai klientams. Šie nekontroliuojami logistikos paslaugų kaštai bus įskaičiuojami į azotinių trąšų galutinę kainą. Regioninis sand÷lis Klientų paieška Klientų aptarnavimas Prekių paskirstymas Duomenų apie rinką rinkimas 64 27 pav. Į klientus orientuotos logistikos sistemos funkcionavimo struktūra Airijos rinkoje AB “Achema” logistikos sistemoje bus atliekamos sand÷liavimo, iškrovimo, pakrovimo funkcijos, teikiamos su tuo susijusios paslaugos klientams. Taigi į klientus orientuotos logistikos sistema Airijos rinkoje atliks ne tik klientų aptarnavimo funkciją, bet ir produkcijos paskirstymą rinkoje, rinkos pl÷tros ir analiz÷s funkcijas. Į klientą orientuota logistikos sistema Airijos rinkoje remsis šiais konkurencingumą didinančiais elementais: • Papildomos sand÷liavimo, pristatymo, tiekimo paslaugos; • Pristatymo patikimumas ir punktualumas; • Logistikos sistemos funkcionalumo didinimas; • Logistikos sistemos veiklos kaštų kontrol÷. Didžiausias konkurencingumas gali būti pasiektas pajungus AB “Achema” azotinių trąšų kokybę su papildomomis paslaugomis, kas leistų AB “Achema” ir jos klientams vykdyti tiesioginį bendradarbiavimą apeinant tarpininkus, kurių paslaugų kaina padidina galutinę prek÷s vertę. Ši AB “Achema” azotinių trąšų gamykla Klaip÷dos uostas Dundak uostas Šiaur÷s rytų centrinis sand÷lis Transportavimas Jūsų transportu Regioniniai sand÷liai KLIENTAI Waterford uostas Pietryčių centrinis sand÷lis Regioniniai sand÷liai Klientų paieška, aptarnavimas, prekių išdavimas Didelių užsakymų tiesioginis pristatymas Didelių užsakymų tiesioginis pristatymas 65 siūloma logistikos sistema leis pasiekti didžiausią tiesioginio bendradarbiavimo tarp gamintojo ir kliento ekonominį efektyvumą. Eliminuojant pardavimo tarpininką bus pasiektas trumpiausias logistikos kanalas tarptautin÷je paskirstymo sistemoje (28 paveikslas). Tarpininko eliminavimas suteikia galimybę padidinti veiklos kaštus, suteikiant geresnį aptarnavimo lygį. Veiklos kaštai gali būti didinami buvusio tarpininko maržos ribose. 28 pav. Logistikos kanalas tarptautin÷s logistikos sistemoje orientuotoje į kliento aptarnavimą Šios logistikos sistemos ekonominis efektyvumas bus didinamas per sistemos funkcionalumą, nes logistikos sistema užtikrins ne tik klientų aptarnavimą, bet ir dalyvaus paskirstymo kanalų pl÷time, atliks dalį vadybos-komercijos funkcijų. Formuojama logistikos sistema leistų užtikrinti lankstų klientų aptarnavimą, kuris sudarytų Airijos rinkoje parduodamų azotinių trąšų konkurencinio pranašumo pagrindą. Papildomos sand÷liavimo, pristatymo, tiekimo paslaugos: šias paslaugas klientams siūloma teikti kaip paslaugų komplektą, ir kaip atskiras paslaugas. Lanksti paslaugų teikimo sistema leistų klientams pasirinkti jiems aktualiausias paslaugas arba paslaugų kompleksą (9 priedas). Pristatymo patikimumas ir punktualumas. Nustatytos išankstinio užsakymo taisykl÷s, padedančios valdyti užsakymų pristatymo procesą, leis užtikrinti pristatymo patikimumą ir punktualumą (29 pav.). Smulkūs ir vidutiniai užsakymai būtų pristatomi per regioninių sand÷lių tinklą, per 1 – 5 dienas. Dideli virš 48 t. užsakymai būtų pristatomi tiesiogiai iš centrinio sand÷lio per 1 - 10 dienų laikotarpį. Užsakymai siekiantys 2.000 t ir daugiau trąšų būtų tiesiogiai per 10 – 30 d. pristatomi iš Lietuvos į kliento pasirinktą jūrų uostą, nuo kurio pageidaujant klientui būtų autotransportu