Žodinio loginio mąstymo tyrimas

ĮVADAS

Visą gyvenimą nuo užsimezgimo įsčiose iki mirties, keičiamės. Daug psichologų išskiria net keletą raidos stadijų. Kiekvienai iš jų jie priskiria skirtingus būdingus žmonėms sugebėjimus bei sunkumus.

Konkrečių operacijų stadija (7 - 11 metų):

Supranta logines operacijas ir principus ir taiko juos savo elgesiui aiškinti.

Supranta, kad protiniai veiksmai grįžtami (yra priešingas veiksmas).

Gali sudaryti klases, kategorijas, atrasti ryšius.

Nesupranta hipotetinių, abstrakčių problemų.

Dėka besivystančių mąstymo struktūrų mokosi suprasti tvermės dėsnius, klasifikuoti ir kt.

Pažindamas aplinkinį pasaulį, žmogus jį tiria, analizuoja. Tai daro suskaidydamas pažintinus objektus ar reiškinius į atskiras dalis. Tuomet, minėtos dalys sujungiamos į visumą. Taip atliekamas lyginimas su kitais reiškiniais ar objektais. Tokiu būdu aptinkami panašumai, skirtumai. Žymiai sudėtingesnis mąstymo proceso lygis – kelių daiktų arba reiškinių jungimas į bendrą visumą. Tai daroma atsižvelgiant į daiktų ir reiškinių požymius. Labai svarbus ir baigiamasis mąstymo proceso etapas – abstrahavimas, t.y. apibendrinimas, kuris atliekamas nutolstant nuo jutiminių daikto savybių.

Skirtingose vaiko vystymosi stadijose, skiriasi ne tik vaikų elgesys, bet ir sugebėjimai. Apie tai daug informacijos pateikia Piaget. Remiantis jo kognityvine raidos teorija, turime informacijos, kad nuo 2 iki 6 metų vaikas pasaulį pažįsta naudodamas simbolinį mąstymą ir kalbą, o kai pasiekia kitą stadiją, vadinamą konkrečių operacijų, tuomet vaikas jau gali suvokti ir taip pat taikyti logines operacijas. (Žukauskienė, 2012).

Atlikęs eksperimentus su vaikais, Piaget padarė išvadą, kad vaikas negali atlikti loginių klasifikacijų, kuomet jis yra priešoperacinėje mąstymo stadijoje. Pasiekęs konkretaus operacinio mąstymo stadiją, jau geba jungti objektus į klasę. Jie pradeda suvokti, kad atskiras kategorijas sieja hierarchiniai ryšiai, kad atskiros objektų ypatybės gali priklausyti kelioms kategorijoms arba keliems tarpusavio ryšiams. Taip pat geba klasifikacijos procesą sugrąžinti į tą padėtį, iš kurios jis prasidėjo. (Žukauskienė, 2012).

Žodinis mąstymas yra:

• Veiksminis,

• Vaizdinis,

• Sąvokinis.

Kai mąstome vaizdais, tuomet įsivaizduojame situaciją, ją pertvarkome į atskirus vaizdus ir panašiai.

Sąvokinis mąstymas (loginis teorinis) – paremtas sąvokų siejimu ir pertvarkymu. Tuo metu ieškoma daiktų ar reiškinių ryšio. Tokio tipo mąstymas yra neatsiejamas nuo kalbos. Literatūroje jis yra vadinamas žodiniu, loginiu, sąvokiniu, arba abstrakčiuoju loginiu mąstymu. Abstrakcija (lot. Abstractio – atsiejimas) – tai vienas iš protinės veiklos procesų, daikto ar reiškinio esminių savybių, požymių, būsenų atsiejimas mintyse nuo konkrečių daiktų (reiškinių) neesminių požymių ir savybių ir jų kaip savarankiškų objektų tyrinėjimas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!