A. Miškinis: rezistencija ar prisitaikymas

Įvadas. Rezistencijos ir prisitaikymo dimensija Apie sovietinės okupacijos metų (1940-1990) lietuvių literatūrą netyla diskusijos dėl pokario literatūros autorių situacijos, kai mene buvo visiškai ištrintas spontaniškos pasąmonės balsas. Racionalistinė poetika, dekretuota komunistų partijos nutarimų,1negalėjo išreikšti šiurpių naujos santvarkos absurdų. Rašytojų situacija komplikavosi ypatingai: dabartis ir ateitis buvo visiškai neaiški. Kūrėjui iškilo egzistenciniai klausimai: ką ir kam rašyti? Ar iš viso reikia ir verta rašyti? Karas, koncentracijos lageriai, rezistencija vertė apsispręsti: rinktis priespaudą ar tremtį, rezistenciją ar kolaboravimą, geriausiu atveju – prisitaikymą, ne visai garbingą išlikimą. Į pokario literatūrą, kuri kūrė ir šlovino ateities mitą valdžios institucijų priežiūroje,2 reikėtų pažvelgti kaip į istorinį reiškinį, kurio pradžia galima laikyti Molotovo – Ribentropo paktą (1939 08 23), 1940 metais nulėmusį Lietuvos neišvengiamą istorinę kaitą ir visuomenės laikyseną. 1940 metų birželio 14 d. Ultimatumo priėmimas įrodo totalitarinės SSRS Stalino valstybės sudėtingos prievartos aparato įsiveržimą į Lietuvą : tik 3 ministrai iš visos vyriausybės pasipriešino okupacijai (kiti pritarė), kolaboravimas vyko visose srityse, valdininkai uoliai vykdė visus sovietinio režimo įsakymus, kolaboravo ir kunigai, net ir popiežius nieko nepasisakė Lietuvos aneksijos klausimu. Sovietinis okupacijos režimas, pradėjęs agresyvią prievartą, stebėtinai greit sugebėjo išnaudoti ir rašytojo autoritetą. Birželio – liepos mėnesiais spaudoje buvo skelbiamos garsiosios S. Nėries poemos, P.Cvirkos publicistika. Režimas, vykdęs okupaciją, sovietizaciją ir aneksiją, greit įsuko pasipriešinti nesiryžusius rašytojus. 1940 metų vasarą V. Mykolaitis – Putinas parašė eilėraštį ,,Darbo Lietuvai“ , naująją santvarką ,,pašlovino‘‘ ir A.Miškinis: Žalios lankos, žalios girios, Sodai lūžta obuoliais, Užsimojo šaunūs vyrai Žengti Stalino keliais. Tai dainuok, šalie gimtoji, Tai į darbą su daina, Tegu žydi tegyvuoja Mūs Tarybų Lietuva3 Tačiau, nenorėdamas tarnauti naujajai valdžiai, A.Miškinis atsisakė dirbti Kauno radiofone. Praėjus trims savaitėms po inkorporacijos akto (1940 08 16), sovietiniais pagrindais buvo pertvarkyta Rašytojų sąjunga, kurios naują branduolį sudarė lojalūs sovietinei valdžiai rašytojai P.Cvirka, S.Nėris, L.Gira, vėliau – V.Krėvė, Tilvytis. Kolaboravimas su sovietų valdžia tapo koncensuso ieškojimu, homogeninių grupių vienybės principų išaukštinimu. Kolaboravimas reiškėsi nesipriešinimu bendrai tvarkai arba minėtos bendrystės kūrimu, paklusimu kolektyviniams siekiams arba jų formavimu. Tokia prisitaikymo forma nebuvo labai konfliktiška, kai grupių interesai iškeliami aukščiau individo. Ji mokė pasiaukojimo, pagalbos, globos, skatino ir stiprino bendrą tapatybę buvo susijusi su vienovės ideologija, kuriai būdingas bendras režimas, vieninga ideologija ir veiklos programa. 