Žmogiškosios vertės suvokimas ir gyvenimas Jono Biliūno kūryboje

Jonas Biliūnas – rašytojas realistas. Tačiau jo realizmas labai skiriasi nuo Žemaitės ar Lazdynų Pelėdos realizmo. Dėmesio centre čia ne buitinės, socialinės ar visuomeninės problemos. Žmogaus vertės suvokimas ir gyvenimas,veikėjų išgyvenimų turinys ir santykis su aplinka – vienas pagrindinių J. Biliūno kūrybos bruožų.
Gal tai išplaukė iš jautrios rašytojo prigimties, meilės žmogui ir viskam, kas gyva? Galbūt pats būdamas silpnos sveikatos ir nuolat jausdamas žmogaus būties trapumą, J. Biliūnas taip mokėjo vertinti gyvybę ir labai subtiliai prisilytėdavo prie slėpiningų žmogaus gyvenimo akimirkų. Rašytoją visada labai skaudino pažeista gyvybės ir mirties, gėrio ir blogio pusiausvyra. Gal todėl jis visada nuskriaustųjų, nukentėjusiųjų pusėje. J.Biliūnas savo kūryboje neiškėlė naujų, dar nežinomų vertybių. Jis tik jas pateikė subtiliau nei ano meto realistai. Todėl jo kūryba – savotiškas lyrinis realizmas.
Pagrindiniai J.Biliūno novelių veikėjai – dori ir kilnūs žmonės. Net ir „Brisiaus galas“ – ne apie pragmatizmo apakintą šeimininką, bet apie mylintį ir atleidžiantį Brisių. Juk autorius analizuoja jo prisiminimus, mintis ir nejučia atitraukia skaitytoją nuo jo tikrojo pavidalo, pabrėždamas senatvės ir nereikalingumo problemą, apeliuodamas į žmogiškumą ir taurumą.
„Kodėl? Už ką?“ – nebylūs klausimai dažnai sustingsta nuskriaustojo akyse. Ypač skaudina toks klausimas senelio Sabaliūno, buvusio ūkininko, žymiausio kaimo bitininko, dabar sūnaus išvaryto iš namų, akyse. Novelėje „Ubagas“ ypač jautriai atskleidžiamas kaltės jausmas, lydintis dažną net ir tada, kai nėra nei moralinio, nei fizinio nusikaltimo. Senelį elgetauti išvijo tikri jo vaikai, o jaunasis pašnekovas pajuto kaltę. Juk jis irgi jaunas, jis irgi kovoja už savo vietą po saule, juk jį taip pat glostė medumi kvepiančios senelio rankos! Be kaltės kaltas – tik labai tyros sielos asmenybei pažįstamas šis jausmas. Ir neteisūs tie, kurie linkę apibendrinti, kaltinti jaunystę apskritai. Labai dažnai girdimas posakis „Visi jie tokie!“ labai neteisingas.
Ir „Lazdos“ tėvas, ir „Ubago“ Sabaliūnas skriaudą priima nuolankiai, kaip pelnytą. Ir skaitytojo akyse jie tampa morališkai pranašesni už savo skriaudėjus. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!