ar geležinkeliu pristatoma į bet kurią Airijos vietą. AB “Achema” Centriniai sand÷liai Airijos rinkoje: sand÷liavimo, pristatymo paslaugos Galutinis vartotojas 66 Taip pat būtina numatyti skubių užsakymų įvykdymo galimybes. Tokie užsakymai tur÷tų būti pristatomi 1 - 2 dienų b÷gyje nepriklausomai nuo apimties. Skubūs užsakymai būtų įkainuojamai pagal atskirus tarifus ir jiems nebūtų taikomos aptarnavimo nuolaidos. Logistikos sistemos funkcionalumo didinimas apimtų dvi pagrindines kryptis - prek÷s paskirstymo ir klientų aptarnavimo funkcionalumo didinimą. 29 pav. Azotinių trąšų paskirstymo klientams sistema Logistikos sistemos veiklos kaštų kontrol÷: kadangi dalis paslaugų bus teikiama nemokamai, kitoms bus taikomos įvairios 10-30 % dydžio nuolaidos, o pagrindinę kaštų grupę sudarys klientų aptarnavimo kaštai. Nuo šių kaštų priklausys logistikos sistemos veiklos ekonominis efektyvumas. Ekonominiam logistikos sistemos funkcionavimo efektyvumui užtikrinti būtina diferencijuoti papildomų paslaugų teikimą pagal klientų užsakymų pelningumą. Teikiamų papildomų paslaugų diferencijavimą siūloma skirstyti pagal užsakymo vertę (30 pav.). 30 paveiksle pateikta papildomų paslaugų teikimo diferencijavimo pagal užsakymų vertę sistema susieja kliento aptarnavimo kokybę su kliento pateikiamo užsakymo verte. Logistikos sistemos ekonominis efektyvumas bus užtikrinamas mažinant klientų aptaranavimo kaštus, aptarnaujant nepelningus klientus. Tokiu būdu mažai pelningi užsakymai bus aptarnaujami už papildomą mokestį, kuris neleis šiems užsakymams tapti nepelningais. Klientas Užsakymo pateikimas: kiekis, laikas, pristatymo vieta, papildomos paslaugos Užsakymo pri÷mimas ir paskirstymas pagal apimtis Regioninis sand÷lis Centrinis sand÷lis Užsakymo pristatymas per 1-5 dienas Užsakymo pristatymas per 1-10 dienų AB "Achema" Užsakymo pristatymas per 10-30 dienų Užsakymo pristatymo vieta Užsakymo pristatymas per 1-10 dienų 67 30 pav. Papildomų paslaugų teikimo diferencijavimas pagal užsakymų vertę Norint užtikrinti formuojamos realizavimo logistikos sistemos funkcionavimo efektyvumą Airijos rinkoje būtina ją integruoti į bendrą AB “Achema” logistikos grandinę. AB “Achema” logistikos grandin÷ apima tris logistikos sistemas tiekimo, gamybos ir realizavimo logistiką. Prekių srautai tarptautin÷je paskirstymo sistemoje apima prekių transportavimą iš AB “Achema” gamyklos sand÷lių ir užsibaigia produkcijos pristatymu klientams. Airijos rinkoje formuojama logistikos sistema tur÷tų būti integruojama į bendrą realizavimo logistikos sistemą (31 pav.). 31 pav. AB “Achema” logistikos grandin÷ Užsakymo vert÷ virš 350000 EUR Klientas Sand÷liavimas iki 5 d. nemokamas, ilgesniam laikotarpiui taikoma 15 % nuolaida, transportavimui taikoma 30 % nuolaida. Užsakymo vert÷ virš 10000 EUR Klientas Sand÷liavimas iki 5 d. nemokamas, ilgesniam laikotarpiui taikoma 15 % nuolaida, transportavimui taikoma 10 % nuolaida. Užsakymo vert÷ iki 10000 EUR Klientas Teikiamos papildomos logistikos paslaugos klientams, kurios apmokestinamos pagal rinkoje galiojančius logistikos paslaugų tarifus. AB „“Achema”įmon÷s T i e k ÷ j a Sand÷liavimas tiekimo sistemoje Žaliavų ir pusfabrikačių sand÷liavimas Gamyba Produkcijos sand÷liavimas Sand÷liavimas paskirstymo sistemoje P i r k ÷ j a i Tiekimo logistika Gamybos logistika Realizavimo logistika AB “Achema” sand÷liai: pakrovimas Klaip÷dos