5-8 klasių mokinių kūrybiškumo raiška, naudojant muzikines kompiuterines technologijas Covid-19 metu

ĮVADAS Temos aktualumas. XX a. raštingais buvo laikomi tie asmenys, kurie gebėjo skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Taigi dabar XXI a. raštingais laikomi tie asmenys, kurie moka rašyti, skaityti, skaičiuoti bei naudotis kompiuterinėmis technologijomis (Informacinės technologijos XXI amžiaus mokykloje, 2010). Kaip teigia A. Petrulytė (2001), reikia išugdyti ne tik išsilavinusius vaikus, bet ir kūrybiškus, talentingus, gebančius kritiškai bei laisvai mąstyti. „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijoje (2012) pabrėžiama, kad kvalifikacijos tobulinimo procesas turi užtikrinti dermę tarp individualių pedagogo poreikių, švietimo įstaigos poreikių ir nacionalinių poreikių, o kvalifikacijos tobulinimas nuosekliai pratęsti pedagogų rengimą, pradėtą aukštojoje mokykloje ir turi trukti visą jo profesinės veiklos laikotarpį.“ Pedagogų nuomone labiausiai jiems trūksta teisinių ir IT žinių (Šalies pedagogų darbo ir kvalifikacijos kėlimo sąlygos. Tyrimo ataskaita, 2009) „Įvertinus esamą padėtį, planuojama: stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių pedagogams nuolat tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmanymą, orientuojantis į kūrybiškumo, pilietiškumo, lyderystės, verslumo ugdymą ir atrandant įvairesnį pedagoginių funkcijų spektrą (Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, 2013); Kvalifikacijos tobulinimo efektyvumas labai priklauso nuo įvairių mokymo/si proceso ir darbo mokykloje sąlygų, pradedant nuo pedagogų darbo krūvio, mokinių skaičiaus klasėse, aprūpinimo pažangiomis informacinėmis technologijomis ir baigiant pačių pedagogų požiūriu į asmeninį ir profesinį tobulėjimą bei mokyklos organizacinės aplinkos įtakų šio požiūrio kaitai (Gedvilienė, Laužackas, Tūtlys, 2010).“ Mistinis požiūris. Manoma, kad kūrybiškumas yra kažkas, ko neįmanoma moksliškai pažinti, o kūrybiška asmenybė apibūdinama kaip tuščias indas, užpildytas dieviškos būtybės įkvėpimo, „tada individas įprasmina idėjas ir formuoja nežemišką produktą“ (Sternberg, Lubart, 1999, p. 5). Socialinio-asmenybinio požiūrio tyrimais siekiama atskleisti asmens kūrybiškumui įtaką darančius veiksnius: asmenybinius, motyvacinius, sociokultūrinės aplinkos. Šiais laikais labai svarbu skatinti mokytojus pamokose kūrybiškai naudoti kompiuterines technologijas. Tyrimo problema: Ar svarbu skatinti mokinių kūrybiškumą, naudojant muzikines kompiuterines technologijas nuotolinėse muzikos pamokose Covit-19 metu. Tyrimo objektas – kūrybiškumo raiška, taikant muzikines kompiuterines technologijas. Tyrimo tikslas – atskleisti 5-8 klasių mokinių kūrybiškumo raišką, taikant muzikines kompiuterines technologijas muzikos pamokose Covit-19 metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Pateikti kūrybiškumo sampratą ir jos raišką muzikine veikla. 2. Išryškinti 5-8 klasių mokinių nuomonę apie kūrybiškumo taikymo ypatumus, naudojant muzikines kompiuterines technologijas, nuotolinėse muzikos pamokose. 9 3. Atskleisti muzikos mokytojų kūrybiškumo plėtojimo galimybes bei problemas nuotolinėse muzikos pamokose, naudojant muzikines kompiuterines technologijas. Tyrimo metodai: mokslinė literatūra ir švietimo dokumentų analizė; anketinė apklausa (uždaro ir atviro tipo klausimai). Darbo strūktura ir apimtis: Darbą sudaro paveikslėlių sąrašas, lentelių sąrašas, įvadas, sąvokų žodynėlis, teorinė analizė, tyrimo metodologija, išvados, literatūros šaltiniai, priedai. 10 SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS Kūrybingumas – asmenybės savybių kompleksas, leidžiantis produktyviu darbu pasiekti originalių, visuomeniškai reikšmingų, kokybiškai naujų veiklos rezultatų. Moksleivių kūrybingumas pasireiškia minčių, idėjų, sumanymų originalumu atliekant mokyklines užduotis, senų idėjų kritika, naujų ieškojimu ir radimu. (Enciklopedinis edukologijos žodynas). Pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. (Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas). Pamoka – paprastai per pamoką mokiniai atlieka keletą užduočių (keletą mokymo vienetų), pvz., išsiaiškina nežinomus teksto žodžius, skaito tekstą, jį analizuoja, atpasakoja ir pan. Lietuvoje ir daugelyje šalių pamokas trunka 45 min. (Enciklopedinis edukologijos žodynas). Mokinys – asmuo, kuris iš ko nors mokosi, pvz., muzikos mokytojo mokinys. Mokinio veiklą ir bendravimą su aplinka tiria pedagoginė psichologija, socialinė psichologija bei socialinė ir bendroji pedagogika. Šių mokslų duomenys leidžia ne tik geriau pažinti mokinį, bet ir parinkti optimalius individualaus mokymo metodus. Plg. Moksleivis (Enciklopedinis edukologijos žodynas). Raiška – reiškimas, išraiška (Lietuvių žodynas). Muzikinis ugdymas – žinių, įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų muzikinei veiklai, įsisavinimo procesas, taip pat žinių ir susijusių su jais įgūdžių bei gebėjimų, įgytų mokymosi procese. (Muzikinė rusų enciklopedija). Muzikinės kompiuterinės technologijos – šiuolaikiška ir veiksminga priemonė gerinti muzikos meno kokybę visais ugdymo proceso lygmenimis. (Mokslinė elektroninė biblioteka, rusų kalba). 11 1. TYRIMO TEORINIS PAGRINDIMAS 1.1. Kūrybiškumo sampratos paieškos Išgirdę žodį kūrybiškumas iš karto įsivaizduojame žinomiausius žmones, tokius kaip: Mocartas, Einšteinas, Pikaso ir t. t. Daugelis žmonių galvodami apie kūrybiškumą mano, kad visi mes turime kūrybiškumo gyslelę – iš prigimties esame kūrybingi. Didžioji dauguma žmonių mano, kad kūrybingi gali būti tik talentingi žmonės. Kūrybiškumas buvo tiriamas daugiau nei 60 metų, t.y.: kūrybiškumo sąvokų įvairovė, kūrybiškumo teorinių modelių įvairovė, tačiau empiriniai duomenys apie kūrybiškumą ir jo vystymąsi dažnai sukelia painiavą (Crossan ir Apaydin, 2010). Viena vertus, tokia įvairovė yra sveikintina, nes tai leidžia suprasti, koks daugialypis yra kūrybiškumo reiškinys. Kita vertus, kūrybiškumas išlieka reiškiniu, kuris yra „sunkiai suprantamas“, paviršutiniškai tiriamas ir apipintas įvairių mitų. Tai ypač galima pastebėti ugdymo praktikoje: mokytojai jaučia spaudimą dirbti kūrybiškai, tačiau jie lieka vieni, kad įveiktų kūrybinio mokymo proceso problemas, pašalintų žinių apie kūrybiškumą spragas, taip pat didelę įtaką daro asmeninės ir visuomenės kūrybiškumo mitai (Ferrari, Cachia and Punie, 2009). Kūrybiniam mąstymui būdingas gebėjimas sintezuoti, analizuoti, vertinti, integruoti visus mąstymo komponentus. Divergentinis mąstymas prieštarauja konvergentiniam mąstymui, tai yra įprastam mąstymui, kuriam reikia konkretumo, tikslumo, žinių ir teisingo sprendimo (Rinkevičius, 2006). Pasak R. Levitskaitės (2010), kūrybiškumas daugiausia siejamas su menu ir literatūra, šiuolaikinis mokslas vis labiau supranta, kad kūrybiškumas yra inovacijų ir išradimų esmė, todėl jis gyvybiškai svarbus tokioms sritims kaip: verslas, pramoninis dizainas, matematika, muzika, gamtos mokslai, inžinerija, edukologija ir kt. Daugelis su kūrybiškumu susijusių terminų dažnai sutinkami švietime. Pasak Jonynienės (2003), mokyklos per mažai dėmesio skiria mokiniams, kurie galbūt nelabai mąsto iš pradžių, tačiau sugeba pateikti daug detalių, prieiti prie dalyko kitu kampu. Kūrybinės grupės veiklos klasėje vertės indeksas yra daug mažesnis, o įsitraukimas į grupės kūrybinę veiklą dažnai suprantamas, kaip tarpinis žingsnis link individualaus kūrybiškumo (Girdzijauskiene, 2012). Vienpusis kūrybiškumo suvokimas riboja ir kūrybingų mokinių pripažinimą. Apibūdindami kūrybingą mokinį mokytojai teigia, kad jis pateikia daug originalių idėjų ar vertinimų (kūrybinis mąstymas), jo kūryba yra įdomi, netradicinė (kūrybinis produktas), jis kartais elgiasi nuosekliai, o kartais spontaniškai (kūrimo procesas). Nuo mokytojo pasirinktos kūrybiškumo sampratos priklauso, kurie mokiniai bus pripažinti kūrybingais, kokia muzikinė veikla organizuojama, kam pamokoje skiriamas didžiausias dėmesys (Jonynienė, 2009). Galime sakyti, kad kūrybiškumo galima „išmokyti“ ar bent paskatinti. 12 Galima būtų lengvai suprasti, kad muzika yra vienas puikiausių būdų, leidžiančių būti kūrybingiems. Tačiau tiesa ta, kad muzikinė veikla, kurios metu vaikai prašomi tik pamėgdžioti mokytoją, mažai padės kūrybiškumui skatinti. Norėdami elgtis kūrybiškai, vaikai turi žinoti kūrybos būdus ir priemones, srities pavyzdžius ir taisykles, šioje srityje vyraujančias normas ir vertybes. Pasak Csikszentmihalyi (2013), kūrybiškumas atsiranda tik tada, kai asmuo, vartojantis tam tikros srities simbolius, turi naują idėją arba pamato naują modelį, o laukas pasirenka tai įtraukti į domeną. Pasak Burnardo, kiekvienas muzikinės kūrybos aktas ir jo rezultatas yra daugelio įtakų ir ankstesnių sprendimų rezultatas, kurie dažnai net nėra realizuojami. Sunku būtų paneigti grupės kūrybiškumo vertę. Vien džiazo grupės yra aiškus pavyzdys, kaip muzika kuriama ir atliekama bendromis visų grupės narių pastangomis (Sawyer, 2004). Kokotsaki ir Newtonas (2015, p. 491) teigia: „Atsižvelgiant į tai, kad tikimasi, jog muzikos mokytojas skatins kūrybiškumą ir ugdys jo ugdymąsi mokiniuose, mes suprantame, kad tai yra kūrybiškumo pripažinimas ir įvertinimas, siekiant informuoti mokytoją apie jo planavimą ir praktiką, o ne vertinant mokinių. Mąstymas apie mokinio kūrybines pastangas nėra mechanistinis procesas, kurio tikslas – sukurti tam tikrą priemonę, o tai yra nustatyti, kaip mokinio pasaulis gali būti atveriamas naujai patirčiai ir alternatyvoms “. Tik suvokę muzikos meno prasmę, galime tikėtis originalių kūrybos rezultatų. Tuo atveju, jei norima būti kūrybiškam muzikoje, muzikinių užrašų žinių nepakanka. Reikia suprasti konkretų tam tikro žanro ar sferos pobūdį, pvz.: viduramžių muziką, popmuziką ar vokalinę muziką. Kūrybinė veikla padeda išreikšti save, atrasti naujas prasmes ir pasiekti nuostabius muzikinius rezultatus, patirti sąmoningumo apie muziką džiaugsmą (Girdzijauskienė, 2012). Pagal Girdzijauskienė (2017, p. 21) „Kūryba reikšminga ne tik visuomenei, bet ir asmeniui, kaip sąlyga išgyventi ir prisitaikyti aplinkiniame pasaulyje. Daugelis mokslininkų kūrybiškumą nurodo, kaip vieną reikšmingiausių žmogaus sugebėjimų (Gardiner, 2006). Kūryba taip pat įvardijama, kaip viena svarbiausių žmogaus kompetencijų XXI amžiuje. Kūryba siejama su laisvo autentiško asmens savikūra, opozicija prieš vienodumą ir standartizavimą (Černe, Jaklič ir Škerlavaj, 2013). Natūralu, kad tokioje dinamiškoje visuomenėje mokykla susiduria su užduotimi ugdyti asmenį, gebantį išspręsti savo ir visuomenės problemas, kūrybiškai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius, įprasminti savo gyvenimą.