Žmogaus laikysena sunkiomis gyvenimo situacijomis (Biliūnas, Sruoga, Mykolaitis-Putinas)

Žmonės sako, jog mąstymu ir mintimis, kurios vėliau tampa veiksmais ir atsitikimais, galime kontroliuoti gyvenimą ir kurti sau priimtiną kelią. Gal taip ir būtų, jeigu gyventume visuomenėje, pritariančioje su mūsų idėjomis ir sprendimais, tačiau gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje, laikotarpyje, kai kiekvienas individas turi teisę laisvai reikšti mintis ir nesutikti su kitų asmenų ideologijomis bei tikėjimais. Būtent todėl gyvenimas nepriklauso vien nuo asmeninių norų. Norėdami turėti draugų, turime mokėti priimti svetimą nuomonę, norėdami būti mylimi, turime išmokti mylėti ne tik grožį, bet ir ydas. Turime išmokti rizikuoti, bet išlaikyti aukštas moralės normas. Taigi, rizika ir tolerancija kuria galimybes, tačiau sunkiomis gyvenimo situacijomis nepasiduoti padeda orumas ir stoiška laikysena.
„Gyvenimas kažkuo panašus į švedišką stalą: vieni ima kiek nori, kiti – kiek gali, kažkas – kiek leidžia sąžinė, kažkas – kiek leidžia įžūlumas…tačiau taisyklės visiems vienodos: su savimi nieko neišsineši,“- nežinomas autorius. Kartais žmogus nesupranta, kad pasielgė blogai, kol giliai viduje nesukirba sąžinė. Savęs smerkimas yra didesnė bausmė už aplinkinių blogą žodį. Tokią situaciją nagrinėjo lietuvių lyrinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas, padaręs žymų poveikį vėlesnei lietuvių novelistikai, vienas žymiausių psichologizmo pradininkų lietuvių literatūroje, novelėje „Vagis“ rašė apie dorą vyrą, padariusį didžiausią piktadarystę, – nužudžiusį žmogų. Pagrindinis veikėjas Jokūbas vakare išgirdo tvarte keistą garsą ir suprato, jog vagis ketina pavogti mylimą žirgą. Daug negalvodamas šeimininkas trenkė vagiui mediniu kūju ir arkliavagis krito negyvas. Po šio įvykio jis atsikratė arkliavagiu, kad niekas nežinotų jo nuodėmės, tačiau būdamas orus katalikas, negalėdamas tverti nemalonaus jausmo, Jokūbas pasakė žmonai ir kunigui apie padarytą nusikaltimą, jie suprato situaciją ir liepė neprasitarti miestelio gyventojams, tačiau vyrą visą gyvenimą graužė sąžinė – griežčiausia iš teisėjų. Šio autoriaus kūrinyje „Ubagas“ pasakojama apie moralinę problemą – skriaudą. Petrą Sabaliūną sūnus išvarė iš namų, o pas dukteris glaustis vyras nenorėjo, tad patapo ubagu. Pasakotojas jaučia moralinį skausmą, negalėjimą padėti senam žmogui ir svetimą gėdą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!