uostas: iškrovimas, sand÷liavimas, pakrovimas. Transportavimas Transporta vimas laivu Informacijos 4 4 68 32 pav. Logistikos sistemos Airijos rinkoje materialių (prekių) ir nematerialių (informacinių) srautų integravimas į bendrą AB “Achema” logistikos grandinę Apibendrinant 32 paveikslą matome, kad integracijos efektyvumui užtikrinti tur÷tų būti sukuriamas informacijos tiltas (1) tarp AB “Achema” eksporto skyriaus ir centrinių sand÷lių Prancūzijos rinkoje. Per informacijos tiltą būtų perduodami ne tik užsakymai, informacija apie sand÷liuose esančius prekių likučius, bet ir informacija apie situaciją rinkoje. Informacija apie situaciją rinkoje, esamas prekių atsargas ir užsakymus į centrinius sand÷lius patektų iš regioninių sand÷lių (2). Gautą informaciją eksporto skyrius apdoros ir pateiks AB “Achema” baigtos produkcijos sand÷liui apie reikiamus pristatyti prekių kiekius (3). Airijos rinkai skirta produkcija pakraunama ir transportuojama per bendrą logistikos kanalą (4). Šis logistikos kanalas apima prekių transportavimą geležinkeliu, autotransportu iki Klaip÷dos uosto, jame prek÷s sand÷liuojamos ir pakraunamos į laivus, kurie plauks į Airijos uostus kur azotin÷s trąšos bus iškraunamos ir geležinkeliu bei autotransportu transportuojamos į centrinius sand÷lius (5). Iš centrinių sand÷lių dalis prekių bus paskirstoma po regioninius sand÷lius (6), o didesni užsakymai bus pristatomi tiesiogiai klientams (7). Integravus paskirstymo logistikos sistemą į bendrą AB “Achema” realizavimo logistikos grandinę, jos struktūra išliks nepakitusi. AB “Achema”, ES rinkas aptarnaujanti logistikos sistema, Tiesioginis pristatymas 7 69 veikia dviem pagrindin÷mis kryptimis: naudojant jūrinį transportą ir autotransportą aptarnaujamos Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos rinkos. Naudojant tik jūrinį transportą aptarnaujamos Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių rinkos. Naudojant geležinkelio transportą ir autotransportą aptarnaujamos Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kt. Rytų Europos šalių rinkos. 33 pav. Bendroji AB “Achema” logistikos sistema ES rinkoms aptarnauti Prekių srautai, skirti Airijos rinkai, bus transportuojami per Vakarų logistikos kanalą. Tokiu būdu logistikos sistema aptarnaujanti Airijos rinką bus prijungta prie logistikos sistemos, kuri aptarnauja Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Olandijos ir Skandinavijos šalių rinkas (33 pav.). Tai leis padidinti Vakarų logistikos kanalo apkrovimą ir atitinkamai sumažinti bendrus jo aptarnavimo kaštus, taip didinant veiklos ekonomiškumą. Kuriama paskirstymo sistema ir sand÷lių išd÷stymas Airijoje, d÷l šios rinkos specifikos, kai dominuoja smulkūs ir vidutinio dydžio ūkiai, naudojama Rytų paskirstymo kanalui būdinga sistema. Imamas UAB „Agrochema“ paskirstymo sistemos modelis. Šis bruožas yra naujas Vakarų logistikos sistemoje. AB “Achema” logistikos sistema ES rinkoms aptarnauti Klaip÷dos uostas Lenkija Transportavimas AB “Achema” geležinkelio terminalas, autotransportas Transportavimas Latvija, Estija Airija Skandinavijos šalys Prancūzija, Belgija Rytų Europos šalys Didžioji Britanija Vokietija, Olandija Vakarų logistikos kanalas Rytų logistikos kanalas Auto- transportas 70 3.4. Logistikos sistemos įtaka AB „Achema“ produkcijos konkurencingumui Airijoje AB „Achema“ kurdama logistikos sistemą Airijoje pereis nuo