1940m. spalio 13 dieną ,,Tarybų Lietuvoje“ išspausdinta anketa ,,Lietuvos TSR rašytojai pasisako“. Tekstuose matomas įvairios intencijos, bandoma susivokti situacijoje, juntamas atsargumas formuluojant frazes (V.Mykolaitis – Putinas teigia: Įėjus Raudonajai Armijai į Lietuvą, pasidarė aišku, kad pasibaigė viena mūsų tautos gyvenimo epocha ir prasidėjo kita.4 A. Miškinis tarsi ieško kompromiso : Naujosios, socialistinės santvarkos atėjimas mūsų žemėn, manau, ne man vienam buvo nenaujiena.5 S.Nėris prabyla romantizuotai, entuziastingai, bet netikru balsu: Šiandien žvilgsnis apmeta toliausius horizontus: didis bendras vieškelis, socializmo spindulių nušviestas, laisvas į visokią pažangą.6 Šios frazės leistų įžvelgti ir kolaboravimą , ir prisitaikymą, prisiderinimą prie okupacinės valdžios. Manoma, kad sovietmečiu moraline prasme buvo ,,susitepusi“ visa visuomenė, nes visi buvo totalitarinės santvarkos aukos. Sovietų okupacinės represijos, skaudūs pirmieji trėmimai, žudynės Rainiuose kėlė iliuzijų, kad karas sustabdys baisumus, kad civilizuoti vokiečiai nenaikins lietuvių valstybingumo ir kultūros.7 Prieštaringą ir įtemptą situaciją apibūdina V.Kubilius studijoje ,,Neparklupdyta mūza“: Po skaudaus bejėgiškumo ir nebylumo, šviečiant ,,Stalino saulei“, kūrybinė energija pratūksta pavasariniu ledonešiu visuose meno sferose, genama nuojautos, kad netrukus vėl bus užgniaužta, išblaškyta. Prabyla jaunoji karta – nepriklausomybės augintiniai, išsinėrę iš prieškarinės krašto neutralumo ramybės.8 Tačiau okupacinė vokiečių valdžia greit sunaikino valstybės atkūrimo iliuzijas. Prasidėjo trumpiausia okupacija Lietuvos istorijoje – vokietmetis. Jo metu buvo susidorota su tais, kurie bendradarbiavo su sovietine valdžia, kiti, norėdami išvengti represijų, vokiečių valdžiai turėjo viešai pripažinti bendarbiavus su sovietais, juos pasmerkti ir kolaboruoti su hitlerininkais. Prasidėjus karui, į Rusiją pasitraukė sovietinei valdžiai lojalūs rašytojai, tačiau likusiems Lietuvoje vėl iškilo moralinės atsakomybės kolizija, nes ir šis laikotarpis pareikalavo apsisprendimo ir kūrybingo žmogaus moralinio pasirinkimo.Rašytojų pasirinkimas buvo susietas su tauta, jos kultūra ir laisve. Rašytojai siekė išsaugoti moralinį kalbėjimą žmonėms šiurpių įvykių situacijose. Kaip vienas ryškiausių literatūrinių faktų hitlerinės okupacijos laikotarpiu buvo V.Mykolaičio – Putino eilėraščiai, įėję į rinkinį ,,Rūsčios dienos“. Pavadinimas išryškino poeto apibendrintą laiką, reikalaujantį apsisprendimo ir pasirinkimo: kas aš esu, su kuo esu? Literatūroje iškilo tautos išlikimo klausimai, buvo ieškoma egzistencinių atramų, sustiprėjo egzistencializmo filosofijos poveikis lietuvių literatūrai (J. Girniaus apie egzistencializmo ilosofiją, A. Maceinos – apie R.M. Rilkės lyriką)9. Tokias temas diktavo šiurpi realybė, nesaugumas, dalies tautos kolaboravimas su vokiečiais, vykdant žydų genocidą, kitos dalies konsolidavimasis su naikinama žydų tauta. Rašytojams ši tema buvo nepaprastai skaudi ir aktuali. Juk reikėjo kažkaip reaguoti į kraupų faktą, kad dvi totalitarinės ideologijos ir jų sukurti pasaulį naikinantys režimai tapo lemtinga takoskyra tarp lietuvių ir žydų10

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!