“ Girdzijauskienė (2017, p. 21) Burnardas (2012) pateikia daugelio muzikinių kūrybiškumų supratimo pagrindą ir išskiria septynis kūrybiškumo tipus: individualų, bendradarbiaujantį (arba grupinį), bendruomeninį, empatinį, tarpkultūrinį, performansą ir skaičiavimą. Įvairių muzikinių kūrybiškumų supratimas suteikia galimybių sumažinti skirtumą tarp akademinės ir viešosios sferos, muzikantų ir mokytojų, teoretikų ir praktikų. Tokiu būdu skatina mus ištirti, kaip stebimos įvairios muzikinio kūrybiškumo 13 formos, nustatomos ir taikomos praktiškai, kiek turime būti atidūs ir išmintingi, jei nenorime „praleisti“ kūrybiškumo. Anot A. O. Blochą (2015) „kūrybiškumas reiškia asmens gebėjimą sugalvoti naujų arba originalių idėjų, įžvalgų, pertvarkų, išradimų arba meno kūrinių, ekspertų laikomų turinčiais mokslinę, estetinę, socialinę arba technologinę vertę“. Autorius taip pat akcentavo, kad „kūrybiškumas neatsiejamas nuo originalumo“. „Žmogaus kūrybinė veikla – visada yra „proveržis “ už rėmų savojo „ aš “. Kūrybinis procesas apima dialogą su pasauliu ir su savimi.“ Kūrybiškumas gali būti siejamas ne tik su teigiamomis savybėmis, bet ir kūryboje yra ir neigiamų savybių, tokių kaip abejingumas, išsiblaškymas, užuojauta, nepaklusnumas. Pasak A. Krafto (2001), kūrėjui svarbios ir teigiamos, ir neigiamos savybės, padedančios realizuoti jo kūrybinį potencialą. Kūrybinės sielos gali turėti prieštaringų savybių: nusivylimą ar gerą nuotaiką, norą ir tvarką chaose ir elegancijos sprogimą, norą išreikšti save, norą tapti, norą susilieti su kitais, jautrumą ir abejingumą, dominavimą ir nuolankumą, ekstravertą ir intravertą. Ryškiausias kūrybiškumo, kaip sistemos pavyzdys yra M. Chiksentmihali (2006) kūrybinė teorija, kurioje kūryba apibūdinama, kaip nuolat besikeičianti, kintanti sistema, priklausanti nuo sociokultūrinės aplinkos. Autorius pateikia sisteminio kūrybiškumo modelį (1 pav.) 1 pav. Sisteminio kūrybiškumo modelis (pagal Csikszentmihalyi, 2006) Žinių perdavimas Naujų produktų vertinimas Naujų produktų kūryba Kūlturinė aplinka Kūrybinės veikos laukas (žinios, priemonės, kūrybos būdai) Socialinės sistemos Kūrybos sritis (kūrybinės veiklos) Genetika, talentas, patirtis Asmuo (individualūs kintamieji) 14 Pagal A. O. Blochą (2015) aukšti muzikinio kūrybiškumo pavyzdžiai – jausmingo nuoširdumo, emocinio gylio, kūrybinio darbo, sielos apreiškimo personifikacija pripildyta visuotinių vertybių. Iš tikrųjų kurti reiškia būti nuoširdžiu, kurti – yra mylėti. Kompozitoriaus, atlikėjo ar klausytojo kūrybinė veikla visada atspindi emocijų, jausmų, nuotaikų pasaulį. Emocijų pasaulis muzikoje yra išties didžiulis. „Muzikos emocijų kompleksai yra beribiai būtent todėl, kad čia jie, paprastai, pasirodo ne „pavieniai“, o dažniausiai skirtingais deriniais.“ Kai kurie mokslininkai asmenybės bruožus įvardija kaip svarbiausią kūrybiškumo tyrimo aspektą, kiti analizuoja kūrybinį mąstymą, kaip žmogaus kūrybos pagrindą. Daugybė mokslinių darbų išreiškia mintį, kad kūrybingas žmogus turi skiriamųjų bruožų. Vieni nurodo asmenybės bruožus, charakterio bruožus ir emocijas, kiti pabrėžia psichinių savybių svarbą. Kūrybiškumo ir muzikinio kūrybiškumo sampratos pagal A. O. Blochą (2 lent.). 1 lentelė Kūrybiškumo ir muzikinio kūrybiškumo sąsajos Kūrybiškumas Muzikinis kūrybiškumas Kūrybiškumas – veikla, generuojanti kažką kokybiškai naujo ir išsiskiriančio unikalumu, originalumu ir socialiniu/istoriniu unikalumu. Muzikinis kūrybiškumas – nauja mintis, apsirengusi garso palete. Kūrybiškumas – minties ir vidinių ieškojimų laisvė, emocinis pakėlimas ir panirimas į sąmonės gelmes, suvokta būtinybė ir intuityvus proveržis. Muzikinis kūrybiškumas – atstovauja būtiną muzikinio meno šaltinį, sukeliantį unikalumą, paslaptingumą, harmonijos pavyzdį, tobulumo grožį. Kūrybiškumas – procesas ir žmogaus veiklos produktas. Muzikinis kūrybiškumas – tikrovės atspindys. Kūrybiškumas – žmogaus veikla, kuria siekiama sukurti naują ir originalų produktą idėjų, mokslo ir meno, taip pat gamybos ir organizavimo srityje. Muzikinis kūrybiškumas – socialinės ir istorinės tikrovės prigimties atspindys pasireiškiantis įvairiomis formomis. Kūrybiškumas – žmogaus veikla, kurianti naujas materialines ir dvasines vertybes. Muzikinis kūrybiškumas – visada socialus. Kūrybiškumas – kūrybinė jėga, užkariaujanti žmogaus genijaus vaizduotę, pakerinti savo naujumu. Muzikinis kūrybiškumas – veikia kaip žmogaus potencialo atspindys. Kūrybiškumas – sąmonės/pasąmonės energijos rinkinys, tapęs civilizacijos nuosavybe pagamintų produktų pavidalu. Muzikinis kūrybiškumas – tikrovės pažinimo procesas, kaip jos atspindys meniniuose vaizduose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kūryba atspindi emocijas, idėjas, objektyvų pasaulį, žmogaus potencialą, supančią realybę, kaip visumą. Kuriama „muzikinio kūrybiškumo“ sąvokos klasifikavimo serija, apimanti objektyvų ir subjektyvų muzikinį kūrybiškumą, kaip pažinimo procesą; profesionalus ir mėgėjų muzikinis kūrybiškumas; individualus ir kolektyvinis; liaudies, religinis, pasaulietinis; vaikų, jaunimo, meistrų muzikinė kūryba. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad muzikinis kūrybiškumas sujungia patį muzikos meno pobūdį ir pedagogiką. (A. O. Blochas, 2015) 15 1 lentelė Objektyvaus ir Subjektyvaus muzikinio kūrybiškumo samprata Objektyvus muzikinis kūrybiškumas Subjektyvus muzikinis kūrybiškumas Meno produktų kūrimas – naujas ir svarbus visuomenei, jos dvasinei raidai kaip visumai. Tokie gaminiai papildo muzikinių vertybių arsenalą. Meninių produktų kūrimas – naujas tik jo autoriui, bet nėra labai vertingas kitiems. Pavyzdžiui, tai yra pirmasis vaikų rašiklio bandymas, jų pirmieji žingsniai scenos meno pasaulyje. Darant išvadą kūrybiškumas vis dar išlieka gana dviprasmiška sąvoka, mokslinėje literatūroje kūrybiškumo fenomenas yra vertinamas gana plačiai ir išsamiai iš skirtingų pozicijų. Muzikinis kūrybiškumas sujungia muzikinio meno prigimtį ir pedagogiką. Dalis mokslininkų kūrybiškumą tyrinėjo kaip asmenybės bruožą, o kiti sukūrė savo švietimo sistemas, kad lavintų kūrybinį mąstymą. „Tai yra muzikinio ugdymo pedagogikos specifika, kuri kiekvieną reiškinį svarsto tiek muzikine, tiek pedagogine perspektyva.“ (Blochas, 2015). 1.2. Kūrybiškumo raiška muzikine veikla Tam, kad plačiau bei geriau suprasti kūrybiškumo esmę, reikia žinoti, kokie veiksniai padeda jam plisti. Svarbu išsiaiškinti, kas padeda mokiniui būti kūrybiška asmenybe, kodėl ir kaip jam kyla originalios idėjos. Kaip jau žinome – aplinka daro didelę įtaką, tačiau kūrybiškumo ugdymui taip pat didelę įtaką daro aplinkinių pavyzdys. Tam, kad kiekvienas vaikas ugdytųsi kūrybiškai, svarbu sudaryti palankias sąlygas vaikų saviraiškai atskleisti. Taip pat labai svarbu yra kūrybiškumo ugdymo mokykloje turėti kūrybingų mokytojų. Tik kūrybiškai dirbantis bei mąstantis pedagogas, galės perduoti žinias mokiniui apie kūrybiškumą ir padėti išugdyti kūrybingbą mokinį. Pedagogas nesugebantis aplinkoje įžvelgti nieko naujo, nesugebantis, pasak B. Abildtrup, pažvelgti į nematomą pasaulio pusę – gilyn „į paslaptį“ – nesugebės išugdyti ir savo mokinių sugebėjimo pamatyti daugiau nei iš pirmo žvilgsnio matyti. (Augienė, 2009). Jei kūrybiškumą vertinsime kaip savęs realizavimo mechanizmą, tai sąlygos turėtų nukreipti mokytoją į dalyko sąveikos išplėtimą ir gilinimą tarp ugdymo ir kūrybinio proceso dalyvių. Kūrybiškumo procesas siejamas su asmens galimybe, remiantis įgytomis žiniomis, suformuoti naują klausimą ar problemą, t.y. speciali, anksčiau neturėta, funkcinė sistema. Tokiu atveju susidaro laukiamas rezultatas. Kūrybinio mąstymo metu žmogus įvertina situaciją. Tuo pačiu jis atkuria visas anksčiau įgytas žinias, atskiria suprantamas nuo nesuprantamų, išbando žinias pažinimui ir suformuluoja hipotetinį veiksmų rezultato priėmėją, kurį patikrina praktine veikla. Mokinio asmenybė, estetinių, emocinių, vertybinių santykių, kūrybinės veiklos, orientacijos ir gebėjimų formavimas turėtų apimti sistemingą mokinių pažinimo, įsimetimo, kūrybinės 16 savirealizacijos, bendro kūrybos vertybių formavimąsi. Mokinių ir mokytojų bendros kūrybos įgyvendinimas sprendžiant menines ir kūrybines problemas, identifikuoti ir įveikti kliūtis, trukdančias kūrybiškai realizuoti mokinius. Mokinys labiau realizuoja save kūrybiškiame procese. Jeigu duoti mokiniui žinomą melodiją ir leisti jam padaryti aranžuotę melodijai, mokinys ne tik atskleis savo talentą, gabumus, bet ir sugebes atskleisti savo emocijas, jausmus, supratimą, savąjį „aš“ perteikti per muziką. Kuo aukštesnis individo kūrybinės savirealizacijos lygis, tuo ryškesnė jo individualybė, tuo didesnis poreikis ją ginti, tuo aukštesnė kūrybinė intencija ir tobulesni jos įgyvendinimo metodai. Ryškiausias pavyzdys yra D. V. Galesono (2006) teorija, kurioje pristatomi kūrėjų tipai: estetiškai motyvuoti eksperimentatoriai arba konceptualių novatorių „ieškotojai“ ar „atradėjai“. Pirmojo tipo kūrėjams kūrybinis procesas yra varginanti užduotis, jie vengia parengiamųjų darbų, pradeda procesą be aiškios idėjos, nuolat bando, daro klaidas, jiems sunku pripažinti , kad darbas baigtas. Ieškovai karjeros pradžioje retai sukuria reikšmingas darbo vietas. Savo darbe jie remiasi patirtimi ir supranta, kad norint kažką pasiekti reikia laiko. Tuo tarpu ieškantys asmenys išsamiai aprašo mokymą, prieš pradėdami kūrybinį procesą nustato aiškius tikslus, dirba efektyviai ir gali lengvai nuspręsti, kada kūrybinis darbas baigsis. Tuo tarpu „karštas“ kūrybinis stilius apibūdinamas kaip emocingas, išraiškingas, sunkiai valdomas. Kaip teigia Klara Khakimovna Karamova (2002), šiuo metu daugybė