Žmogaus ir medžio paralelė Just. Marcinkevičiaus eilėraščiuose

Justino Marcinkevičiaus eilėraščių cikle “1946- ieji” paauglio sąmonė je be tragiškos jaunuolio lemties , dramatiškos pokario situacijos , ryškiai iškyla žmogaus ir medžio paralelė.
Eilėraštyje “Sargyboje” miškas yra dramatiško laikmečio liudytojas , jis yra tarsi gyvas. Nesusitaikę su Lietuvos valstybės likimu į miškus kovoti išėję lietuviai pavadinti medžių vardais: Ąžuolas , Beržas ir Uosis. Tai ryškus tautosakos motyvas. Juk Eglė – Žalčių karalienė savo sūnus ir dukterį pavadina medžių vardais. Ne veltui autorius pasirenka miško motyvą , nes miškas yra partizanų tragiško gyvenimo stebėtojas . Jis tarsi pats dalyvauja tuose šiurpiuose įvykiuose.
Miškas yra tarsi personifikuotas: Tai partizanai atėję naktį į namus. Jaunuoliai yra pavadinti medžių vardais. Dramatiškuma , tragizmą pabrėžia šie epitetai: sulytas , purvinas , varganas. Nejauki aplinka: “piktai ir gūdžiai šlama”. Ąžuolas ir Beržas džiovina autus. Šiurpi detalė yra šautuvas , ant kurio užmiega jaunas Uosis.
Miškas labai artimas žmogui , miškas ne tik saugo partizanus , slepia juos , bet ir atvirkščiai – partizanai saugo mišką . Įvyksta paradoksali , neįprasta situacija , kuri pabrėžia to laiko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!