Jono Biliūno kūryba ir gyvenimas

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių kūrėjai kartais dramatiškai pavadinami mirtininkų arba džiovininkų karta. Tais laikais sunkiai pagydoma džiova ištiktųjų nusinešdavo daug gyvybių. Taip lietuvių kultūra neteko iškilių ir perspektyvių asmenybių: anksti mirė Vincas Kudirka, Pranas Vaičaitis, Povilas Višinskis. Ta pati lemtis ištiko ir Joną Biliūną.
Biliūnas gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronių kaime, netoli Anykščių, valstiečių šeimoje. Tėvai buvo religingi žmonės ir vaikus auklėjo krikščioniško tikėjimo dvasia. Kadangi Jono sveikata buvo silpna tai tėvai nusprendė leisti savo jauniausiąjį sūnų mokytis, o po keturių klasių – studijuoti kunigystės.
Baigęs keturias klases ir atsisakęs stoti į kunigų seminariją, Biliūnas papiktino brolius: „ išlotojo bedieviu, žuliku ir iš namų mažne išvijo“. Žinoma, vėliau viskas užsimiršo ir buvo atleista, broliai kvietėsi į svečius, sušelpdavo, tačiau tikėtis paramos tolesniam mokymuisi buvo maža vilties, o ir pats nenorėjo būti namiškių išlaikomas.
Liepojos gimnazijoje Biliūnas subūrė slaptą lietuvių moksleivių lavinimo būrelį, rūpinosi jų savišvieta, skatino puoselėti gimtąją kalbą, domėtis Lietuvių kultūra, istorija, siūlė skaityti Simono Daukanto veikalus. Biliūnas visuomet tūrėjo aiškią nuomonę, bet jos niekam nepripiršdavo, buvo tolerantiškas, atidus draugams, todėl pelnė jų pasitikėjimą. Būrelio dalyviai turėjo sukaupę bibliotekėlę – per 100 įvairių nelegaliai platinamų lietuviškų knygų.
Baigęs Liepojos gimnaziją, stokojo pinigų, todėl nestojo į aukštąją mokyklą. Metus gyveno Liepojoje, vėl jį gelbėjo privačios pamokos. Po metų praėjo studijuoti mediciną Dorpato universitete. Kūrė eilėraščius, rašė korespondencijas, straipsnius ir siuntė į nelegalią lietuvišką spaudą: „Varpą“, „Ūkininką“, „Vienybę lietuvininkų“. Už dalyvavimą antikarinėse studentų akcijose buvo išmestas iš universiteto. Tuomet kurį laiką gyveno Šiauliuose, Panevėžyje. Susipažino su būsimąją žmona Julija Jaunulaityte.
Deja, Biliūnui gyvenimas susiklostė ne taip, kaip norėjosi. Literatūrinis darbas, toks mielas širdžiai, nešė vien skurdą ir badą. Nedideli honorarai, kuklios šalpos stipendijos vėluodavo, pinigų vos pakakdavo skoloms padengti. Tęsėsi vargo ir nepritekliaus dienos, neretai atitraukdavusios nuo kūrybos, stumdavusios į neviltį. Paūmėjo džiova tai dar labiau jį alino, trukdė susikaupti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!