Žmonių susvetimėjimo problema grožinėje literatūroje

Susvetimėjimas – tam tikras individo santykis su pasauliu – žmogus save patį ir kitus individus suvokia kaip jam priešingus. Dažniausiai žmonės palaiko gerus, artimus santykius su artimaisiais. Tačiau, dėl tam tikrų priežasčių, santykiai nutrūksta. Tai gali lemti daugelis priežasčių, kaip materialinių resursų netekimas ir žmogaus kaip naštos atsikratymas. Taigi, žmonių susvetimėjimą dėl savanaudiškumo bei naštos atsikratymo vaizduoja autoriai Jonas Savickis ir Francas Kafka.
Savanaudiškumą vaizduoja XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės ekspresionistas Jurgis Savickis savo apsakyme „Fleita“. Pagrindinis apsakymo veikėjas – fleitistas Žiogas. Gabiam fleitistui deja yra diagnozuojama plaučių liga, dėl kurios jam tenka atsisveikinti su darbu teatre. Čia iškyla dvi problemos: netenka mylimo darbo, kurį dirbo 18 metų, tačiau taip pat netenka vienintelio pajamų šaltinio. Žiogas nebuvo linkęs taupyti, kadangi uždirbdavo tiek, kiek reikėdavo pagrindinėms reikmėms. Tad jam teko ieškoti kito darbo. Nusprendė keliauti pas vieninteles gimines į sodžių, Viksvų šeimą. Atvykus, iš pradžių su Žiogu yra elgiamasi kaip su aukštojo luomo atstovu, kunigu ar gydytoju. Įteikia baltą porcelianinį puodą, su kuriuo galėtų praustis. Leidžiama apsistoti gražioje, margais apmušalais išklijuotoje seklyčioje. Tačiau, greitai šis svetingas Viksvų šeimos elgesys pradėjo blėsti Žiogui neišgalint prisidėti finansiškai. Šeima supranta, jog fleitistas nėra turtingas ponas, tad tikisi bent darbo jėgos, tačiau dėl Žiogo ligos, jam buvo sunku dirbti. Ilgai nelaukus, dar neseniai inteligentu laikytas miestietis ponas, buvo pradėtas vadinti valkata. Viksvų šeima tapo visai kitais žmonėmis, atėmė porcelianinį dubenį, svečio miegamuoju tapo virtuvė, neleido deginti šviesos, prausdavosi purviname vandenyje. Trumpai tariant, Viksvų šeima laukė Žiogo mirties. Paskutinį vakarą, Žiogas blogai jautėsi, tad pradėjo groti tai, kas jam buvo gražiausia. Fleita tarsi buvo jo ginklas prieš kritiką bei panieką. Mirė darydamas tai, ką visą gyvenimą mylėjo – grodamas. Vadinasi, žmonių susvetimėjimą lemia materialių reikmių, pinigų, noras bei savanaudiškumas.
Žmogaus kaip naštos atsikratymą vaizduoja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios modernizmo pradininkas Francas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!