azotinių trąšų pardavimo Airijos rinkoje per tarpininkus prie tiesioginio pardavimo klientui. Eliminavusiai vieną tarpinę grandį paskirstymo grandin÷je, kovojant d÷l rinkos dalies bei didinant prek÷s konkurencingumą teks susidurti su tokiomis priešingomis kryptimis veikiančiomis j÷gomis: eliminuota tarpininkų grandis sumažins pardavimų kaštus; paskirstymo-sand÷lių sistema leis užtikrinti aukštą klientų aptarnavimo lygį; pardavimai gali sumaž÷ti d÷l kai kurių pirk÷jų lojalumo buvusiam tarpininkui; pardavimai gali sumaž÷ti d÷l nepakankamo rinkos žinojimo ir įvykių sekimo. Planuojama, kad pirmasis ir antrasis veiksniai tur÷s didesnį svorį AB “Achemos” eksporto į Airijos rinką s÷kmei. Atsižvelgiant į paradavimus įtakojančius veiksnius bei įvertindamas, kokiu mastu bus išplečiami pardavimai, bus sudarytos pardavimo apimčių, pelningumo prognoz÷s. Prognozavimą atliko darbo autorius naudodamas MS OFFICE EXCEL programoje esančią statistinę funkciją TREND, skirtą prognozavimo uždaviniams spręsti (Bartosevičien÷, 2003). TREND funkcija parenka matematin÷s regresijos lygtis, pagal kurias galima apskaičiuoti prognozes sekantiems periodams. Taigi, taikydamas skaičiuokl÷s Excel galimybes, nustatysiu faktinių trąšų eksporto duomenų kitimo tieses ir jų trendo linijas pagal matematinę regresijos lygtį su variacijos koeficientu R2, kuris atspindi prognoz÷s tikslumą, t.y. kiek realūs duomenys nukrypsta nuo pagal regresijos lygtį apskaičiuotų rodiklių (kuo jis aukštesnis, tuo prognozavimo tikslumas didesnis). Pasirinktas variacijos koeficientai R2 (R2 = 0,6697). Šis variacijos koeficientas n÷ra labai aukštas, tod÷l prognoz÷s patikimumas yra vidutinis. Variacijos koeficiento pasirinkimą l÷m÷ šiuo metu, d÷l pasaulin÷s finansin÷s ekonomin÷s kriz÷s esanti nepalanki situacija rinkoje. Prognozuojant azotinių trąšų pardavimo apimtis įvertinta, kad AB „Achema“ azotinių trąšų pardavimai Airijos rinkoje 2008 m. sudar÷ ~ 5 % visos Airijos azotinių trąšų rinkos. Atsižvelgiant į Airijos rinkos potencialą ir žem÷s ūkio, kaip ekonomikos šakos išsivystymą, 2008 m. azotinių trąšų pardavimai šioje rinkoje yra labai maži. Tod÷l vertinant AB „Achema“ patirtį kuriant logistikos sistemas užsienio rinkose, prognozuojamos šios azotinių trąšų pardavimo apimtys (34 paveikslas). 71 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 K ie ki s, t KAN Karbamidas 34 pav. Prognozuojamos AB „Achema“ azotinių trąšų pardavimo apimtys Airijoje Logistikos sistemos įtakos azotinių trąšų konkurencingumui įvertinimas grindžiamas esamų ir būsimų pardavimų skirtumu (15 lentel÷). 15 lentel÷ Prognozuojamos azotinių trąšų pardavimo apimtys 2009 – 2014 m. įdiegus logistikos sistemą Airijoje 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 KAN 23 796 25 243 40 000 40 168 45 092 50 017 54 941 Karbamidas 0 5 000 9 000 12 032 15 709 19 225 22 741 Pardavimo augimas proc. - 27 proc. 62 proc. 7 proc. 17 proc 14 proc 12 proc. * logistikos sistema planuojama įdiegti 2010 m. Iš lentel÷s matome, kad jau 2009 m., dar neprad÷jus diegti logistikos sistemos Airijoje, planuojamas 27 % azotinių trąšų pardavimų prieaugis. Tačiau taip yra tod÷l, kad 2009 m. geguž÷s m÷n. pradžioje, prad÷jus veikti naujam karbamido agregatui, atsirado galimyb÷ į Airijos rinką tiekti karbamidą. Šis prieaugis nesusijęs su logistikos sistemos Airijoje diegimu. 