Asmens garbė, kaip ją apibrėžia „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas", - tai visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus, šlovė, geras vardas [4, p. 165]. Pagal šį apibrėžimą garbės vertas žmogus yra nusipelnys, jeigu ne bronzinio biusto arba memorialinės lentos, tai bent jau valstybinio apdovanojimo.
Yra garbė ir yra Garbė. Civiliniai ir baudžiamieji įstatymai gina ne tik aukščiausios „prabos", saujelės išrinktųjų Garbę, jie gina tokią kiekvieno padoraus žmogaus neatsiejamą savybę, kurią jis brangina savyje, tačiau nekelia ant pjedestalo. Taigi reikalingas ne literatūrinis, bet juridinis aptariamų sąvokų apibrėžimas.
Teisine prasme garbė - tai asmens dvasinių ir dorovinių savybių, intelekto ir elgesio, santykių su kitais žmonėmis teigiamas socialinis vertinimas.
Teiginys, kad tokio savo asmenybės įvertinimo nusipelno piktas, pagiežingas, žodžio nesilaikantis, visuomenės sąskaita parazituojantis individas, nekalbant jau apie tėvažudį, žagintoją, pavojingą recidyvistą, švelniai kalbant, neatitiktų tikrovės.
Teisinėje literatūroje išsamiai ir kvalifikuotai aiškinami, interpretuojami įstatymai, reglamentuojantys žmogaus garbės bei orumo gynimo tvarką ir procedūras, tačiau teisinės atsakomybės pagrindai už žalą, padarytą Šioms asmeninėms neturtinėms teisėms, dar nuodugniai neišnagrinėti. Priešingai vyraujančiai nuomonei, patys savaime įžeidžiamą, niekinamą reikšmę turintys duomenys, paskleisti apie žmogų, kuru savo veiksmais ir poelgiais yra pelnęs blogą reputaciją, negali būti be išlygų laikomi žeminančiais tokio žmogaus garbę bei orumą ir neatitinkančiais tikrovės. Kitaip teiginys, kad asmuo yra tas, kas jis yra, pavyzdžiui, tėvažudys arba pavojingas recidyvistas, ir juo pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, turėtų būti laikomas Šmeižtu.
Civiliniai ir baudžiamieji įstatymai iš esmės tokio pat ar panašaus pobūdžio informaciją laiko žeminančia žmogaus garbę bei orumą, tačiau šias asmenines neturtines teises gina skirtingais būdais ir priemonėmis. Todėl tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais svarbu tiksliai nustatyti teisinės atsakomybės pagrindus už žalą, padarytą žmogaus garbei bei orumui, ir suformuluoti kriterijus, kuriais remiantis galima atskirti konkuruojančių - civilinių ir baudžiamųjų - įstatymų taikymą.
Baudžiamoji atsakomybė, kaip žinia, griežčiausia iš visų teisinių atsakomybės rūšių. Už pavojingiausias visuomenei veikas (nusikaltimus) yra numatyta valstybės prievarta - kriminalinės bausmės. Tačiau...
Šį darbą sudaro 9749 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!