pedagoginių studijų yra skirtos kūrybinės savirealizacijos problemos sąlygoms tirti. Tiriamos atskiros sąlygos, svarstomas kūrybinės veiklos dalykas, siūlomi kūrybos proceso metodai, formos. Pasak daugelio filosofų, žmogaus kūrybinės savirealizacijos procesas yra tapatus gyvenimo prasmės paieškoms, savo likimo „modeliavimui“ (L. N. Tolstojus, B. C. Solovjevas, NuA. Berdiajevas ir kt.) B. G. Ananiev, L. S. Vygotsky, A.A. Leontijevas, S.L. Rubinšteinas, B.M. Teplovas, M.M. Yakobson ir kt. Savo darbuose kūrybinės savirealizacijos procesas pateikiamas kaip svarbiausia žmogaus kūrybinio potencialo pasireiškimo forma. Kūrybinė savirealizacija prisideda prie individo kūrybinės veiklos, kaip veiklos tikrovei suvokti. (Klara Khakimovna Karamova, 2002). Žmogaus prigimtyje yra įvairių gebėjimų, potencijų, polinkių ir pan., kuriuos asmuo, privalo aktualizuoti ir įgyvendinti gyvenimo procese. Taigi visi tyrėjai asmenybę pripažįsta, kaip unikalią holistinę sistemą, kuri reiškia „atvirą savirealizacijos galimybę“. Tai patvirtina Klara Khakimovna Karamova, (2002), kūrybinio potencialo realizavimas yra noras tapti tuo, kuo jis sugeba tapti, noras iki galo realizuoti savo kūrybinį potencialą. Taigi šio reiškinio sudėtingumas išreiškiamas požiūrių įvairove, pačių sąvokų apibrėžimų įvairove. Jos kūryboje viskas vyko iš pagrindinės A. Maslov idėjos, kad save realizuojantys žmonės yra kūrybingi žmonės, atsidavę mylimam ir įdomiam verslui. Praktika parodė, kad tiesioginis kūrybos proceso valdymas nėra efektyvus. Tai reiškia, kad būtina valdyti netiesiogiai, t.y. sukurti palankias kūrybiškumo sąlygas. 17 2 lentelė Kūrybiški metodai muzikiniam mąstymui ir raštingumui Kūrybiškas mokytojas – kūrybiški mokiniai „Kūrybiškumo ugdymo metodai: Mokytojų patirtis“ (Rūta Girdzijauskienė, Žydrė Jautakytė 2016). Muzikos kūrybos metodai: Sukurk ir pasidalink! Pritaikyk antrą (trečią) balsą; Sukurk melodiją pasakai; Dodekafoninės pjesės komponavimas; Instrumentinis teatras; Konceptualioji muzika popieriaus simfonija. K. Swanwickas išskiria keletą muzikinę kūrybinę veiklą skatinančių būdų:  vaizduotės pagalba ieškoti naujų idėjų, naujų išgyvenimų;  savarankiškai kurti muziką, naudojantis jau turimomis žiniomis (sąveika tarp „žinoti“ ir „veikti“);  avangardistinės muzikos akcentavimas (netonali ir metru neorganizuota muzika);  kūrybiškumui ugdyti pasitelkiami kiti menai (dailė, poezija) – remiamasi integracijos teikiamomis galimybėmis. Fionos Mcleod ir Richardo Thomsono nuolatinio kūrybiškumo proceso schema labai gerai parodo kūrybinio proceso struktūrą, jo etapus, padeda suprasti, kaip atsiranda naujos idėjos proceso etape. Kūrybiški metodai muzikiniam mąstymui ir raštingumui ugdyti: Kūrybiški muzikavimo metodai:  Klausyk, įsivaizduok, pasidalink  Muzikinis „Alias“  Muzikologinės dainos  Klausyk, svarstyk, rašyk  Grupės tyrimas „Dainininkų balsai“  Prisimink, atsakyk, nupiešk.  Ritminis ir melodinis  Ritminės improvizacijos  Ritmuokime kartu  Įsidainavimo pratybos su mėgstamais motyvais  „Čia ir dabar“ kuriamos dainos  Dainos interpretavimas  Balsiuko šuolis į aukštį 18 Kūrimas Brandinimas Vertinimas Įgyvendinimas 2 pav. Nuolatinio kūrybiškumo procesas (pagal F. Mcleod ir R.Thomson, 2002) Apibendrinant mokslinėje literatūroje vienas pagrindinių ir svarbiausių kūrybiškumą skatinančių veiksnių yra aplinkos įtaka, tačiau ši aplinka gali ne tik skatinti kūrybiškumo plitimą, bet ir jį sunaikinti. Daugelis autorių teigia, kad kitų pavyzdys daro didelę įtaką kūrybinių gebėjimų ugdymui. Visi šitie metodai padeda mokiniams atskleisti savo potancialą, būti originaliems, o ne kopija. Turėti savąjį tvirtąjį „aš“ bei nebijoti išsakyti savo nuomonę, klysti, įrodinėti. Naudodamiesi šiais metodais, mokiniai sužino ne tik daug apie muziką, bet ir kaip būti savo laivo kapitonu. Mokinių kūrybiškumą ugdo įvairi veikla. Kadangi visi vaikai iš prigimties yra smalsūs, jiems viskas įdomu, jiems įdomu sukurti kažką naujo, kažką savo, taip ir atsiranda jų kūrybiškumas. Mano galva mokyklose turi būti palankios sąlygos vaikams kurti, eksperementtuoti. D. Kiliuvienės teigimu, ugdant vaikų kūrybiškumą reikia specialiai organizuoti pedagoginį procesą taip, kad žinios būtų įsisavinamos praktiškai ir kūrybiškai. Kiekviena skirta užduotis, kiekvienas metodas padėda mokytojui kūrybiškai pateikti dalyko turinį, kad visi mokiniai suprastu, įsisavintų bei ateityje kūrybingai panaudotų žinias. Nuspręskite, ką norite sukurti Įgyvendinkite naujas idėjas Įvertinkite naujas idėjas Sujunkite savo naujas idėjas su senomis idėjomis ir informacija Keiskite savo išankstines nuostatas, rinkite informaciją, žvelkite į daiktus nauju kampu Eksperimentuokite ir įžvelkite naujas galimybes Skirkite laiko idėjų brandinimui Atsiranda naujos idėjos 19 1.3. Muzikinių kompiuterinių technologijų taikymo patirtys ugdant mokinių kūrybiškumą muzikos pamokose Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) atveria naujas galimybes mokytis muzikos. IRT prieinamos muzikos pamokoje naudojant keliais aspektais: 1) informacijos paieška; 2) demonstravimas; 3) savo kūrinio publikavimas ir aptarimas; 4) įvairių užduočių atlikimas naudojant kompiuterines mokymo priemones (KMP) V. Obrazcovas (2012) nurodo, kad šiuolaikinis mokytojas, pirmiausia, turi įveikti asmenines kliūtis kūrybingumui (pasitikėjimo savimi ar motyvacijos stoka, nenoras keistis ir pan.), kad galėtų sėkmingai organizuoti ugdomąją veiklą ir ugdyti mokinių kūrybinį potencialą. Šiuolaikinis nuolat besikeičiantis pasaulis neatsiejamas nuo informacinių technologijų naudojimo įvairiose gyvenimo srityse. IKT padeda lengviau bei greičiau suprasti ugdymo turinį, pasiekti naujų ugdymo tikslų, tenkinti vaikų socialinius ir emocinius poreikius. Muzikinės ir kompiuterinės technologijos yra IT dalis įtrauktos į pedagoginį procesą beveik visose disciplinose, susijusiose su asmens kultūriniu vystymusi. Skaitmeninės technologijos įsiskverbė į muzikinį kūrybiškumą ir švietimą. Garso įrašymo, muzikos kompozicijos technologijos pažanga kartu su naujomis žiniasklaidos galimybėmis apibrėžė anksčiau neegzistuojančias muzikos kūrimo ir platinimo sritis ir reikalauja muzikinių žinių. Nauduojant muzikines kompiuterines technologijas (MKT), ugdymo procesas tampa aktyvesnis, turintis lanksčias galimybes individualizuoti užduotis. Muzikos technologijos apima įvairius įrenginius ir programas, kurias galima naudoti kuriant, saugant, apdorojant, transliuojant ir platinant muziką. Jų kilmė slypi pirmuose prietaisuose, galinčiuose įrašyti ir atkurti garsą. Yra keli MKT programėlių tipai: 1. Muzikos kūrymo programelės tokios kaip, „Music Maker“, „The Ejay“, „Frooty Loops“, „Groovy Music“ ir kt.. Jos palengvina pamokos kūrybos procesą. Šios programėles skirtos visiems muzikos mėgėjams, tiems, kurie svajoja kurti dainas net be muzikinių žinių. Tai programėlės, kurių dėka leidžiama kurti muziką, maišyti muzikinius garsus ir mėginius arba akordus. Programėlių pagalba galima sukurti visiškai naują dainą. Derinant skirtingus ritmus, pridedant keletą akordų ir nustatant kilpų bosus, galima sukurti puikios kokybės remiksus ar šokių muziką. 2. Natų rašymo programelės tokios kaip, „Finale“, „Maestro“, „Sibelius“, „MuseScore“ir kt.. Jas galima nauduoti kūrybos užduotims. Tokių programėlių dėka galima pridėti prie vienos melodijos kitas, kitaip tariant padaryti aranžuotę. Jeigu su anksčiau išvardintomis 20 programėlėmis galima buvo kurti muziką iš garsų, tai yra jau sukurtų garsų, tai šitos programėlės leidžia visai pasinerti į kūrybą. Paversti nuobodų kūrinį linksmu ir atvirkščiai. Leidžia pritaikyti muzikinius sugebėjimus bei kūrybiškumą. 3. Programelės skirtos klausos lavinimui bei muzikos teorijos pagrindų pažinimui „Audacity“, „Music Maker Magix“, „Auralia“, „Musition“, „The Dum“ ir kt.. Jų dėka galima įrašyti tiesioginį garsą, komputerio atkūrimą naudojant bet kurią „Windows Vista“ ar naujesnę mašiną, konvertuoti juostas ir įrašus į skaitmeninius įrašus ar kompaktinius diskus, redaguoti WAV, AIFF, FLAC, MP2, MP3 arba Ogg Vorbis garso failus. Pats darbas nėra sunkus, tereikia iškirpti, nukopijuoti, sujungti arba sumaišyti garsus. Mes aiškiai matome, kaip technologinės galimybės ženkliai auga, o kompiuteriniai muzikos kūrybai galima naudoti ir šiuolaikinį paprastą nešiojamą kompiuterį. Kaip matome, šiuolaikinės technologijos gali suteikti naujų būdų išreikšti muziką, o tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau jas reikės prijungti prie bendros darbo sistemos. Pagal A. V. Votincevą, M. Y. Samakaevą (2012), kompiuterinės technologijos turi savo pritaikymą muzikoje ir gali tarnauti trims svarbiems tikslams. Pirma, profesionalūs muzikantai su jų pagalba gauna galimybę patikrinti savo ketinimus kuriant melodiją, išgirsti kompoziciją ne vaizduotėje, o tikrovėje. Tai labai naudinga mokantis muzikos aranžuotės. Specialiųjų muzikinių kompiuterinių programų naudojimas (lentelė paimta iš rekomendacijų mokytojams leidinio ,,Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės“ (2005) 4 lentelė Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės Programa Galimi programos panaudojimo būdai mokant (-is) muzikos Music Maker, Dance E-Jay, Frooty Loops ir pan. Muzikos komponavimas iš programoje sukauptų muzikinių pavyzdžių. Cubase, Cakewalk Pro Audio, Midi Studio ir kt. Programų redaktoriais galima kurti, keisti, perdirbinėti, muzikinius dokumentus, papildyti įvairiais efektais. Kūrinius galima užrašyti natomis. Sibelius, Maestro, Finale ir pan. Muzikos užrašymas tradicine notacija; aranžavimas; įvairios stilistikos akompanimento, paprasčiausią mokinio sukurtą melodiją paversiančio įspūdingu muzikos kūriniu, pavyzdžiai; įvairių instrumentų tembro pavyzdžiai. Natų rašto mokymasis, kontrolinių užduočių sudarymas. Muzikos komponavimas. Music Factory, Composer Notes School Pad, Compose World Junior, Compose World 2, Rythm Maker Mokymasis komponuoti muziką. Instrumentuotės bei kompozicijų pagrindai. A Musical Tutorial, Musicion, Music Ace, ITC Activities for Music, Teorijos žinioms gilinti ir patikrinti. Programos paįvairintos žaidimais bei galimybe kurti muziką. Tinka ir įvairiam amžiui. Auralia, Ear Master Programos klausai lavinti ir patikrinti. CompFire Guitar, ver.1, Guitar Scales & Modes, Little Piano Programos savarankiškai mokytis groti instrumentu. Programa Little Piano gali būti naudojamasi demonstraciniais tikslais supažindinant mokinius su klaviatūra. 