2010 m. įdiegus logistikos sistemą Airijoje pardavimai tur÷tų šoktelti 62 %. Tokį staigų šuolį lemia prieš tai buvusių metų maži azotinių trąšų pardavimai, lyginant bendrą Airijos azotinių trąšų rinką. V÷lesniais metais trąšų pardavimai tolygiai auga. Tai galima paaiškinti klientų skaičiaus did÷jimu, prek÷s pripažinimu ir logistikos sistemos geografine pl÷tra. 72 3869 14865 15061 20457 23796 25243 40000 40168 45092 50017 54941 5000 9000 12032 15709 19225 22741 -20000 -10000 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 K ie ki s, t KAN Karbamidas Linear (KAN) Linear (Karbamidas) 35 pav. Prognozuojamos AB „Achema“ azotinių trąšų pardavimo apimtys Airijoje Remiantis EXEL TREND duomenimis įdiegus tarptautinę logistikos sistemą sustipr÷s tiek kalcio amonio salietros (KAN), tiek karbamido konkurencingumas Airijoje (35 paveikslas). 2010 – 2014 m. laikotarpyje kalcio amonio salietros pardavimo apimtys lyginant su 2008 m. padid÷s 31 145 t per metus, t.y. 130 %. Karbamido pardavimo apimtys 2010 – 2014 m. laikotarpyje lyginant su planuojama 2009 m. (2008 m. karbamido pardavimo į Airiją nebuvo) padid÷s 17 741 t per metus, t.y. 254 %. Šios prognoz÷s leidžia teigti, kad 2010 – 2014 m. laikotarpyje suformavus logistikos sistemą Airijos rinkoje azotinių trąšų konkurencingumas ženkliai padid÷s. Nustačius, kad logistikos sistemos kūrimas Airijos rinkoje tur÷s teigiamos įtakos prek÷s konkurencingumui ir ženkliai padidins pardavimo apimtis reikia įvertinti kokią įtaką padid÷ję pardavimo kiekiai tur÷s pelningumui. 2009-2014 m. numatomos šios KAN ir karbamido kainos Airijos rinkoje (36 paveikslas): 190 200 205 210 205 220 310 280290280 270 250 0 50 100 150 200 250 300 350 2009 2010 2011 2012 2013 2104 E U R /t KAN Karbamidas 36 pav. Prognozuojamos 2009 – 2014 m. KAN ir karbamido kainos Airijos rinkoje pristatytos galutiniam pirk÷jui (Fertecon 2009, FMB, 2009) 73 36 paveiksle nurodomas kainos ir jų kitimo tendencijos 2009 – 2014 m., kurios nustytos remiantis trąšų rinkos steb÷jimo, analizavimo ir prognozavimo kompanijų (Fertecon, FMB) duomenimis. 2009-2014 metais pasaulin÷je rinkoje numatomas kainų štilis su nežymia ilgalaike kilimo tendencija. Atsižvelgiant į KAN ir karbamido prognozuojamas kainas 2009 – 2014 m., įvertinus azotinių trąšų eksporto išlaidas, gerai funkcionuojančias ir pelningas logistikos sistemas Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat išanalizavus Airijos rinkose specifiką, sudarytas azotinių trąšų pardavimo kainos pjūvis Airijos rinkoje (37 paveikslas): 45% 5%5% 14% 1% 4% 8% 11% 7% Pagaminimo kaštai Transportavimas iki Klaip÷dos Perkrovimas Klaip÷doje Laivo farchtas Kiti gabeinmo jūra kaštai Perkrovimas Airijoje Transportavimas Aptranavimo, r÷mimo kaštai Pelnas 37 pav. Azotinių trąšų pardavimo kainos pjūvis Airijos rinkoje Didžiausią dalį, t.y. ~ 48 % azotinių trąšų pardavimo kainos sudaro transportavimo, perkrovimo, logistikos sistemos aptarnavimo ir r÷mimo kaštai. Aukšti transportavimo kaštai yra sąlygoti geografiškai nutolusios Airijos rinkos. Transportavimo, perkrovimo kaštai yra nekontroliuojami ir kinta tik nežymiai, priklausomai nuo situacijos paslaugų rinkoje. Logistikos sistemos aptarnavimo ir produkto r÷mimo išlaidos sudaro ~ 11 % azotinių trąšų kainos. Tai yra nemaža dalis, tačiau naujai logistikos sistemai, reikalingos didel÷s investicijos bei produkto reklama. Nemaža dalis r÷mimo išlaidu bus panaudotos įvairių nuolaidų kompensavimui, kurios numatytos modeliuojant logistikos sistemą orientuotą į klientų aptarnavimą. Nepaisant didelių išlaidų vidutin÷ pelno norma yra pakankamai aukšta – 7 %. Viena iš pagrindinių, leidžiančių pasiekti palyginti aukštą pelno rodiklį, priežasčių yra vienos tarpininkų grandies eliminavimas. Paprastai perpardavin÷tojo marža sudaro 4-7 % azotinių trąšų kainos, šios sutaupytos išlaidos bus skiriamos aptaranavimo ir r÷mimo kaštams padengti. 