A. Miškinis "Iš gilumų šaukiamės"

 Antanas Miškinis yra poetas, tremtinys, todėl jo kūryboje atsispindi trėmimo išgyvenimų aspektų.Vienas iš tokių kūrinių yra eilėraštis ,,Iš gilumų šaukiamės“.
,,Parkniumbame prieš Tavo rūstų veidą...“
Kūrinio erdvė sava, vertikali, nes žmonių vargas sugretinamas su dievo apleidimu:
,,O Viešpatie, ar jau tikrai reikėjo
Mus šitaipos paniekint ir nubaust?“
Meninis vaizdas yra vizualinis, persipynęs su juntamuoju, nes piešiama materialioji Dievo garbinimo išraiška su tam būdingais jausmų antplūdžiais:
,,Šventadieniais kryžius gėlėm aptaisę,
Nušvitę bėgome giedot maldų.“
Kūrinio nuotaika liūdna, graudi, ją kuria vaizdingieji veiksmažodžiai (sukrešėjo, pašiurpo, plakdamies, parkniumbame), epitetai (tylėjimo grubaus, sunkiausiuose varguos, išblyškusiais veidais). Paskutinėje strofoje pavartota metafora ,,Ir palieki mus slibinų naguos?“, kuria norima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!