21 Europos ir Lietuvos muzika internete Muzikos istorijos pažinimo plėtra. Muzikos istorijos žinių patikrinimas testais bei kryžiažodžiais. Karaoke Player Dainavimas su fonograma. Suteikia galimybę keisti dainos tonaciją, tempą, pašalinti melodiją. Ekrane matomas dainos tekstas. Klasikinės muzikos enciklopedija, New Groowe Dictionary of Music Muzikos istorija nuo seniausių laikų iki modernizavimo (su vaizdo ir garso pavyzdžiais). Galima demonstruoti pamokos metu. Musical Instruments, The Dums: http://www.theDums.com Informacija apie muzikos instrumentus, tembrines jų savybes (su vaizdo ir garso pavyzdžiais). Galima demonstruoti pamokos metu. Encyclopedia Encarta, www.questia.com Universalios programos Nero Smart Smart Muzikos perrašymas iš kompaktinių plokštelių į kompiuterį ir iš kompiuterio į kompaktines plokšteles. Windows Media Player Muzikos bei vaizdo įrašų atkūrimas, kaupimas bei perrašymas. Analizuojant lentelėje pateiktą informaciją, mes galime atskirti vienų programų privalumus, kitų – trūkumus. Kaip matome, kad „Dance Ejay“ programa yra orientuota į šokių muzikos stilių, todėl jos naudingumas naudoti aukštesnėms muzikos pamokų klasėms yra ribota. Muzikos komponavimo programa ,,Frooty Loops“ yra funkcionali ir plačiai taikoma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kompiuterinės technologijos muzikos pamokoje nėra plačiai naudojamos, o muzikos mokytojai neturi pakankamai patirties naudojant kompiuterines programas, gali kilti sunkumų naudojant šią programą, nes ji yra sudėtinga ir skirta pažangiems vartotojams. Analizuojant ,,Cubase“, ,,Cake Walk Pro Audio“, ,,Midi Studio“ programas būtina pabrėžti, kad tai yra studijinės programos ir norint su jomis dirbti ir išnaudoti visas jų galimybes, reikalinga papildoma įranga: MIDI klaviatūra, galinga garso plokštė, kompiuteris su pakankamai aukštais sisteminiais parametrais. Taip pat reikalingas ir nuodugnus susipažinimas su šiomis programomis. Taip pat svarbu, kad tik keletas iš lentelėje pateiktų programų turi vartotojo instrukcijas lietuvių kalba. Būtina atsižvelgti į tai, kad rekomendacijos mokytojams su konkrečiomis muzikos programomis išleistos 2005 m., todėl leidinyje nėra aprašomos pastarųjų dešimties metų naujausios ir labiausiai muzikos mokytojams tinkančios kompiuterinės programos. Todėl šiame darbe detaliau bus analizuojamos šios kompiuterinės muzikinos programos: ,,Band in a box“, ,,Finale PrintMusic“, ,,Sibelius FIRST“, ,,Sibelius Auralia“. Išvardintų kompiuterinių muzikos programų pasirinkimą lėmė šios priežastys: • Programų naudojimas yra nesudėtingas; • Programos turi paprastas vartotojo sąsajas (paprastas programų valdymas); • Programos turi visas muzikos mokytojams reikalingas akompanavimo, notacijos bei muzikos kūrimo ir kitas funkcijas; 22 • Naudojant išvardintas programas nėra būtina mokėti dirbti su daugeliu kitų muzikinių programų; • Programų taikymas aprašytas lietuviškose metodinėse priemonėse (svarbu pradedantiesiems), (Kazakevičius, 2015). Tokiu būdu patogu parengti savo kūrinių demonstracines versijas, kad galima būtų jas kam nors pasiūlyti atlikti. Antra, daugelis muzikinių kompozicijų nėra parašytos koncertui atlikti. Kino muzika, foninės radijo programų melodijos, šokių muzika mus nuolat lydi gyvenime. Šių melodijų klausomės su džiaugsmu, bet vargu ar galime tikėtis sulaukti iš jų tokio paties estetinio malonumo kaip iš garsiųjų klasikinės ar džiazo muzikos šedevrų. Visus šiuos kūrinius galima tinkamai dubliuoti tik elektroninėmis priemonėmis. Trečia, daugelis žmonių yra apdovanoti muzikiniais talentais, tačiau neturi profesinio pasirengimo. Jų žinių ir patirties nepakanka norint savarankiškai atlikti savo kompozicijas, kad kas nors jomis susidomėtų. Kompiuterinės technologijos leidžia tokiems žmonėms įgyvendinti savo svajones ir bent jau mėgautis savo kūrybiškumu. Atkreipiant dėmesį į mūsų pasaulio situaciją dėl COVID-19 MKT veiksmingiausias būdas kūrybingai atlikti tam tikras užduotis, neišeinant iš ugdymo įstaigos ar namų, pažinti muzikos pasaulį, instrumentus, išgirsti jų skambesį, savarankiškai kurti melodijas natomis ir spalvomis. 23 2. TYRIMO METODOLOGIJA 2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas Skyriuje pristatyti mokinių kūrybiškumo raišką, taikant muzikines kompiuterines technologijas muzikos pamokose tyrimo metodika, organizavimas ir rezultatai. Tyrimo uždaviniai: 1) Išsiaiškinti muzikos mokytojų nuomonę, kokie veiksniai skatina mokinių kūrybiškumą. 2) Atskleisti mokinių kūrybiškumo raiškos ypatumus, naudojant kompiuterines technologijas. 3) Išryškinti būsimų mokinių nuomonę apie kūrybiškumo svarbą ir taikymą naudojant kompiuterines technologijas. Siekiant nustatyti mokinių kūrybiškumo raišką, taikant muzikines kompiuterines technologijas, tyrimui buvo atliktas anketinės apklausos metodas. Jis numato duomenų rinkimą, naudojant anketos blanką, kuriame suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai. Šiais klausimais siekiama išsiaiškinti 9-12 klasių mokinių kūrybiškumo raišką taikant muzikines kompiuterines technologijas muzikos pamokose. Anketa buvo sudaryta pagal K. Kardelio (2002) nurodytus bendruosius anketos reikalavimus. Anketą sudarė trys atviro ir aštuoni uždaro tipo klausimai. Apklausa buvo pateikta internetiniame serveryje www.apklausa.lt. Ji platinta elektroniniu paštu, naudojantis masinės komunikacijos priemone – tikslinėmis grupėmis Facebook socialinėje erdvėje bei gmail paštu. Tiriamųjų atranka nebuvo vykdoma – atsakymus į klausimus galėjo pateikti įvairaus amžiaus, lyties, pedagoginio stažo bei pedagoginę patirtį turintys Lietuvos muzikos pedagogai. Į visus anketos klausimus paaugliai atsakė raštu. Tyrimui atlikti panaudota nominalinė skalė, t.y. įvertinamas amžius, lytis, kokioje klasėje mokosi, kuriam regijonui priklauso ir ranginė skalė, t. y. buvo pateikti teiginiai, o respondentai pažymėjo atsakymus (labai svarbu, svarbu, nalabai svarbu), kurie jų požiūriu geriausiai tinka apibūdinant tam tikra teiginį bei atsakė į kitus užduotus klausymus. Kiekybinime tyrime esminis yra matavimo procesas, nes jis sukuria ryšį tarp empirinių stebėjimų ir kiekybinių santykių matematinės išraiškos, kaip teigia K. Kadelis (2016) tyrimo metu į įvykius ir respondento apmąstymus tyrėjas neturi kištis, o priimti ir tirti juos tokius, kokie jie yra. Atviriems klausimams analizuoti pasitelktas kontent analizės metodas. Jo paskirtis – atskleisti, susisteminti ir apibendrinti pateiktuose atsakymuose pateiktą informaciją. Tai – technika, leidžianti objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes, daryti patikimas išvadas taip 24 išvengiant subjektyvaus teksto interpretavimo ir laiduoja analizės objektyvumą (Guščinskienė, 2002; Luobikienė, 2007). Tyrimo duomenų analizė ir interpretacija yra sekantis etapas po anketinės apklausos ir tyrimui reikalingų empirinių duomenų surinkimo. Tyrimo duomenų analizei pasirinkta kiekybinė dedukcinė tematinė analizė, kurios techniką, pasak D. Yin (2009), patikrina jau egzistuojančias teorines koncepcijas ir perspektyvas. Šiuo atveju teorinės koncepcijos apie mokytojų kūrybiškumą naudojant kompiuterines technologijas ugdymą yra apibrėžtos teorinėje darbo dalyje. Atlikus anketine apklausą, pirmas žingsnis buvo susipažinimas su duomenimis. Tyrimo metu gautus duomenis, apklausos duomenys buvo analizuojami po kelis kartus siekiant įžvelgti semantiškai tyrimui svarbias reikšmes. Antras žingsnis buvo temų peržiūra, grižįmas prie surinktų duomenų ir lyginimas temų su duomenimis. Trečiame žingsnyje buvo apibrėžtos ir įvardytos tokios temos: faktorių nulemenčių muzikos pamokos sėkmę analizė, kūrybiškumo ir klasikinio mokymo prieigos santykio muzikos pamokose analizė, muzikos mokymo ir kitų gebėjimų ugdymo santykio analizė, mokytojo vaidmens klasėje apibrėžimas, mokinio iniciatyvos raiška ir jo kūrybiškumo laisvės pamokose apibrėžimas. Ketvirtas žingsnis - temų aprašymas. Siekdami patikrinti, kaip tiksliai ir objektyviai apklaustų respondentų imtis atspindi populiacijos įvairovę, išanalizuosime ją keliais pjūviais. Mokslinės literatūros analizės etapas. Šiame, pirmajame, etape buvo ieškoma ir analizuojama su darbo tema susijusi lietuvių ir užsienio mokslinė literatūra, dokumentai bei informaciniai šaltiniai. Atliekama išsami jų apžvalga. Tyrimo imtis. Kadangi šio tyrimo tipas yra kiekybinė apklausą, tyrimo metu apklausiamųjų respondentų imtis yra 80. Tyrimo imtis yra mokinių, kurie anonimiškai atsakė į mano sukurta anketą siekiant įvertinti jų požiūrį į muzikos mokytojų kūrybiškumo raišką muzikos pamokose naudojant muzikines kompiuterines technologijas. Siekiant, jog tyrimo imtis būtų reprezentatyvi ir atspindėtų skirtingus požiūrius, tyrime buvo įtraukti gimnazijos mokiniai. Respondentų imtis sudaro taikant kriterinės atrankos metodą, kai imtis buvo formuojama, gretinant atvejus, kurie atitiko šio darbo autorės nustatytus kriterijus ir suteikė turiningos informacijos (Patton, 2001). Tokia atranka buvo siekiama apklausti kiek įmanoma daugiau respondentų ir išanalizuoti jų požiūrį į tyrinėjamą procesą bei užtikrinti duomenų kokybę. Šiame darbe respondentų atrankos kriterijai buvo šie: mokiniai, kurie mokosi 5 -8 klasėse. Tyrime dalyvo 71 mokinys. Žemiau pateiktoje lentelėje yra pateikiama informacija apie tyrime dalyvavusių mokinių amžių, lytį, kurioje klasėje jie mokosi, kokiam regionui jie priklauso, jų požiūrį ir nuomonę apie darbą su muzikinėm kompiuterinėm technologijom (MKT). Dalyvių charakteristika. Išnagrinėjus tyrimo anketas, aiškiau pradėjo matytis tyrimo dalyvių rezultatai. Pirmiausia reikėjo atrasto mokyklas, o vėliau mokinius, kurių dalyvavimas tyrime 25 giliau atskleistu tyrimo rezultatus. Tai pirmiausia tūrėjo būti mokyklos, kuriuose mokosi vaikai nuo 5 iki 8 klasės. 