74 Remiantis aukščiau pateiktomis kainų prognoz÷mis ir vidutine numatoma pelno norma galima numatyti tokias “Achemos” pajamas ir pelną iš azotinių trąšų paradavimo Airijos rinkoje 2009 – 2014 metais (38 paveikslas). 6046 423 10430 730 11603 812 14025 982 15637 1095 19137 1340 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Pajamos, tūkst. EUR Pelnas, tūkst. EUR 38 pav. Planuojamo pelno ir pajamų prognoz÷s 2009 – 2014 m. Airijos rinkoje Augant azotinių trąšų pardavimo apimtims atitinkamai auga pajamos ir pelnas. Jau 2010 m. įdiegus logistikos sistemą Airijoje pajamos ir pelnas ūgtels ~ 72 %. Toks didelis šuolis įmanomas tik tod÷l, kad prieš įdiegiant logistikos sistema pardavimai buvo maži. Lyginant 2009 m., kai logistikos sistema n÷ra įdiegta ir 2014 m. kai logistikos sistema gyvuoja 5 metus, jaučiamas milžiniškas pajamų ir pelno šuolis, siekiantis 316 %. Reikia pažym÷ti, jog s÷kmingai konkuruojant Airijos rinkoje, kintama logistikos kaštų dalis, t.y. išlaidos logistikos sistemos aptarnavimui ir r÷mimui, gali būti mažinamos. Sumažinus šiuos kaštus yra galimyb÷ padidinti pelno normą. Tačiau reikia būti atsargiems - sumažinus r÷mimo ir aptarnavimo išlaidas iškyla gr÷sm÷ netekti dalies pajamų. Esamų ir būsimų azotinių trąšų pardavimo, pajamų ir pelno skirtumas bei pardavimo apimties, pajamų ir pelno prognoz÷s, leidžia teigti kad 2010 – 2014 m. laikotarpyje suformavus logistikos sistemą Airijos rinkoje azotinių trąšų konkurencingumas ženkliai padid÷s, kartu padidindamas ir gaunamą pelną. Tai reiškia, kad logistikos sistemos kūrimas Airijos rinkoje yra tikslingas. 75 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Padarytos šios išvados: • Teoriniai tarptautin÷s logistikos sistemos formavimo principai grindžiami atskirų logistikos elementų apjungimu į vieną visumą - sistemą. Šiuolaikin÷s logistikos sistemos funkcijos praplečiamos įtraukiant klientų aptarnavimo, paieškos ir net komercin÷s veiklos vykdymo elementus. Toks tarptautin÷s logistikos sistemos traktavimas iš esm÷s keičia jos funkcijas, išskirdamas logistikos sistemos kaip organizacijos konkurencingumą didinančios veiklos svarbą. • Formuojant į klientą orientuotą logistikos sistemą, pirmiausiai būtina identifikuoti pagrindinius tikslus ir parengti logistikos sistemos užduotį, kuri atspind÷tų tokius klausimus kaip gamybos bei sand÷liavimo vietų nustatymas, tiek÷jų priskyrimas tam tikroms tiekimo įmon÷ms ir pan. • Logistikos sistemą naujoje rinkoje, kuri skirta didinti prek÷s konkurencingumą, turi įgyvendinti įmon÷s strategiją konkurencin÷je kovoje. Tod÷l logistikos tikslas tampa platesnis, negu sąnaudų minimizavimas ir pelno maksimizavimas. Iškyla papildomų paslaugų teikimo klientui, paskirstymo sistemos vystymo problemos, kurios siejamos su prek÷s/paslaugos gyvavimo ciklu. Tarptautin÷s logistikos sistemos funkcijų išpl÷timas leidžia apjungti komercinio ir logistikos skyrių veiklą siekiant gerinti ir vystyti klientų