Žmogaus ir gamtos santykis lietuvių literatūroje (Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas)

Žmogaus ir gamtos santykis lietuvių literatūroje

(Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas)

Apšvietos epochos rašytojas, pasaulio literatūros klasikas Johanas Volfgangas Gėtė taip apibūdina gamtos poveikį žmogui: „Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą.“ Gamta žmogui itin svarbi, o santykis su ja būtinas. Apie žmogaus ir gamtos ryšį rašo ir lietuvių literatūros klasikai, pateikdami šio ryšio svarbą. Apšvietos epochos rašytojas, grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis epinėje poemoje „Metai“ aprašo, kaip žmogaus santykis su gamta moko dorovingo gyvenimo, padeda neišklysti iš doros kelio. Jam antrina lietuvių romantikas Antanas Baranauskas, kurio poemoje „Anykščių šilelis“ ryšys su gamta žmogų nuramina, leidžia atsikvėpti.

Gamta – žmogaus mokytoja. Būtent tokią mintį formuluoja išmintingasis Kristijonas Donelaičio didaktinės poemos pasakotojas. K. Donelaitis – XVIII a. Apšvietos epochas rašytojas, kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Lietuvoje. Jo garsioji didaktinė poema „Metai“ išleista prieš daugiau nei du šimtmečius, tačiau išmintis, slypinti jos puslapiuose, vis dar yra aktuali ir šių laikų žmogui. Stebėdamas gamtą, K. Donelaičio viežlybas žmogus mokosi gyventi, gali rasti atsakymus į iškilusius egzistencinius klausimus. Gamta žmogų moko doros, kantrybės, darbštumo, dėkingumo. Ji parodo, kaip svarbu yra puoselėti santykius šeimoje, kurti namus, džiaugtis tuo, ką turi. Gamtoje aiškiai matoma dieviška tvarka, gyvenimo ir mirties kaita: pavasarį sužaliuoja miškai, nutirpsta sniegas, pradeda skleistis gėlės. Rudenėjant, medžiai meta lapus, paukščiai išskrenda žiemoti. Žmogus, stebėdamas tokį gamtos ciklą, supranta, kad jis bei jo artimieji nėra amžini. Tai skatina puoselėti santykius su mylimaisiais, būti maloniu ir draugišku. Apie tai, kad gamta žmogų moko doros, poemoje „Metai“ rašo XVIII a. Apšvietos epochos rašytojas, kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Gyvenęs ir kūręs Mažojoje Lietuvoje, K. Donelaitis savo kūrinyje vaizduoja, kaip gyvena lietuviai baudžiauninkai, gamtą lygindamas su žmogaus gyvenimu. Pasak autoriaus, kukliai gyvendamas žmogus pritampa prie dieviškosios gamtos tvarkos. Kuklumo pavyzdys galėtų būti lakštingala, minima „Pavasario linksmybių“ epizode. Šis paukštis moko saikingumo: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!