Žmogus be privatumo tai - žmogus be orumo

Visi mes norime turėti savo erdvę, kurioje galėtumėme atsiriboti nuo viso pasaulio, jaustis saugiai, atsipūsti po sunkios dienos ir užsidaryti savo „burbuliuke“. Dažniausiai tai tampa mūsų komforto, privatumo zona, kurioje esame nematomi ir niekieno neteisiami už įvairius poelgius. Privatumas – viskas, kas susiję su kiekvieno asmens asmeniniu gyvenimu, ir tai turi būti saugu. Asmuo turi teisę į savo gyvenimo privatumą, tai yra, kad asmuo gali atlikti veiksmus, kuriais neprivalo dalintis su kitais.1 Taigi, tokia erdvė reikalinga tam, jog galėtumėme būti vieni, pailsėti nuo civilizacijos. Joks individas nenorėtų įsileisti trečiųjų asmenų į savo privačią erdvę ar, kad visa informacija apie jį būtų daugeliui žinoma. Todėl ir egzistuoja jau minėtas vienas iš teisės principų – asmens teisė į privatų gyvenimą.2 Ši teisė leidžia kiekvienam iš mūsų užtikrintai gyventi orų, saugų gyvenimą ir jaustis komfortabiliai. Orumas civilinėje teisėje yra neturtinė vertybė. Ją turi kiekvienas žmogus nuo pat gimimo. Ji yra neatimama ir neperleidžiama. Žmogaus orumą gina ir saugo įstatymai.3 Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje ši sąvoka reiškia žmogaus savigarbą, savo vidinės vertės suvokimą. Taigi, ir teisiškai ir buitiškai šios reikšmės yra labai panašios. Savo darbe aptarsiu Džordžo Orvelo (angl. George Orwell) romaną iš teisiškos pusės ir palyginsiu minėtas sąvokas. Taip pat pateiksiu keletą pavyzdžių, kai minėtos sąvokos buvo pažeistos Lietuvoje.
Dažniausiai žmogaus teisių pažeidinėjimą galima pamatyti okupacijų metais, įvairių karų, tarpukarių ir pokarių laikotarpiais. Būtent tuo metu, po Antrojo pasaulinio karo 1949 metais Erikas Artūras Bleras (Džordžas Orverlas) išleido savo knygą „1984“ (angl. Nineteen Eighty-Four). Tuo laikotarpiu Rytų Europoje buvo pasklidęs komunizmas ir mėginta jį skleisti ir Vakarų Europoje, konkrečiau – Okeanijoje. Žmonės buvo persekiojami už nepriklausomą mąstymą, „minties nusikaltimus“, gyveno amžinoje įtampoje ir sukaustyti baimės. „Vidinė partija“ griežtai kontroliavo politiką, o „išorinės partijos“ nariai užėmė kitas biurokratines pozicijas, kad užtikrintų tinkamą valstybės veikimą: „Tai buvo būstinės visų keturių ministerijų, kurios valdė vyriausybės aparatą. Teisybės ministerija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!