3 pav. Respondentų amžius 4 pav. Respondentų lytis 5 pav. Respondentų mokymo(si) klasės 16,4 16,6 16,8 17 17,2 17,4 17,6 17,8 18 18,2 Amžius 11 12 13 14 0 10 20 30 40 50 Lytis Moteris Vyras 0 2 4 6 8 10 12 14 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė Klasė Moteris Vyras 26 6 pav. Respondentų gyvenamoji vieta Tyrimo instrumentas. Ruošiantis išsiaiškinti mokinių nuomonę, kokie veiksniai skatina jų muzikinį kūrybiškumą naudojant muzikines kompiuterines technologijas, buvo sukurta 16-os klausimų anketa (žr. 1 priedą), kurioje naudojami klausimai, apklausiamajam suteikiant visišką laisvę. Atsakymai vertinami kaip individualūs, visapusiški, apgalvoti. Apklausa yra sudaryta iš šių pagrindinių klausimų: 1) Jūsų nuomone, ar mokinių muzikinės kūrybos skatinimas yra svarbus nuotolinėse muzikos pamokose? 2) Jūsų nuomone, ar mokiniai noriai dalyvauja muzikinės kūrybos veiklose naudojant muzikines kompiuterines technologijas nuotolinėse muzikos pamokose? 3) Kuriose klasėse mokiniai ypatingai mėgsta kurti muzikos kūrinius, taikant muzikines kompiuterines technologijas? 4) Jūsų nuomone, kokią dažniausiai muzikinių kompiuterinių technologijų programinę įrangą mokiniai naudoja muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose? 5) Jūsų nuomone, kokias svarbiausias muzikines ir muzikinių kompiuterinių technologijų taikymo žinias būtina suteikti mokiniams jų muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose? (pažymėkite kiekvieno teiginio vieną Jums tinkantį vertinimą) 6) Jūsų nuomone, kiek muzikinė kūryba, taikant MKT daro poveikį mokinių gebėjimams, įgūdžiams, asmeninėms savybėms: 7) Ar muzikos mokytojo kūrybiškumo gebėjimai svarbūs nuotolinėse muzikos pamokose? 8) Kokios muzikos pedagogo savybės, kompetencijos lemia sėkmę su mokiniais nuotolinėse muzikos pamokose? 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Vilnius Kaunas Šauliai Klaipėda Panevėžys Miestai 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 27 Klausimynas buvo sudarytas remiantis teorinėje dalyje išanalizuotų autorių darbais ir jų padarytomis išvadomis apie 5-8 klasių mokinių kūrybiškumo raišką, taikant muzikines kompiuterines technologijas muzikos pamokose, motyvaciją, mokinių įsitraukimą į muzikos mokymą, kūrybiškumą, mokytojo vaidmenį klasėje, muzikos mokymo specifiškumą, mokytojo ir mokinio santykį šiuolaikinėje pamokoje. Pasirinkta analizuoti muzikinė kūryba, kuri muzikos mokytojų nuomone yra viena iš svarbiausių kūrybiškumo ugdymo elementų muzikos pamokoje (Rimkutė-Jankuvienė, 2015). Buvo tikimasi, jog šie klausimai leis patvirtinti teorinėje dalyje apibrėžtas įžvalgų idėjas. Tyrimo etika. Tyrimo etika apibrėžiama kaip bendrieji principai, kuriais remiantis buvo atliekamas tyrimas ir apibrėžiamas tyrėjo ir tyrimo dalyvių santykis. Atliekant kiekybinę muzikos mokytojų apklausą buvo įgyvendinti šie etiško tyrimo principai: respondentai tyrime dalyvavo geranoriškai ir savo valia, jiems buvo išaiškinti tyrimo esmė, galima rizika ir, kad bus laikomasi tyrimo etikos principų. Visuose tyrimo etapuose stengdamasi apsaugoti respondentus nuo bent kokios žalos (Trochim, 2006). Visi tyrimo dalyviai dalyvauti tyrime sutiko geranoriškai, neverčiami daryti tai ne savo valia, norėdami pasidalinti savo įžvalgomis bei patirtimi apie jų kūrybiškumą muzikos pamokose naudojant kompiuterines technologijas. Konfidencialumas ir anonimiškumas buvo įgyvendintas koduojant mokinių atsakymus. Kodai: A1, B2, C3, D4, E5, F6, H7, I8, J9, K10, L11. Tokiu būdu mokinių atsakymai išlieka anonimiški, yra užtikrinamas jų konfidencialumas. Taip pat yra užtikrinama, jog mokytojų atsakymai be jų sutikimo nebus panaudojami ateities tyrimuose. Renkant tyrimo duomenis buvo užtikrinta tyrimo etika, laikantis tiriamųjų savanoriškumo ir tyrimo anonimiškumo principų. 2.2. Muzikinės kūrybos taikymo ypatumai nuotolinėse muzikos pamokose mokinių požiūriu Penktuoju klausimu, mokinių buvo prašoma išsakyti savo nuomonę “Ar svarbu, kad muzikos mokytojai skatinti muzikinę kūrybą nuotolinėse muzikos pamokose?” 7 pav. Mokinių muzikinės kūrybos skatinimo svarba nuotolinėse muzikos pamokose 0 2 4 6 8 10 12 14 Labai svarbu Svarbu Nelabai svarbu Neturiu nuomonės 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 28 Tyrimo rezultatai parodo, kad daugiausiai tyrimo dalyvių nuomone yra “Svarbu” 38 % ir “Labai svarbu” 35,2 %, bet ir nemažas dalyvių procentas išsakė savo nuomonę, kad jimes “Nelabai svarbu”, kad muzikos mokytojais skatintų muzikinę kūrybą nuotolinėse muzikos pamokose ir tai sudaro 22,5%. Šeštuoju klausimu, mokinių buvo prašoma išsakyti savo nuomonę “Ar noriai jie dalyvauja muzikinės kūrybos veiklose naudojant muzikines kompiuterines technologijas nuotolinėse muzikos pamokose?” 8 pav. Respondentų dalyvavimo dažnumas muzikinėse kūrybos veiklose, naudojant muzikines kompiuterines technologijas, nuotolinėse muzikos pamokose Kaip matome, kad daugiausiai nori dalyvauti muzikinėse kūrybos veiklose naudojant muzikines kompouterines technologijas nuotolinėse muzikos pamokose yra 6 klasė, kuri sudaro 6 mokiniai. “Kartais” nori dalyvauti 8 klasės mokiniai, kurie sudaro 11 mokinių. Kaip matome, kad didžiausias procentas yra 39,4 %, kuris parodo, kad bendrai mokiniai nori tik “Kartais” dalyvauti muzikinėse kūrybos veiklose naudojant muzikines kompiuterines technologijas nuotolinėse muzikos pamokose. Beveik panašu skaičių turi atsakymas “Tikrai taip” 25,4% ir “Beveik ne” 21,1 %. Na o 14,1 % mokinių visai nepatinka muzikinės kūrybinės veiklos, taikant muzikines kompiuterines technologijas. Septyntoju klausimu, mokinių buvo prašoma išsakyti savo nuomonę kokią dažniausiai muzikinių kompiuterinių technologijų programinę įrangą mokiniai naudoja muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose. 0 2 4 6 8 10 12 Tikrai taip Kartais Beveik ne Man nepatinka muzikinės kūrybinės veiklos, taikant muzikines kompiuterines technologijas 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 29 9 pav. 5 klasės mokinių dažniausiai naudojama muzikinių kompiuterinių technologijų programinė įranga muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose Matome, kad 5 klasės mokiniai “Labai dažnai” iš muzikinių kompiuterinių technologijų programinės įrangos muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose mokiniai beveiki ne naudoja programėles. “Dažnai” mokiniai naudoja “MuseScore”, programėles. “Kartais” naudoja “FL Studio”, “Overture”, “Abletion Live” ir “Goldwave” programėles. “Labai retai” naudoja “Abletion Live”. “Niekada” tai yra ne naudoja “Cubase”, “Finale”, “Sibelius”, “MuseScore”, “Overture” ir “Encore”, “MAGIX Music Maker” programėles. 0 2 4 6 8 10 12 14 Cubase (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) Sibelius (natų užrašymui, aranžavimui) Finale (natų užrašymui, aranžavimui) MuseScore (natų užrašymui, aranžavimui) FL Studio (Fruity Loops) (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) MAGIX Music Maker (muzikos kūrimui, aranžavimui) Ableton Live (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui) Overture (natų rašymui) Encore (natų rašymui) Goldwave (garso įrašo redagavimui) 5 klasė Niekada Labai retai Kartais Dažnai Laba dažnai 30 10 pav. 6 klasės mokinių dažniausiai naudojama muzikinių kompiuterinių technologijų programinė įranga muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose Tyrimo rezultatai rodo, kad 6 klasės mokiniai daugiausiai atsakė “Niekada”, tai reiškia, kad jie nenaudoja muzikinių kompiuterinių technologijų programinės įrangas muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Cubase (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) Sibelius (natų užrašymui, aranžavimui) Finale (natų užrašymui, aranžavimui) MuseScore (natų užrašymui, aranžavimui) FL Studio (Fruity Loops) (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) MAGIX Music Maker (muzikos kūrimui, aranžavimui) Ableton Live (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui) Overture (natų rašymui) Encore (natų rašymui) Goldwave (garso įrašo redagavimui) 6 klasė Niekada Labai retai Kartais Dažnai Laba dažnai 31 11 pav. 7 klasės mokinių dažniausiai naudojama muzikinių kompiuterinių technologijų programinė įranga muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose Tyrimas rodo, kad ir 7 klasės mokiniai daugiausiai atsakė “Niekada”, tai reiškia, kad jie nenaudoja muzikinių kompiuterinių technologijų programinės įrangas muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Cubase (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) Sibelius (natų užrašymui, aranžavimui) Finale (natų užrašymui, aranžavimui) MuseScore (natų užrašymui, aranžavimui) FL Studio (Fruity Loops) (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) MAGIX Music Maker (muzikos kūrimui, aranžavimui) Ableton Live (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui) Overture (natų rašymui) Encore (natų rašymui) Goldwave (garso įrašo redagavimui) 7 klasė Niekada Labai retai Kartais Dažnai Laba dažnai 32 12 pav. 8 klasės mokinių dažniausiai naudojama muzikinių kompiuterinių technologijų programinė įranga muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose Kaip ir 7 klasėjė, 8 klasėje mokiniai daugiausiai atsakė “Niekada”, tai reiškia, kad jie nenaudoja muzikinių kompiuterinių technologijų programinės įrangas muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose. Apibendrinant galime teigti, kad 5-8 klasių mokiniai nenaudoja muzikinių kompiuterinių technologijų programinės įrangas muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose. Bet bendrai pagal procentus matome, kad “Labai dažnai” mokiniai naudoja “FL Studio” muzikinių kompiuterinių technologijų programinė įrangą muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose, tai sudaro 8 (11.9%). “Dažnai” mokiniai naudoja “MuseScore” programėle, tai sudaro 9 (13.6%). “Kartais” mokiniai naudoja “FL Studio” programėle, tai sudaro 15 (22.4%). “Labai retai” mokiniai naudoja “Sibelius” programėlem tai sudaro 14 (20.0%). “Niekada” mokiniai ne naudoja “Cubase” programėle, tai sudaro 45 (67.2%). 