Žmogaus klaidos ir jų svarba aviacijoje

Santrauka

Žmogaus klaida – neišvengiamas procesas kasdieniame gyvenime. Nesvarbu ar tos klaidos mažos, ar didelės, tačiau aviacijoje, kur galima pritaikyti Šveicariško sūrio modelį, bet kokia klaida gali baigtis tragedija [1]. Šiame darbe aprašomi aviacijos incidentai, avarijos ir katastrofos, įvykusios dėl žmogiškosios klaidos lėktuvo aptarnavimo sektoriuje; kaip įvyko įvykis, kokia buvo nustatyta klaidos priežastis bei kokių veiksmų buvo imtasi, kad įvykis nebepasikartotų ateities aviacijoje.

Įvadas

Žmogaus klaida aviacijoje viena iš pagrindinių įvykių priežasčių, kurios neretai baigiasi avarijomis arba katastrofomis. Siekiant sumažinti žmogaus klaidą, idealiausia būtų ją iš vis panaikinti, tačiau dėl vis dar besivystančių technologijų, šiai dienai tai dar neprieinama. Šiame darbe aprašyti įvykiai kaip: Air Canada skrydis 143; Aeroperu skrydis 603; National Airlines skrydis 102; Air Transat skrydis 236; Tuninter skrydis 1153 ir Japan Air Lines skrydis 123; yra dėl žmogiškosios klaidos aptarnavimo sektoriuje, įvykę aviaciniai incidentai, avarijos ir katastrofos. Įvykiuose aprašoma kaip net ir maža klaida praėjo pro Šveicariško sūrio modelį ir rutuliavosi iki aviacinio įvykio.

1. Air Canada skrydis 143 / Gimli sklandytuvas [2]

1983 liepos 23 dieną įvykusi avarija, kuomet po netinkamo degalų perskaičiavimo Boeing 767 skrydžio metu baigėsi degalai. Tuo metu Boeing 767 dar buvo tik metus skraidantis orlaivis ir turėjo dažnų problemų su degalų kiekio indikatoriumi, kuomet šie nustodavo veikti ir nebūdavo rodomas degalų kiekis. Problema buvo užregistruota, tačiau priežiūros komanda turėjo nesusipratimų ir išjungė atsarginį indikatorių. Tam reikėjo rankiniu būdu išmatuoti degalus naudojant matuoklę. Degalų kiekis turėjo būti įvestas rankiniu būdų konvertuojant degalų kiekį iš bakuose esančių 7682 litrų į ekvivalentinę masę kilogramais ir atimti šį skaičių iš 22 300 kg degalų, kurių reikės skrydžiui atlikti ir konvertuoti atgal į ekvivalentinį tūrį. Avarijos metu

Kanados aviacijos sektoriuje buvo pereinama iš imperinių į SI sistemos vienetus. Naujieji Boeing 767 buvo pirmieji, kurie buvo kalibruoti metriniams vienetams.  Degalų tiekėjas pranešė, kad degalų tankis tuo metu buvo 1,77 svaras/litrui, Kapitonas ir pirmasis pilotas degalų tankiui apskaičiuoti naudojo svarus/litrui ir nekonvertavo į kg/l. taigi, lėktuvas oro uostą paliko ne su 20 088 l degalų, kurių reikėjo, kad užtektų skrydžiui, jie užsipylė tik 4 917 l. Naudojant neteisingą konversijos koeficientą, bendra degalų apkrova buvo tik 22 300 svarų, o ne litrų, apytiksliai tai yra 10 100 kg degalų, taigi įgula išskrido su mažiau nei 50% reikiamo degalų kiekio. Lėktuvas sėkmingai nusileido anksčiau buvusiame Gimli oro uoste, kuris buvo konvertuotas į motosporto parką. Kadangi Boeing 767 nebuvo suprojektuotas dirbti be visų variklių, neveikė ir jo hidraulinė sistema, todėl neišsiskleidė tik priekinės važiuoklės dalis ir lėktuvas sustojo nosimi žemėje. Kadangi lėktuvo uodega buvo pakilusi, 10 iš 61 keleivio nukentėjo išsilaipinimo metu, kadangi evakuacinės čiuožyklos buvo per trumpos ir nesiekė žemės. Po įvykio buvo nustatyta mokymo klaidų, taip pat buvo pasiūlyta taikyti degalų tiekimo procedūras ir papildomas saugumo priemones, kurios jau buvo taikoms JAV ir Europoje. Galiausiai, buvo rekomenduojama nedelsiant pereiti į SI sistemos vienetus, kad nepasikartotų identiški atvejai [3].

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!