A. Miškinis "Stovi tėvo dvareliai tušti"

Antanas Miškinis – poetas neoromantikas, į Lietuvos padėtį žiūrėjęs eilinio žmogaus akimis. Iškiliausi A. Miškinio kūriniai „Psalmės“, kuriose jungiamos Lietuvos, Dievo ir žmogaus temos, tos pačios skaudaus lietuvio likimo apmąstymo intonacijos. Vienas tokių eilėraščių „Stovi tėvo dvareliai tušti“. Jame svarstomi gimtinės, žmogaus likimo klausimai, kadangi A. Miškinio kūrybos ir gyvenimo metais vyko trėmimai, gimtųjų namų netekimai, tėvynės meilės slopinimai.
Tekste ryškus vaizdo dviplaniškumas – pro dabarties vaizdą prasišviečia praeitis: „Liko tuščia, išplėšta namuos/ Nieks sutinkant neglaus prie širdies“. Taigi toks laikų kontrastavimas ir būtent pasirinkimas labai šviesių vizijų – pasimatymas su motina, sesule, meilių žodelių skambėjimas ir priešingybė – baisi Lietuvos tikrovė – išplėšti namai, verksmas, įtikinamiau ir vaizdingiau įprasmina kaip buvo ir kaip yra, tai perteikia baisius tremties padarinius: atskirimą nuo artimųjų, tėvynės, gimtinės ar tiesiog gyvenimo sugriovimą.
Jau pats eilėraščio tipas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!