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Cubase (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) Sibelius (natų užrašymui, aranžavimui) Finale (natų užrašymui, aranžavimui) MuseScore (natų užrašymui, aranžavimui) FL Studio (Fruity Loops) (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) MAGIX Music Maker (muzikos kūrimui, aranžavimui) Ableton Live (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui) Overture (natų rašymui) Encore (natų rašymui) Goldwave (garso įrašo redagavimui) 8 klasė Niekada Labai retai Kartais Dažnai Laba dažnai 33 2.3. Muzikinių žinių svarba muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose 13 pav. 5 klasės mokinių svarbiausios muzikinės žinios būtinos muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose Tyrimas parodė, kad 5 klasėjė yra “Labai svarbu” supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis, su muzikos kūrinių formų įvairove bei su įvairiomis kūrybos technikomis. 14 pav. 6 klasės mokinių būtinos muzikinės žinios muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose 0 2 4 6 8 10 12 Supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis (faktūra, melodija, derme, ritmu, tempu, dinamika, harmonija ir kt.) Supažindinti su muzikos kūrinių formų įvairove (nuo minimalistinių, pvz., kaip žadintuvo skambučio iki nedidelės apimties vienos ar kelių dalių formos kūrinių, kaip pvz., pasiūloma kurti kūrinius, kuriuose yra įžanga, pagrindinė dalis ir pabaiga) Supažindinti su įvairiomis kūrybos technikomis (serijine, repetityvine, modaline, tonacine ir kt.) Labai svarbu Svarbu Nelabai svarbu 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis (faktūra, melodija, derme, ritmu, tempu, dinamika, harmonija ir kt.) Supažindinti su muzikos kūrinių formų įvairove (nuo minimalistinių, pvz., kaip žadintuvo skambučio iki nedidelės apimties vienos ar kelių dalių formos kūrinių, kaip pvz., pasiūloma kurti kūrinius, kuriuose yra įžanga, pagrindinė dalis ir pabaiga) Supažindinti su įvairiomis kūrybos technikomis (serijine, repetityvine, modaline, tonacine ir kt.) Labai svarbu Svarbu Nelabai svarbu 34 Tyrimas pardodė, kad 6 klasėjė irgi yra labai svarbu supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis, su muzikos kūrinių formų įvairove bei su įvairiomis kūrybos technikomis. 15 pav. 7 klasės mokinių būtinos muzikinės žinios muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose Tyrimas pardodė, kad 7 klasėjė nėra labai svarbu, bet “Svarbu” supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis, su muzikos kūrinių formų įvairove bei su įvairiomis kūrybos technikomis. 16 pav. 8 klasės mokinių būtinos muzikinės žinios muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose 0 2 4 6 8 10 12 14 Supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis (faktūra, melodija, derme, ritmu, tempu, dinamika, harmonija ir kt.) Supažindinti su muzikos kūrinių formų įvairove (nuo minimalistinių, pvz., kaip žadintuvo skambučio iki nedidelės apimties vienos ar kelių dalių formos kūrinių, kaip pvz., pasiūloma kurti kūrinius, kuriuose yra įžanga, pagrindinė dalis ir pabaiga) Supažindinti su įvairiomis kūrybos technikomis (serijine, repetityvine, modaline, tonacine ir kt.) Labai svarbu Svarbu Nelabai svarbu 0 2 4 6 8 10 12 Supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis (faktūra, melodija, derme, ritmu, tempu, dinamika, harmonija ir kt.) Supažindinti su muzikos kūrinių formų įvairove (nuo minimalistinių, pvz., kaip žadintuvo skambučio iki nedidelės apimties vienos ar kelių dalių formos kūrinių, kaip pvz., pasiūloma kurti kūrinius, kuriuose yra įžanga, pagrindinė dalis ir pabaiga) Supažindinti su įvairiomis kūrybos technikomis (serijine, repetityvine, modaline, tonacine ir kt.) Labai svarbu Svarbu Nelabai svarbu 35 Tyrimas rezultatai pardodė, kad 8 klasėjė, kaip ir 7 klasėje nėra “Labai svarbu”, bet yra “Svarbu” supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis, su muzikos kūrinių formų įvairove bei su įvairiomis kūrybos technikomis. Bendrai mes galime matyti, kad 5-8 klasių mokiniams yra svarbu supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis, su muzikos kūrinių formų įvairove bei su įvairiomis kūrybos technikomis. 2.4. Muzikinių kompiuterinių technologijų taikymo žinių svarba muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose Šiuo klausimu mokinių buvo prašoma išsakyti savo nuomonę dėl muzikinių kompiuterinių technologijų (MKT) taikymo žinių svarbos muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose. 17 pav. 5 klasės mokinių būtinos muzikinės kompiuterinės technologijų žinios muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose Kaip matome, 5 klasės mokiniams yra “Labai svarbu” supažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis, garso įrašymo techniką ir jų ypatumais bei pateikti pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis schemomis. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Supažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis Supažindinti su įvairiomis garso įrašymo technika ir jų ypatumais Pateikti pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis shemomis Laba svarbu Svarbu Nesvarbu 36 18 pav. 6 klasės mokinių būtinos muzikinės kompiuterinės technologijų žinios muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose Kaip matome, 6 klasės mokiniams yra “Svarbu” supažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis ir pateikti pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis schemomis. „Labai svarbu“ supažindinti garso įrašymo techniką ir jų ypatumais. 19 pav. 7 klasės mokinių būtinos muzikinės kompiuterinės technologijų žinios muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose 0 2 4 6 8 10 12 Supažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis Supažindinti su įvairiomis garso įrašymo technika ir jų ypatumais Pateikti pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis shemomis Laba svarbu Svarbu Nesvarbu 0 2 4 6 8 10 12 14 Supažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis Supažindinti su įvairiomis garso įrašymo technika ir jų ypatumais Pateikti pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis shemomis Laba svarbu Svarbu Nesvarbu 37 Kaip matome, 7 klasės mokiniams yra “Svarbu” supažindinti garso įrašymo techniką ir jų ypatumais bei „Labai svarbus“ susipažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis ir pateikti pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis schemomis. 20 pav. 8 klasės mokinių būtinos muzikinės kompiuterinės technologijų žinios muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose Tyrimas parodo, kad 8 klasės mokiniams yra “Svarbu” supažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis, garso įrašymo techniką ir jų ypatumais bei pateikti pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis schemomis. Apibendrinant galime pasakyti, kad 5 -8 klasių mokiniams yra „Labai svarbus“ muzikinių kompiuterinių technologijų (MKT) taikymo žinios. 2.5. Muzikinės kūrybos poveikis, taikant muzikines kompiuterines technologijas, mokinių gebėjimams, įgūdžiams, asmeninėms savybėms Šiuo klausimu mokinių buvo prašoma išsakyti savo nuomonę, kiek muzikinė kūryba, taikant MKT daro poveikį jų gebėjimams, įgūdžiams, asmeninėms savybėms. 0 2 4 6 8 10 12 Supažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis Supažindinti su įvairiomis garso įrašymo technika ir jų ypatumais Pateikti pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis shemomis Laba svarbu Svarbu Nesvarbu 38 21 pav. Muzikinės kūrybos svarba, taikant MKT, mokinių gebėjimams, įgūdžiams, asmeninėms savybėms Mes matome ir diagramą ir lentelę. Diagramoje ir letelėje aiškiai matosi, kad 5-8 klasių mokiniams pagal “Labai svarbu” kriterija taikant MKT pasitikėjimas savimi, individualumui, daro poveikį jų įgūdžimas, tai sudaro 28 (41,8%). Kaip “Svarbu” kriterija taikant MKT “Komunikavimas” daro poveikį jų įgūdžimas, tai sudaro 37 (53,6%), pagal “Nelabai svarbu” kriterija taikant MKT “Lyderystė” nedaro jokio poveikio jų įgūdžiams, tai sudaro 29 (42,6%). 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Komunikavimas Bendravimas, bendradarbiavimas Individualumas Lyderystė Atminties lavinimas Pasitikėjimas savimi Reflektavimas Emocionalumas Stebėjimas Organizuotumas Nelabai svarbu Svarbu Labai svarbu 39 22 pav. Muzikinės kūrybos, taikant MKT, poveikis mokinių gebėjimams, įgūdžiams, asmeninėms savybėms Letelėje pateikti rezultatai aiškiai parodė, kad 5-8 klasių mokiniams aukštąjį įgūdžių lygmenį pagal “Aukštas” kriterija taikant MKT yra “Pasitikėjiams savimi”, tai sudaro 27 (40,3%), pagal “Vidutinis” kriterija taikant MKT “Reflektavimas”, tai sudaro 41 (62,1%), pagal “Žemas” kriterija taikant MKT “Lyderystė” nedaro jokio poveikio jų įgūdžiams, tai sudaro 23 (35,4%). Apibendrinant galime pasakyti, kad 5-8 klasių mokiniams pagal “Labai svarbu” kriterija taikant MKT “Individualumas” daro didėsnį poveikį jų įgūdžimas, o pagal lygmenį taikant MKT kriterija “Aukštas” yra “Pasitikėjiams savimi”. 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Komunikavimas Bendravimas, bendradarbiavimas Individualumas Lyderystė Atminties lavinimas Pasitikėjimas savimi Reflektavimas Emocionalumas Stebėjimas Organizuotumas Žemas Vidutinis Aukštas 40 2.6. Kūrybiškumo plėtojimo galimybės, taikant muzikines kompiuterines technologijas nuotolinėse muzikos pamokose: mokytojų požiūris 5 lentelė Kūrybiškumo plėtojimo galimybės muzikinėmis kompiuterinėmis technologijomis nuotolinėse muzikos pamokose: mokytojų požiūris Kategorija Patvirtinantys teiginiai Kūrybiškumas kaip svarbiausiais muzikos pamokos elementas Nei klausa, nei gebėjimas groti vidurinio ugdymo lavinimo mokyklose nėra taip svarbu kaip kūrybiškumas. tai priemonė, kaip gali mokiniai pajausti muzikos teikiamą malonumą neturint esminių muzikavimo gebėjimų: grojimo, klausos ir pan. pražuvęs muzikos mokytojas nuotolinėse pamokose be kūrybiškumo. Sukiesi iš situacijos pačiais įvairiausiais būdais, o tai ir yra vadinama kūrybiškumu. Kiekvieną pamoką nežinai ar veiks ar atsidarys tavo užduotys, jeigu ne, o ką tada daryti? Štai čia ir prasideda kūrybiškumas. Kūrybiškumo skatinimas be galo svarbu skatinti kūrybiškumą, kad jie kuo daugiau prisimintų, ką reiškia muzikuoti ir kurti. Geresnio muzikos mokymosi rezultato siekimas 1-8 klasės pas mane sėkmingai ir noriai kuria muzikinius kūrinius su programomis. Jos nėra sudėtingos, bet rezultatas gaunasi tikrai kokybiškas ir malonus tiek klausytojo, tiek kūrėjo ausiai. Dialoginė komunikacija Svarbiausia su mokiniais yra kalbėtis, o kai kalbasi abi pusės, mes sėkmingai kuriame. MKT programų įvairovė muzikini7 programų naudojimas jau senai karaliauja muzikos kūrybos procese Aktyvumas, iniciatyvumas Dabar dirbant per nuotolį, tiek vaikai įsidrąsino, kad net siunčia man savo sukurtų dainų žodžius ir prašo pagalbos sukuriant melodiją. Susikaupimas Atsiradęs gebėjimas susikaupti būnant ramioje aplinkoje, t.y. namuose. Remiantis šiomis išskirtomis kategorijomis galime teigti, kad kūrybiškumas yra vienas svarbiausių muzikos pamokos elementų. Muzikos mokytojams pamokoje svarbu skatinti mokinių kūrybiškumą aktyviai kuriant įvairius muzikinius kūrinėlius ar jų fragmentus bei taikyti visą aibę įvairių muzikinių kompiuterinių programų. Šių programų dėka mokiniai rodo aktyvumą, iniciatyvumą, geriau yra susikaupę muzikos pamokoje ir tokiu būdu galima pasiekti geresnių muzikos mokymosi rezultatų, plėtoti muzikinį kūrybiškumą. 