Žmogus XXa. vidurio katastrofų akivaizdoje

Žmogus XXa. vidurio katastrofų akivaizdoje Holokaustas, Antrasis pasaulinis karas, emigracija, autoritarinių rėžimų įsitvirtinimas – įvykiai sukrėtę XXa. visuomenę. Vertybių kaita, nužmogėjimas, mirtys suformuoja pažeistą asmenybę, kurią katastrofų akivaizdoje puikiai atskleidžia XXa. vidurio literatūra. Antrasis pasaulinis karas suformavo tvirtas, patriotiškas, bei emigracijos paveiktas asmenybes, kurios buvo atskleidžiamos ir kūriniuose. Būtent apie tokius žmones rašė Balys Sruoga savo memuaruose ,,Dievų miškas” , Bronius Krivickas poezijoje akcentavo žmogaus patriotiškumą, stoiškos laikysenos žmogų, o Antanas Škėma romane ,,Balta drobulė” akcentavo emigravusio žmogaus problemas. Balys Sruoga vertina ironiškumo ir pašaipos įžvelgimą ypač žiauriose situacijose. Ironijos meistras savo memuaruose ,,Dievų miškas” vaizduoja žmogų paveiktą holokausto. Pats autorius buvo ištremtas į Štuthovo koncentracijos stovyklą, kurioje gimė mintys apie būsimą kūrinį. Taip pat ir ,,Dievų miško” pagrindinis veikėjas, kuris ir yra Balys sruoga, atsiduria ,,pajūrio kurorte” (darbo koncentracijos stovykloje). Ten gyvena siaubingą kalinio gyvenimą, nuolat matomos žmonių mirtys, su kaliniais elgiamasi nežmoniškai. Išgyventi šias situacijas jam padeda į jas žvelgimas su pašaipa, ironija. Taip autorius kritikuoja nusistovėjusią tvarką Štuthofe. Skyriuje ,,Numirėliška dalia” pagrindiniam veikėjui ir jo draugui Jonui skiriama užduotis, sunešti lavonus. Tačiau apie lavonus kalbama ironiškai: ,,Kiti numirėliai buvo dar su drabužiais. Kiti rankas ir kojas krutino, ar tik ne atsikelti ir bėgti posmuodami?”. Numirėliais vadinami žmonės, kurie yra nusilpę, vos gyvi, tačiau dar nėra numirę. Tokį šokiruojantį vaizdinį pagrindinis veikėjas pasakoja su didele ironija, tačiau jaučiamas ir pagrindinio veikėjo gailestis, tokiam numirėlių likimui: ,,Nelabai gera šalia tokių numirėlių būti, bet nelabai ger air taip be niekur nieko nuo jų atsitraukti…”. Balys Sruoga suvokia situacijos rimtumą ir žiaurumą, tačiau išlikti žmogišku jam padeda pašaipa ir ironija. Todėl galima sakyti, kad holokaustas suformavo tvirtą, daug išgyvenusią asmenybę. Partizaninis karas formuoja patriotišką, nebijančią savo likimo asmenybę. Poetui Broniui Krivickui meilė tėvynei, bei aukojimasis dėl jos yra vienos iš svarbiausių vertybių kūryboje. Bronius Krivickas buvo partizanas dalyvavo antisovietiniame pasirpiešinime iki pat mirties, todėl jam artima patriotiško gyvenimo tema. Autoriaus lyrkos imperatyvas – stoiškos laikysenos, vienatvėje juntantis stiprybę žmogus. Būtent tokia asmenybė vaizduojama eilėrašytje ,,Rudenio lygumose”. Lyrinis subjektas miške jaučiasi vienišas, jaučia savo mirtį: ,,Į mane dvelkė nuojauta mirties”, tačiau jis stoiškai priima savo likimą, nesipriešina tam. Ruduo kūrinyje personifikuojamas, eilėraščio žmogus su juo kalbasi. Jie panašaus likimo abu greit pasitrauks iš žemės, tačiau laukdamas mirties jis jaučiasi gerai: ,,Ir, žvelgdamas, aplink, degu ekstazėj, ”. Taigi Bronius Krivickas parodo patriotišką, stoišką asmenybę, partizaninio karo metu. Emigracija žmogui suteikia susvetimėjimo pasimetimo jausmą, kūrėjui tai katastrofa. Intelektualiniame – psichologiniame kūrinyje ,,Balta drobulė” egzodo autiorius Antanas Škėma rašo apie absurdo žmogų, kuris patiria emigracijos sunkumus. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva gyvena Niujorke, dirba keltuvininku viename iš Niujorko viešbučių. Antano pavardė Garšva simbolizuoja piktžolę, todėl galima suprasti autoriaus ir pagrindinio veikėjo savijautą, nepilnaveritškumo jausmas, kaip piktžolė svetimoje žemėje. Antano Garšvos tikslas yra kurti, parašyti gerą eilėraštį. Tačiau aplinka jį dusina, Amerikoje jaučiasi ne savas, o dirbdamas keltuve jaučiasi absurdiškai, kaip šinšila, primityvus gyvis uždarytas narvelyje. Tam, kad galėtų kurti, jam reikalinga harmonija, tačiau jos jausti Amerikoje Garšva negali, nes ten jaučiasi bejėgis: ,,Esu modernus vampyras, bejėgis kaip šikšnosparnis dieną. Poetas, kuris neparašo gero eilėraščio.”. Kaip šikšnosparniui reikia nakties, taip ir Garšvai reikia harmoniškumo ir ramybės rašymui, kurios emigracijoje nėra. Taigi, emigracija suformuoja pasimetusią, susvetimėjusią asmenybę. Apibendrindama galiu teigti, kad XXa. vidurio katastrofos suformavo skirtingus žmones, kurie patyrė Holokaustą, Antrąjį pasaulinį karą, emigraciją. Holokausto paveiktą, tvirtą asmenybę parodė Balys Sruoga, o patriotišką ir stoiškos laikysenos žmogų atskleidė Broniaus Krivicko kūryba. O emigracijoje gyvenančio žmogaus emocijas išryškino Antanas Škėma.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!