aptarnavimą. • Sand÷liavimas neatskiriama logistikos sistemos dalis. Patikima sand÷liavimo sistema sukuria tam tikrą „neapčiuopiamą pelną“, nes vartotojas jaučiasi garantuotas d÷k patikimo tiekimo. Klientas įmon÷s veikloje turi įžvelgti stabilų, patikimą ir nuolatinį produkcijos tiek÷ją. Tai stiprina prek÷s konkurencingumą. • Pagal lyginamąjį finansinį svorį AB „Achema“ yra svarbiausia koncerno „Achemos grup÷“ įmon÷. Iš viso koncernas valdo daugiau kaip 50 įmonių. • Tikslin÷ AB „Achema“ azotinių trąšų eksporto rinka yra ES, į kurią įmon÷ eksportuoja ~ 80 % pagaminamos produkcijos. Įmon÷ turi platų paskirstymo tinklą Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse. • Pagrindiniai AB „Achema“ azotinių trąšų konkurentai ES rinkoje yra iš nepriklausančių ES šalių: Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Egipto. Didel÷ konkurencija jaučiama ir iš Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos trąšų gamintojų. • AB „Achema“ logistikos sistemoje išskiriami du logistikos kanalai: Rytų logistikos kanalas kuriuo azotin÷mis trąšomis aprūpinamos Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kitų Rytų ir Vidurio Europos šalys, Vakarų logistikos kanalas, kuriuo aprūpinamos – Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Beneliukso šalių, Skandinavijos šalių, Didžiosios Britanijos, Airijos, Ispanijos ir kitos Vakarų Europos rinkos. Efektyvų logistikos kanalų funkcionavimą padeda užtikrinti koncernui „Achemos 76 grup÷“ priklausančios įmon÷s. • Atsižvelgiant į Airijos rinkos potencialą ir žem÷s ūkio, kaip ekonomikos šakos išsivystymą, AB „Achema“ parduodamų azotinių trąšų kiekiai Airijos rinkoje yra labai maži. AB „Achema“ trąšos 2008 m. sudar÷ tik ~ 4,5 % visos Airijos azotinių trąšų rinkos. • AB “Achema”, d÷l geografiškai tolimos Airijos rinkos ir aukštų transportavimo kaštų, Airijos rinkoje negali pasinaudoti pagrindiniu savo konkurenciniu pranašumu – palyginti nedidele kaina ir pakankamai aukšta kokybe. Negal÷dama pasinaudoti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu, AB “Achema” aukštesnę azotinių trąšų kainą gal÷tų kompensuoti papildoma verte, sukuriama pirk÷jams, ir taip konkuruoti su „pigių dujų“ šalių gamintojais. • Atlikus anketinę apklausą ir SWOT analizę, padaryta išvada, jog pagal logistikos sistemos kūrimo tikslingumo įvertinimo modelį visi kriterijai įvertinti gerai, tod÷l logistikos sistemos formavimas Airijoje yra tikslingas. Įmon÷ turi geras galimybes ir pakankamus vidinius stiprumus pl÷sti savo veiklą tarptautin÷je rinkoje. Šiuo metu įmonei n÷ra didelių išorinių gr÷smių ar vidinių trūkumų vykdyti tokio pobūdžio pl÷trą. Logistikos sistemos sukūrimas leis padidinti pardavimo apimtis, rinkos dalį šioje rinkoje, pelną, ir prek÷s konkurencingumą. Pl÷tra gerai įvertinta ir įmon÷s eksporto specialistų, tod÷l siūloma kurti logistikos sistemą, didinančią įmon÷s prekių konkurencingumą Airijos rinkoje. Teikiamos šios rekomendacijos: • Logistikos sistemos, stiprinančios prek÷s konkurencingumą, Airijos rinkoje modeliuoti, sukuriant dviejų centrinių ir šešių regioninių sand÷lių paskirstymo sistemą. Centrinių ir regioninių sand÷lių funkcijos praplečiamos apjungiant su komercin÷s veiklos funkcijomis, kas leidžia sumažinti veiklos kaštus ir didinti atskirų sand÷lių tarpusavio sąveiką. • Įdiegus logistikos sistemą AB “Achema”, azotinių trąšų konkurencingumą didinti per papildomas