6 lentelė Muzikos mokytojo muzikinių kompiuterinių technologijų taikymo ypatumai nuotolinėse muzikos pamokose KATEGORIJA PATVIRTINANTYS TEIGINIAI MKT žinios Privalomos MKT žinios ir jų taikymas. 21 amžius, viskas dabar mūsų pasaulyje skaitmenizuota. MKT įgūdžiai muzikiniai kompiuteriniai įgūdžiai yra būtini tiek muzikos mokytojams. MKT taikymo būtinybė nuotoliniu būdų ypač svarbu bei būtinas muzikinių technologijų taikymas, kad mokytojas būtų šiuolaikiškas, kad ne tik mokėtų valdyti platformą ,,Zoom”. mano manymu muzikos pedagogams būtinos MKT taikymo žinios ir įgūdžiai. MKT kaip svarbus instrumentas MKT yra muzikinės kompiuterinės technologijos ar kažkas į tą pusę, tai yra puikus įrankis vesti pamokas kitaip, nei vaikai yra įpratę. 41 Profesionalumas kiekvienas muzikos mokytojas privalo nors kažkiek prisiliesti prie MKT, nes tai padaro ne tik išskirtines pamokas, bei parodo mokytojo profesijos įvairovę. Pedagogo ir mokinio sąveika gali atsirasti dar ryšys tarp mokinių ir mokytojo Kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad muzikos mokytojams svarbu muzikinių kompiuterinių technologijų žinojimas, gebėjimas taikyti pamokoje bei savo žiniomis dalintis su mokiniais, skatinti ir juos bandyti taikyti MKT muzikos pamokoje. Kaip matome, kad MKT yra puikus įrankis vesti pamokas kitaip, nei vaikai yra įpratę. Mokytojas turi visapusiškai būti pasirengęs vesti pamokas, turi kažkiek prisiliesti prie MKT, tai parodys mokytojo profesionalumas. Ir kaip matome, tai padėda sukurti ryšį tarp mokinių ir mokytojo. 7 lentelė Kūrybiškumo ugdymo, taikant muzikines kompiuterines technologijas, trūkumai nuotolinėse muzikos pamokose: mokytojų požiūris Kategorijos Patvirtinantys teiginiai Mokinių ir mokytojų nuovargis mokslų metų pabaigą pats didžiausias trūkumas yra mokinių ir net pačių mokytojų apatiškumas, abejingumas, nenoras dirbti Labai ilgo karantino metu mokiniai pavargsta mokytis ne mokykloje Laiko vadyba, stoka tai yra šiek tiek laiko užtrukimas, kol suvokia, perpranta kaip reikia dirbti su programa. Nevisada įmanomą mokinius prikalbinti kurti muzika su muzikinėmis programomis, nes reikia nemažai laiko išmokti jomis naudoti. Nenoras atlikti sudėtingesnes užduotis sulaukiu priešingos reakcijos „čia nieko neina suprasti, man sunku, aš nesuprantu“ ir net nebando gilintis, kas čia sunku Psichologinės kliūtys Priežastis dėl ko mokiniai gali nenorėti dalyvauti, ar būtų nuobodu dalyvauti tokio pobūdžio pamokose yra psichologiniai trikdžiai. Negeba sutelkti dėmesio jie sunkiau sukoncentruoja savo dėmesi. Nemoka naudotis MKT nesugebėjimu naudotis technologijomis, Trūkumų yra nemažai, pradedant nuo nemokėjimų naudotis muzikinėmis programomis Nenoras taikyti MKT susiduria su tokiais sunkumais kaip nenoru. nemato tikslo tuo užsiimti. Motyvacijos stoka jiems buvo neįdomu užbaigti savaitės darbą. matai, kad jie nieko nepadarys, kažko trūksta. Analizuodami šiuos rezultatus, aiškiai matome, kad namažai yra ir neigiamų pusių dėl MKT naudojimo, mokinių bei pačio mokytojo nuovargis vedant pamokas nuotolinių būdu, taikant kompiuterines technologijas. Laiko trūkumas susipažindinti su programomis, atsiranda vaikų, kuriems yra per sudėtinga suvokti, išmokti naudotis MKT, nemažai psichologinių trikdžių, sunkiau sukoncentruoja savo dėmesį. Dauguma vaikų tiesiog neįdomu, jie tieisog nenori to daryti, kitaip sakant mokiniams trūksta motyvacijos. Apibendrinant galime teigti, kad kūrybiškumas bei mokinių kūrybiškumo skatinimas muzikos pamokose yra labai svarbus vedant pamokas. Aiškiai matome, kad MKT dėka mokiniai 42 labiaus rodo aktyvumą, iniciatyvumą, geriau yra susikaupę muzikos pamokoje, kas lemia sėkmingas pamokas bei geresnius muzikos mokymosi rezultatus plėtojant kūrybiškumą. Mokytojui yra svarbu MKT žinojimas, gebėjimas taikyti ir perteikti savo žinias mokiniams bei skatinti taikyti kūrybiškai MKT, kas parodo mokytojo profesijos įvairovę, muzikos pamokose. Mokytojas turi būti visapusiškai pasirengęs vesti pamokas. Prie to paties matome, kad nevisada būna taip, kaip mokytojas suplanuoja, yra daug kitų faktorių, dėl kurių mokiniai gali neigimai žiūrėti į MKT taikymą. Tai gali lemti mokinių bei pačio mokytojo nuovargis vedant pamokas nuotolinių, l būduLaiko trūkumas susipažindinti su programomis, sudėtinga suvokti, išmokti naudotis MKT, dauguma vaikų tiesiog neįdomu, jie tieisog nenori to daryti, kitaip sakant mokiniams trūksta motyvacijos. 43 IŠVADOS 1. Kūrybiškumas – tai asmens gebėjimas sugalvoti naujų arba originalių idėjų, įžvalgų, pertvarkų, išradimų arba meno kūrinių, ekspertų laikomų turinčiais mokslinę, estetinę, socialinę arba technologinę vertę. Kūrybiniam mąstymui būdingas gebėjimas sintezuoti, analizuoti, vertinti, integruoti visus mąstymo komponentus. Kūrybinės grupės veiklos klasėje vertės indeksas yra daug mažesnis, o įsitraukimas į grupės kūrybinę veiklą dažnai suprantamas kaip tarpinis žingsnis link individualaus kūrybiškumo (Girdzijauskiene, 2012). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kūryba atspindi emocijas, idėjas, objektyvų pasaulį, žmogaus potencialą, supančią realybę kaip visumą, kad muzikinis kūrybiškumas sujungia patį muzikos meno pobūdį ir pedagogiką. 2. Empirinio tyrimo duomenys apie mokinių požiūrį į kūrybiškumą, taikant MKT, nuotolinėse muzikos pamokose atskleidė:  visi 5-8 klasių mokiniai pažymėjo, kad muzikinę kūrybą tik kartais naudoja pamokose ir jiems labai svarbu, kad šią muzikinę veiklą dažniau skatintų taikyti muzikos mokytojai nuotolinėse pamokose.  6-8 klasių mokiniai niekada nėra taikę MKT nuotolinėse muzikos pamokose, o 5 klasės mokiniai tik kartais taikė FL Studio, Goldwave programines įrangas.  5-6 klasių mokiniams yra labai svarbios muzikinės ir muzikinių kompiuterinių technologijų taikymo žinios kaip būtinos muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose, tačiau 7-8 klasių mokiniams šios žinios yra tik svarbios;  Visų mokinių nuomone muzikinė kūryba, taikant MKT, padeda labiau pasitikėti savimi, atsleisti asmens individualumą, emocionalumą nuotolinėse muzikos pamokose. 3. Kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad kūrybiškumas, pedagogų nuomone, yra vienas svarbiausių muzikos pamokos elementų, jis padėda atskleisti mokinių kūrybiškumo raiškos ypatumus, naudojant muzikines kompiuterines technologijas nuotolinėse muzikos pamokose. Muzikos mokytojams pamokoje svarbu skatinti mokinių kūrybiškumą aktyviai kurti įvairius muzikinius kūrinėlius ar jų fragmentus bei taikyti visą aibę įvairių muzikinių kompiuterinių programų. Šių programų dėka mokiniai yra aktyvūs, iniciatyvūs, geriau susikaupę muzikos pamokoje, siekia geresnių muzikos mokymosi rezultatų, plėtojant kūrybiškumą per pedagogo ir mokinio sąveiką. Taip pat muzikos mokytojai pastebi, kad mokiniams muzikinė kūryba nėra labai įdomi veikla, taikyti MKT jiems pernelyg sudėtinga nuotolinėse pamokose, mokiniams nepakanka ne tik laiko, bet ir motyvacijos susipažinti, naudoti šias technologijas nuotolinėse muzikos pamokose. 44 LITERATŪROS ŠALTINIAI 1. Andresen, B. B., Brink, K. (2002). Multimedia in Education: Specialised Training Course. Moscow: UNESCO Institute ForInformation Technologies In Education. 2. Apie gabių vaikų ugdymą. Internetinė prieiga: https://www.upc.smm.lt/projektai/pkt3/rezultatai/Stazuociu_produktai/2.Ausra_Gackiene/Apie _gabiu_vaiku_ugdyma.pdf 3. Balčytis, E. (1986). Muzikos mokymo 1V-VHI klasėje pagrindai. Kaunas. 4. Balčytis, E. (1995). Muzika V-XII klasei. Bendroji programa. Vilnius. 5. Brown, A. R. (2015). Music Technology and Education. Second edition. New Yourk: Routledge. ]. Prieiga per internetą: https://books.google.lt/books?id=UGy2BQAAQBAJ&pg=PA21&lpg=PA21&dq=m#v=onepa ge&q=m&f=false 6. Darbo rinkoje reikalingų kvalifikacijų ir kompetencijų ugdymas Lietuvoje. (2017). Internetinė prieiga: http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2017/07/Analiz%C4%97.-Darbo-rinkoje- reikaling%C5%B3-kvalifikacij%C5%B3-ir-kompetencij%C5%B3-suteikimas.pdf 7. Dudeney, G., Hockly, N., Pegrum M. (2013). Digital literacies. 8. Geniušas, J. (1930) Muzikinis vaikų auklėjimas. Mokykla ir gyvenimas,7/8. 9. Gerulytė, L. (2009). Informacinių ir komunikacinių technologijų taikymas mokant muzikos pagrindinėje mokykloje: magistro darbas. – [žiūrėta 2015 04 11]. Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa0001:E.02~2009~D_20090629_122552- 92888/DS.005.0.02.ETD 10. Girdzijauskas, A. (1998). Muzikos mokymas Švietimo reformos kontekste. Mūsų gaida 5. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Vilnius. 11. Girdzijauskienė, R. (2004). Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas muzikine veikla. Klaipėda. Klaipėdos universitetas. 12. Informacinės technologijos XXI amžiaus mokykloje. (2016). Internetinė prieiga: https://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/01/buf_sv_problema_7.pdf 13. Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės, rekomendacijos mokytojams. (2005). [interaktyvus]. Vilnius: ŠCA. Prieiga per internetą: http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/biblioteka/failai/knyga.pdf 14. Jucevičienė, P. (2002). Edukologijos mokslas ir studijos mokyklos informacinių technologijų pažangai. Informacijos technologija mokykloje: tarptautinės konferencijos medžiaga. 15. Jucevičienė, P., Lepaitė, D. (2001). Kompetencijos sampratos erdvė. 45 16. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Internetinė prieiga: https://ru.scribd.com/doc/37948910/K-Kardelis-Mokslini%C5%B3-tyrim%C5%B3- metodologija-ir-metodai 17. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija. I metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas. Internetinė prieiga: https://ru.scribd.com/doc/37948910/K-Kardelis- Mokslini%C5%B3-tyrim%C5%B3-metodologija-ir-metodai 18. Kompiuterinės muzikos programos ,,Sibelius“ informacija. [žiūrėta 2015 02 07]. Prieiga per internetą: https://www.avid.com/sibelius 19. Kompiuterinės muzikos programos ,,Sibelius” vertinimas, apžvalga. [žiūrėta 2015 02 07]. Prieiga per internetą: http://music-notation-software-review.toptenreviews.com/sibelius- student-review.html 20. Kompiuterinių muzikos programų ,,Sibelius” ir ,,Finale” programų palyginimas. [žiūrėta 2015 02 07]. Prieiga per internetą: http://www.filmmusicmag.com/?p=1820 21. Kompiuterinių muzikos programų aprašymai ir instrukcijos, [žiūrėta 2015 02 07]. Prieiga per internetą: http://kellysmusicandcomputers.com/catalogsearch/result/?q=programs 22. Kompiuterinių muzikos technologijų bendroji programa mokiniams, besimokantiems pagal viduriniojo ugdymo programą. (2007). Švietimo ir mokslo ministerija. [žiūrėta 2015 02 10]. Prieiga per internetą: https://www.emokykla.lt/ 23. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Terminų žodynėlis. Internetinė prieiga: https://www.kpmpc.lt/kpmpc/kvalifikaciju-formavimas/terminu-zodynelis/ 24. Lietuvių žodynas. Raiška. Internetinė prieiga: https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Raiska 25. Lietuvių žodynas. Talentingas. Internetinė prieiga: https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Talentingas 26. Lietuvos pedagogų kompiuterinio raštingumo standartas. (2001) 27. Lietuvos pedagogų rengimo koncepcijos projektas ir jo pagrindimas. (2016). Internetinė prieiga: https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG%C5%B2%20RENGIMO%2 0KONCEPCIJA-LEU-VDU.pdf 28. Lietuvos profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos modelis. Internetinė prieiga. https://www.upc.smm.lt/projektai/sistema/modelis.pdf 29. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas. Internetinė prieiga: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=axl7z0f51&documentId=414fa9503c9a11e884a3884 8fe3ec9e2&category=TAP 46 30. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Internetinė prieiga: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=- wd7z7sh0i&documentId=TAIS.193477&category=TAP 31. Mokinių kompetencijų ugdymas programoje „eTwinning“. Internetinė prieiga: https://www.etwinning.lt/wp-content/uploads/2018/12/LT_Etwinning_2014.pdf 32. Muzika. Informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese galimybės / Rekomendacijos mokytojui. P.p. 177 – 186. Vilnius: ŠAC, 2005 33. Obrazcovas, V. (2012). Kūrybinis problemų sprendimas. Vilnius: Mes. 34. Papildomo informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje analizė. Internetinė prieiga: https://mediapro.lt/papildomo-informatikos-mokymo-pagrindineje-mokykloje-analize/ 35. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (PKT) kokybės stebėsenos sisteminio modelio koncepcijos pagrindima. Internetinė prieiga: https://www.upc.smm.lt/projektai/pkt/rezultatai/stebesena/Pedagogu-kvalifikacijos- tobulinimo-kokybes-stebesenos-sisteminio-modelio-koncepcijos-pagrindimo-projektas.pdf 36. Petrauskas, A. (1996). Muzikinis švietimas Lietuvos mokyklose iki Pirmojo pasaulinio karo. Vilnius. 37. Psichologijos žodynas. (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 38. Rimkutė-Jankuvienė, S. (2015). Aukštesniųjų klasių mokinių muzikinio kūrybiškumo ugdymas muzikinėmis kompiuterinėmis technologijomis: muzikos mokytojų patirtis. Acta Paedagogica Vilnensia, 34, 1392–5016. ·Internetinė prieiga: https://www.researchgate.net/publication/288856032 39. Rose, D., Schmidt, E., Kim, Y. (2012). Utilizing Music Technology as a Model for Creativity Development in K-12 Education. [žiūrėta 2015 03 10]. Prieiga per internetą: http://www.academia.edu/3731129/Utilizing_Music_Technology_as_a_Mo 40. Sąvokos ir terminai. Internetinė prieiga: https://www.aikos.smm.lt/Puslapiai/Savokos-ir- teminai.aspx 41. Steponavičius, E. (2002). Kompiuteris ir muzika. [žiūrėta 2015 05 08]. Prieiga per internetą: http://mokslas.ipc.lt:8000/Sviesa/Md.nsf/0/bf985792a884ac3542256cbb004c42d0?O 42. Swanwick, K. (1994). Musical Knowledge: Intuition, analysis and music education. London: Routledge. 43. Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Internetinė prieiga: https://ru.scribd.com/doc/36462514/Tidikis-Socialiniu-Moksliniu-Tyrimu-Metodologija 44. Trochim, W. (2006). Research Methods Knowledge Base. Internetinė prieiga: http://www.atomicdog.com/BookDetails.asp?Session=AEFACA36-5E90-4598-A55F- 491906F15581&BookEditionID=34&TOC= true#display. 47 45. Vernon, P. E. (1989). The nature – nurture problem in creativity. In Glover J, Ronning R. & Reynolgs C. (eds.), Handbook of creativity. London: Plenum Press. 46. Viešoji įstaiga kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Internetinė prieiga: https://e- seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/85b65cd0e3a911e99f05bdf72918ad4e/ 47. Žebrauskaitė-Šileikienė. K. ir kt. (2011). Kompiuterinės muzikos technologijos. Mokytojo knyga [interaktyvus], [žiūrėta 2015 02 07]. Prieiga per internetą: http://galimybes.pedagogika.lt/uploads/KOMPIUTERIN%C4%96S%20MUZIKOS%20TECH NOLOGIJOS%20120113.pdf. 48. Žilevičiaus muzikos pedagogika ir pastangos gerinti muzikinį ugdymą. Internetinė prieiga: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB- 0001:J.04~2004~1367182361990/J.04~2004~1367182361990.pdf 49. Žilevičius, J. (1922-1924). Daina ir muzika mokykloje. Švietimo darbas. Kaunas. 50. Žodynas „Tealentingas“. Internetinė prieiga: https://zodis.eu/reiksme/talentingas 51. Žodynas. Internetinė prieiga: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/Y/ypatumai 52. Žodynas. Internetinė prieiga: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/M/mokslas 53. Žodynas. Terminų žodynas “Ypatumai”. Internetinė prieiga: https://www.zodynas.lt/terminu- zodynas/Y/ypatumai 54. Žodynas. Terminų žodynas “Koncepcija”. Internetinė prieiga: https://www.zodynas.lt/terminu- zodynas/K/koncepcija 48 PRIEDAI 1 priedas Klausimynas Mieli mokiniai, Šio tyrimo tikslas – atskleisti 5-8 klasių mokinių nuomonę apie kūrybiškumo ugdymą muzikos pamokose Covit-19 metu. Tikimės Jūsų pagalbos, analizuodami muzikos pedagogų požiūrį į mokinių muzikinės kūrybos ypatumus, taikant muzikines kompiuterines technologijas (MKT) pandeminiu laikotarpiu. Apklausa raštu yra anoniminė, gauti duomenys bus panaudoti tik rengiant bakalauro darbą. Aliona Kevra Muzikos pedagogikos bakalauro programa 1. Amžius (įrašykite) ................... 2. Lytis (pažymėkite) Mergaitė Berniukas 3. Kokiam regionui Jūs priklausote?: Vilniaus Kauno Šiaulių Klaipėdos 4. Jūsų nuomone, ar mokinių muzikinės kūrybos skatinimas yra svarbus nuotolinėse muzikos pamokose? Labai svarbus Svarbus Nelabai svarbus Neturiu nuomonės 49 5. Jūsų nuomone, ar mokiniai noriai dalyvauja muzikinės kūrybos veiklose naudojant muzikines kompiuterines technologijas nuotolinėse muzikos pamokose? Tikrai taip Kartais Beveik ne Jiems nepatinka muzikinės kūrybinės veiklos, taikant muzikines kompiuterines technologijas 6. Jūsų nuomone, kokią dažniausiai muzikinių kompiuterinių technologijų programinę įrangą mokiniai naudoja muzikos kūrinių kūrimui nuotolinėse muzikos pamokose? 7. Jūsų nuomone, kokias svarbiausias muzikines ir muzikinių kompiuterinių technologijų taikymo žinias būtina suteikti mokiniams jų muzikinei kūrybai nuotolinėse muzikos pamokose? (pažymėkite kiekvieno teiginio vieną Jums tinkantį vertinimą) Muzikinės kūrybos bruožai Svarbumo lygis Labai svarbu Svarbu Nelabai svarbu Muzikinės žinios Supažindinti su muzikos išraiškos priemonėmis (faktūra, melodija, derme, ritmu, tempu, dinamika, harmonija ir kt.) Supažindinti su muzikos kūrinių formų įvairove (nuo minimalistinių, pvz., kaip žadintuvo skambučio iki nedidelės apimties vienos ar kelių dalių formos kūrinių, kaip pvz., pasiūloma kurti kūrinius, kuriuose yra įžanga, pagrindinė dalis ir pabaiga) Supažindinti su įvairiomis kūrybos technikomis (serijine, repetityvine, modaline, tonacine ir kt.) Muzikinių kompiuterinių technologijų (MKT) taikymo žinios Supažindinti su įvairiomis muzikos kūrimo programomis Supažindinate su įvairiomis garso įrašymo technika ir jų ypatumais Pateikiate pavyzdžių, kaip galima kuriamą muziką užrašyti natomis, įvairiomis shemomis Pateikiate pavyzdžių naudojant skirtingus programų įrankius kurti, aranžuoti savo ar perkomponuoti kitų sukurtą muziką Muzikinių kompiuterinių technologijų programinė įranga Labai dažnai Dažnai Kartais Labai retai Niekada Cubase (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) Sibelius (natų užrašymui, aranžavimui) Finale (natų užrašymui, aranžavimui) MuseScore (natų užrašymui, aranžavimui) FL Studio (Fruity Loops) (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui, redagavimui) MAGIX Music Maker (muzikos kūrimui, aranžavimui) Ableton Live (muzikos kūrimui, aranžavimui, garso įrašymui) Overture (natų rašymui) Encore (natų rašymui) Goldwave (garso įrašo redagavimui) 50 8. Jūsų nuomone, kiek muzikinė kūryba, taikant MKT daro poveikį mokinių gebėjimams, įgūdžiams, asmeninėms savybėms: (pažymėkite kiekvieno teiginio du Jums tinkančius vertinimus) Gebėjimai, įgūdžiai, asmeninės savybės Svarbumo lygis 2.Įgūdžių lygmuo Labai svarbu Svarbu Nelabai svarbu Aukštas Vidutinis Žemas Komunikavimas Bendravimas, bendradarbiavimas Individualumas Lyderystė Atminties lavinimas Pasitikėjimas savimi Reflektavimas Emocionalumas Stebėjimas Organizuotumas Ačiū už nuoširdžius atsakymus!

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!