Žmogaus ryšys su gamta lietuvių literatūroje

Prancūzų gamtininkas, vienas iš pirmųjų, pradėjęs šiuolaikine prasme vartoti sąvoką „biologija“, Žanas Baptistas Lamarkas yra teigęs: „Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą.“ Nuo senų senovės žmogus buvo susigyvenęs su gamta. Gamta – tai tarsi antrieji namai. Žmogus čia galėjo rasti ramybę, grožį, paguodą. Dažnai gamtoje žmogus išsakydavo savo slapčiausias mintis, pasakodavo savo bėdas ir vargus. Poetai spalvingais žodžiais aprašė gamtos gyvenimo pulsavimus, o žmogų užplūstančios jausmų bangos – tai žmogaus ir gamtos vienybė. Tačiau laikas nestovi vietoje ir bėga tolyn. Pasaulyje nuolatos viskas keičiasi. Ir žmonių požiūris į tuos pačius dalykus kitoks. Vis dėlto lietuvių literatūroje vyrauja stiprūs gamtos ir žmogaus ryšio aprašymai. Taigi, svarbu analizuoti ir reikšmingomis mintimis paminėti lietuvių literatūros kontekste esančią gamtos ir žmogaus ryšio sąsają.
Gamta – dvasinė žmogaus paguoda. J. Tumas-Vaižgantas – idealaus tautinio charakterio kūrėjas. Vienas pačių geriausių jo kūrinių yra „Dėdės ir dėdienės“. Kūrinio prasmė labai plati: tai pasakojimas apie žmones, kurie dėl nepalankių socialinių sąlygų negali atskleisti geriausių savo ypatybių, nors juose slepiasi didelis žmoniškumas, taurus dvasiškumas. Kūrinyje rašytojui rūpi parodyti, kas vyksta žmogaus širdyje, kokia jo dvasinė esmė, kaip socialinė padėtis, aplinka ir sąlygos veikia žmogaus individualybę, lemia gyvenimą. Visų ujamas ir stumdomas, ir dvare, ir namie išnaudojamas pagrindinis veikėjas Mykoliukas paguodą ir atilsį randa gamtoje. Mykoliukas – žmogus be socialinės vertės, jo sąmonė pavergta. Kaip žmogus, jis įgyja reikšmę gamtoje. Pagrindinio veikėjo Mykoliuko paveiksle J. Tumas-Vaižgantas paryškino ir geriausias lietuvio nacionalinio charakterio ypatybes: pareigingumą, širdies gerumą, sielos poetiškumą, labai glaudų ryšį su gamta. Taigi, lietuvių literatūros poetai siejo žmogaus gyvenimą ir išgyvenimus su gamtos kontrastu.
Vokiečių literatūros klasikas Johanas Volfgangas fon Gėtė savo filosofine mintimi: „Kas vargo neragavo – laimės nepajaus“ parodė, kad žmogus per sunkumus atranda tikrąsias laimės akimirkas. Kristijonas Donelaitis – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas, parašęs poemą „Metai“. Iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!