Žmogaus kančia lietuvių literatūroje

„Ten, kur ramiai miegama ir sočiai valgoma, didelių menininkų neiškyla. Reikia didelių įtampų, grėsmių“, – sako literatūrologė Viktorija Daujotytė. Faktai rodo, kad daug kokybiškų, stiprių darbų parašyta būtent tuo laikotarpiu, kai kūrėjui sunku, kai jis jaučiasi įspraustas į socialinius, politinius ar net religinius rėmus, kai jo siela pralaimi kovą su žiauriu realybės virusu, kuris neleidžia jai ramiai ir savarankiškai egzistuoti… Matyt, tik dideli išgyvenimai, sudrebinantys asmens dvasinį pasaulį, sukuria kitus žmones sujaudinančius kūrinius. Vienas iš tokių kūrinių yra: Jono Biliūno novelė „Vagis“, kurioje veikėjas patiria sąžinės kančią po patirto išbandymo, o Balio Sruogos romane „Dievų miškas“ vaizduojamas žmogus, kuris kančios akivaizdoje išlieka dvasiškai stiprus.
Sąžinės kamuojamo žmogaus kančia atskleidžiama vieno žymiausių XIX a. pab. – XX a. pradžios lietuvių rašytojo, novelisto, lyrinės prozos pradininko Jono Biliūno novelėje „Vagis“. Savo kūrinius net pats J. Biliūnas yra vadinęs „psichologiniais piešinėliais“, tai rodo, kad sąmoningai stengėsi vaizduoti ne išorinius žmonių paveikslus, bet vidinius išgyvenimus : gailestį, kaltę, sąžiningumą. Kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu, primena išpažinties formą. Toks rašymo būdas sustiprina intymumą, skaitytojui lengviau įsijausti ir patirti tai, ką patiria veikėjas. Kūrinyje vaizduojamas veikėjas, kuris buvo doras, sąžiningas, stiprus kaip „jautis“, niekad nieko nenuskriaudęs, tikintis sodietis Jokūbas, kuriam gerai klostosi gyvenimas, ir staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom: „Aš noriu jums papasakoti vieną atsitikimą, kuris galėjo visą mano gyvenimą sugriauti, kuris ir dabar labai dažnai dar nerimą mano širdyje gimdo...“ Koks tas vienas atsitikimas? Tai susitikimas su vagimi. Vėlų žiemos vakarą Jokūbą kankino nerimas, kad kažkas atsitiko kumeliui. Negalėdamas nustoti nerimauti jis išeina į lauką ir mato, jog kažkas įsibrovė į gurbą. Supratęs, jog tai yra vagis, Jokūbas pasiėmė kūlę ir trenkė jam nedvejodamas. Vagis krito akimirksniu ir mirė vietoje. Jaunuolis ne iš karto suvokia, ką padaręs, bet sąžinė ilgai lieka nerami („ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo“). Po šio įvykio Jokūbą slegia didelė graužatis ir nerimas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!