Žmogaus prigimties vertinimas literatūroje (V. Šekspyras, J.V. Gėtė, K. Donelaitis)

Nuo senų laikų žmogui įprasta pirma tenkinti savo fizinius poreikius. Bėgant metams ir prasidėjus Apšvietos epochai, visuomenė išaukštino savarankišką žmogaus protą, tikėjo jo galia tobulinti ir šviesti. Šio laikotarpio filosofai buvo įsitikinę, kad iš prigimties žmonės yra laisvi ir lygūs: visi gamtos apdovanoti protu, kuriuo turi išmokti savarankiškai naudotis. Būtent Apšvietos epochos laikotarpiu rašytojai savo kūriniuose skleidė prigimtinės lygybės idėjas ir skatino atsigręžti į natūralią žmogaus prigimtį.
Visi žmonės gyvena vedami prigimties, tačiau dalis pasirenka pamiršti tenkinti dvasinius žmogaus poreikius. Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ vaizduojamas būrų paveikslas įrodo, kad neįmanoma patenkinti savo dvasinių poreikių, tenkinant tik fizinį kūną. K. Donelaitis, būdamas vienas žinomiausių Apšvietos laikotarpio rašytojų, lietuvių literatūros klasikas, kūrinyje teigia prigimtinės žmonių lygybės idėją. Ji atsikleidžia kūrinio centre – autoriaus sukurtose ypač skirtingose bendruomenės būrų grupėse: „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Galima teigti, kad „nenaudėliai“ būrai yra palaužti baudžiavinės tvarkos – jie nemato prasmės darbe, nuolat tinginiauja, yra smerkiami bendruomenės, turi daug skirtingų ydų. „Viežlybieji“ būrai yra jų priešingybė. Jie nori užsidirbti pragyvenimui, džiaugiasi ir didžiuojasi savo darbu, yra darbštūs. Nenaudėlių būrų paveikslais poetais perteikia, kas atsitinka, kai žmogus nesivadovauja bendromis normomis, o tik veikia skatinamas savo prigimties. Tokiu būdu K. Donelaitis pavaizdavo neveiklumą, kuris kenkia ir daro gėdą bendruomenei, ydas, kurios pražudo žmogų ir atneša žalos aplinkiniams. Tie, kurie elgiasi individualiai, kaip nenaudėliai būrai, pamiršta savo dvasinio pasaulio stabilumo poreikius, pakenkia bendruomenei ir pasmerkia save. Be prigimtinės lygybės idėjų, K. Donelaičio poemoje galima įžvelgti gamtos vaizduose išreikštas, Apšvietos epochai būdingas, švietėjiškas mintis apie būtinumą paklusti gamtos įstatymams. Šiuo laikotarpiu skatinama buvo gyventi arčiau gamtos, prisiminti dar civilizacijos nepažeistą žmogų. Ne viename epizode autorius atskleidžia gamtos ir žmogaus vienovę. Ji būrų gyvenime buvo ypač svarbus dalykas – gamta lemia gyvenimą ir darbus, nuo jos priklausė ir pats būras, jo fizinė ir dvasinė būsena. Būtent gamta yra žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!