klientų aptarnavimo paslaugas, mažesnius veiklos kaštus, bei logistikos sistemos panaudojimą azotinių trąšų paskirstymo tinklui pl÷sti Airijos rinkoje. • Į klientus orientuotą logistikos sistemą Airijoje integruoti į bendrą AB „Achema“ logistikos sistemą. Prekių srautus, skirtus Airijos rinkai, siūlome transportuoti per Vakarų logistikos kanalą, kas leis padidinti Vakarų logistikos kanalo apkrovimą ir atitinkamai sumažinti bendrus jo aptarnavimo kaštus, taip padidinti veiklos ekonomiškumą. • D÷l Airijos rinkos specifikos, kur vyrauja maži ir vidutiniai ūkiai rekomenduojama naudojama Rytų paskirstymo kanalui būdinga paskirstymo ir sand÷lių išd÷stymo sistemą. Kaip pavyzdį naudojant UAB „Agrochema“ paskirstymo sistemos modelis. Šis bruožas yra naujas AB „Achema“ vakarų logistikos sistemoje. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 77 1. Bučiūnien÷, I.; Daukantas, A. (1999). Prekių atsargų logistikos modelis // Ekonomika ir vadyba- 99: Konferencijų medžiaga. Kaunas: Technologija. 2. Bartosevičien÷ V. (2003). Ekonomin÷ statistika. Kaunas: Technologija. 3. Christopher, M. (2007). Logistika ir tiekimo grandin÷s valdymas. Prid÷tin÷s vert÷s tinklų kūrimas. Vilnius: Eugrimas. 4. Daukantas, A. (2000). Logistikos sistemos įtaka įmon÷s veiklai. Ekonomika ir vadyba-2000: Konferencijų medžiaga. Kaunas: Technologija. 5. Ekspedicinių ir transporto įmonių vadyba. Bischof K.D, Meister H., Pyell G., Roj G., Stadler V., Vagner G. (2002). Vilniu: Presvika. 6. Garalis, A. (2000). Logistika: bendrųjų ir ekonominių sistemų raidos procesas. Tiltai. Klaip÷da: Klaip÷dos universitetas, Nr. 1. 7. Garalis, A. (2003). Logistika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 8. Garalis, A. (2003). Logistikos projekto rengimas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 9. Gargasas, A (2000). Logistikos reikšm÷ įmon÷s konkurencingumui. Ekonomika ir vadyba-2000: Konferencijų medžiaga. Kaunas: Technologija. 10. Gaučait÷, V (1992). Tarptautin÷ logistika. Vilnius. 11. Kvedaravičius, J. (2006). Organizacijų vystymosi vadyba. Kunas: Vytauto Didžioji universitetas. 12. Lingvinien÷, N.; Vengrauskas, P. V., Žitkien÷, R. (2004).Tarptautinis verslas, 2 knyga. Kaunas: Technologija. 13. Minalga, R. (2001). Logistika. Vilnius: Petro Ofsetas. 14. Minalga, R. (2004). Tarptautin÷ logistika. Vilnius: Homo Liber. 15. Palšaitis, R. (2007) Logistikos vadybos pagrindai. Vilnius: Technika. 16. Paulauskas, V. (2005) Logistika. Klaip÷da: Klaip÷dos universiteto leidykla. 17. Urbonas, J. A. (2005) Tarptautin÷ logistika. Teorija ir praktika. Kaunas: Technologija. 18. Urbonas, J. A. (2008) Eksporto organizavimas ir planavimas. Kaunas: Technologija. 19. Vengrauskas, V., Perminien÷, N. (2002). Tarptautinis verslas. Kaunas: Technologija. 20. Židonis, Ž. (2002). Verslo logistika: studentams ir verslininkams. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija. 21. Aникин, Б. А. (1998). Логистика. Учебное пособие. Москва. 22. Кретов, И.И., Садченко, К.В. (2003) Логистика во внешнеторговой деятельности. ДИС. 23. Неруш, Ю. М.(1997) Комерческая логистика. Москва. 24. Миротин, Л.Б., Некрасов, А.Г. (2003)ю Логистика интегрированных цепочек поставок. Экзамен. 25. Прокфьева, Т.А., Лопаткин, О.М. (2003) Логистика транспортно-распределительных систем: Региональный аспект. РосКонсульт. 78 26. AB “Achema”. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!