Žmogaus santykis su istorija Justino Marcinkevičiaus lyrikoje

• Miškas – tai lietuviai savanoriai partizanai, kurie gina gimtinę nuo priešų. Miestas – tai okupantai, kurie bando užimti Lietuvą, kadangi „Į gryčią miestas beldžias“ ir „Tėvas meldžiasi.“ Matoma pokario situacija, nes vyksta partizaniniai judėjimai, pasipriešinimas prieš sovietinę valdžią.
• Į miškus išėję kovoti lietuviai partizanai yra pavadinti medžių pavadinimais: Ąžuolas, Beržas, Uosis. Šie vardai primena pasaką apie Eglę Žalčių karalienę ir jos vaikus, kurių vardai taip pat buvo Ąžuolas, Beržas ir Uosis. Tai ryškus tautosakos motyvas.
• „Šuo išmoko nebeloti“, tai pasako, jog šuo priprato prie okupantų bandymų pulti. „Tėvas meldžiasi“, tai parodo, jog jis bijo, kad sovietams pavyks užimti Lietuvą.
• Baladėje pradedamas vaizduoti miškas vidurnaktį: „Vidurnaktį krūpteli miškai…”. Miškai vaizduojami lyg būtų gyvi, prisimena kažką bloga: Krūpteli, kažką baisaus atsiminę, palietę jų medinę atmintį.
• Atpažįstamas „Eglė žalčių karalienė” pasakos motyvas. Tačiau šiame kūrinyje vaizduojama Lietuvoje vykusių partizanų kovos, kai brolis broliui tapdavo priešu.
• Kūrinyje vaizduojamas sesers vaidmuo, ji turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!